Naujienų archyvas

Susipažinkite – Povilas Frydrichas Ruigys

Keista, bet Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje nėra informacijos apie labai svarbios lietuvių kalbotyrai gramatikos autorių. Rasite tik apie jo tėvą Pilypą Ruigį. Trumpa informacija apie Povilą Frydrichą Ruigį pateikta Mažosios Lietuvos enciklopedijoje. Todėl ypač džiugi žinia šių metų rugpjūtį apskriejo mokslininkus, kalbotyros specialistus, – pirmą kartą Lietuvoje išleisti du kapitaliniai mokslo leidiniai – dr. (HP) Onos Aleknavičienės ir akademikės prof. habil. dr. Grasildos Blažienės parengta „Povilo Frydricho Ruigio gramatika ‘Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick’, 1747. Faksimilė, kritinis leidimas, vertimas“, kuri iki šiol nebuvo išversta į lietuvių kalbą ir palyginti mažai tirta, bei pirmą kartą paskelbta minėtų mokslininkių monografija apie Povilą Frydrichą Ruigį „Povilas Frydrichas Ruigys. Monografija, gramatikos indeksai“.



P. F. Ruigio gramatika „Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick“ būtina lingvistinės minties istorijai pažinti. Ji ypač aktuali rašomosios lietuvių kalbos istorijos tyrėjams – kaip veikalas, sisteminęs kalbos duomenis, kodifikavęs XVIII a. vidurio ortografijos, morfologijos, leksikos ir sintaksės normas.

Išstudijavus XVIII a. rankraštinius šaltinius, kuriuos mokslininkėms pavyko rasti archyvuose, daugiausia Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve Berlyne, paaiškėjo, kad esama šiek tiek daugiau medžiagos apie Pilypo ir Povilo Frydricho Ruigių gyvenimą, jų aplinką, negu iki šiol buvo manyta. Ta medžiaga leido patikslinti jau žinomus dalykus, atskleisti iki šiol nežinotų faktų apie tėvo ir sūnaus Ruigių, nusipelniusių lietuvių kalbai ir raštijai, gyvenimą bei veiklą, naujai pamatyti jų indėlį į lietuvių kalbotyrą ir kultūrą.

Lapkričio 11 d. šie svarūs mokslo leidiniai buvo sutikti Lietuvos mokslų akademijoje. Lietuvių kalbos instituto bei LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus organizuotame renginyje dalyvavo akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė, dr. Ona Aleknavičienė, akad. prof. habil. dr. Domas Kaunas, doc. dr. Vilma Zubaitienė, dr. Kotryna Rekašiūtė. Renginį vedė dr. Inga Strungytė-Liugienė.

Iš kairės: dr. K. Rekašiūtė, dr. O. Aleknavičienė, vedė dr. I. Strungytė-Liugienė, akad. prof. habil. dr. G. Blažienė, antroje eilėje – akad. prof. dr. Aušra Maslauskaitė.

Akad. G. Blažienė perskaitė pranešimą „Įmintos ir neįmenamos Povilo Frydricho Ruigio gyvenimo ir kūrybos mįslės“. Dr. O. Aleknavičienė savo pranešime išsamiau pristatė Ruigio gramatiką. Kalbėjo Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. D. Kaunas, monografijų  recenzentė doc. dr. V. Zubaitienė. Prasmingą žodį tarė dr. K. Rekašiūtė, klausimų uždavė poetas,  filosofas dr. Vytautas Rubavičius ir kiti. Renginyje parodyta dokumentų, kuriuos pavyko rasti archyvuose.

Knygos parengtos Lietuvių kalbos institute pagal Lietuvos mokslo tarybos remtą Nacionalinę  lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programą, išleistos pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024  m. programą.

Parengė Aurika Bagdonavičienė, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus mokslinė sekretorė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

NUOTRAUKŲ GALERIJA