Naujienų archyvas

Kaligrafija – dvasinės raiškos forma

2021 11 19

Dar pernai pavasarį Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius, akad. Antano Andrijausko iniciatyva, planavo kviesti visuomenę į knygos „Albertas Gurskas. Kaligrafijos meno versmės: tekstai Lietuvai“ (sud. A. Andrijauskas, Daliutė Ivanauskaitė, 2020), kurią išleido Lietuvos nacionalinis muziejus, sutiktuves. Dėl pandemijos renginys buvo ilgam atidėtas ir pagaliau šiemet, lapkričio 17-ąją, po Akademijos skliautais buvo galima susitikti su dailininku prof. A. Gursku, knygos sudarytojais, leidėjais. Susirinko ypač gausus būrys profesoriaus mokinių, bičiulių ir bendraminčių, šiuo menu besidominančių.  

Kairėje stovi Saulius Kruopis, dešinėje – Albertas Gurskas

Kaligrafija (gr. kalligraphia < kallos – grožis + graphö – rašau) Lietuvoje turi gilias, gyvybingas tradicijas ir tampa vis populiaresnė. Albumas „Albertas Gurskas. Kaligrafijos meno versmės: tekstai Lietuvai“ skirtas Lietuvos šrifto ir kaligrafijos mokyklos patriarcho profesoriaus A. Gursko kūrybai. Kaip rašoma knygos anotacijoje, „leidinyje pirmiausia atsispindi jo ieškojimai ir naujausi atradimai intymiausioje kaligrafijos srityje. Jame glaustai aptariami pagrindiniai dailininko kūrybinės evoliucijos tarpsniai, juose išryškėję stilistiniai ir formalūs pokyčiai. Glaudžiai siedamasis su abstrakčiais formalių struktūrų santykiais, su muzikaliomis linijomis, ritmais, formomis ir erdviniu tikrovės suvokimu, dailininko kaligrafinis mąstymas išsiskiria subtiliu harmonijos jausmu. Įdėmiau žvelgiant į išraiškingas A. Gursko kaligrafijas aiškėja, kad jausmai, vidiniai išgyvenimai nėra pagrindinis tikslas, kurį dailininkas siekia išreikšti meninės formos išbaigtumu ir harmonija išsiskiriančiuose kūriniuose.“

Renginio vedėjas dailininkas grafikas Bronius Leonavičius, pradėdamas knygos sutiktuves, džiaugdamasis pažymėjo, kad profesoriaus vardas ir jo knyga subūrė susitikti tiek daug meno kūrėjų, menui neabejingų žmonių. Žodį suteikė albumo sudarytojui akad. Antanui Andrijauskui.

Akad. Antanas Andrijauskas

Akademikas sakė, kad su profesoriumi A. Gursku jį sieja ypatingas santykis, prisiminė savo veiklos pradžią Vilniaus dailės akademijoje, kur A. Gursko padedamas galėjo dirbti mokslinį darbą, trumpai papasakojo apie to meto aukštojoje dailės mokykloje vykusias studijas. „Gurskas yra ne tik pirmasis Lietuvoje specialistas, nuosekliai ir sistemingai dirbantis šrifto ir kaligrafijos srityse, bet ir mokytojas, kryptingai per savo suformuotą dėstymo sistemą ruošiantis ir kitus šių dailės sričių specialistus“, – taip yra rašęs akademikas. Akad. A. Andrijauskas kalbėdamas taip pat pabrėžė, kad mes patys turime kurti savo meno istoriją.

Kaligrafijos istorikė Inga Laužonytė 

Kaligrafijos istorikė Inga Laužonytė dalijosi savo patirtimi ir pojūčiais bendraujant su prof. A. Gursku, pažymėdama, kad profesorius kaip Rytų Zen meistras, atradęs pusiausvyros ir harmonijos principą – vidurio kelią.  Kitas I. Laužonytės išskirtas Zen principas – gyvenimo tarnystė. Prof. Gurskui labai daug reiškė studentai. Bendraudama su profesoriumi I. Laužonytė ir kiti mokiniai įgijo daug patirties. Trečiasis principas – meditacija kūryboje. Susikoncentravimas į vieną dalyką – buvimą momente, kuriame dabar esti, pvz., būti vienos srities profesionalu ir meistru. Prof. Gursko, pasak kalbėtojos, kaligrafija, tapyba, poezija susilieja į vieną estetinę erdvę. Citavo Platoną: „Menas atskleidžia sielos tikrovę“. Pabrėžė kalbos, raštijos išsaugojimo svarbą: „Gurskas ugdo kalbos, rašto išsaugojimą ir neleidžia to užmiršti“. I. Laužonytė, rodydama ranka rašytus Gursko sveikinimo laiškus, kvietė atgaivinti susirašinėjimą, pažymėjo ir dialogo svarbą.

Toliau buvo suteiktas žodį visiems, atėjusiems pasveikinti prof. A. Gurską. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas, kartu su akad. Dalia Klajumiene ir akad. A. Andrijausku, tarė sveikinimo žodį Lietuvos mokslų akademijos vardu. Profesoriaus mokinių vardu Mokytojui dėkojo Vilniaus dailės akademijos profesorė Aušra Lisauskienė, aštrios plunksnos, tiršto tušo ir baltų lapų linkėjo grafikė Miglė Datkūnaitė, trumpais prisiminimais dalijosi dailininkas Arvydas Každailis. Fotomenininkas, grafikas Rimantas Dichavičius kalbėdamas pažymėjo, kad svarbiausia – branginti viską, kas šviesaus yra šalia, ir užakcentuoti tikras pirmaprades vertybes. Šrifto menas, sovietų Lietuvoje buvęs inkognito, dabar iškilo iki didžiausių aukštumų. Vienas žmogus – Albertas Gurskas – sukūrė mokyklą. Fotomenininkas pasidžiaugė ką tik iš leidyklos atsinešta knyga – Jurgio Usinavičiaus (Napalio Augulio) atsiminimų knyga „Vėjas“. J. Usinavičius, kartu su tėvais buvo išvežtas į Sibirą, būdamas 12 metų pabėgo ir pasiekė Lietuvą. Šešiasdešimt metų buvo priverstas gyventi svetima pavarde. J. Usinavičius daugiausia savo gyvenimą sieja su R. Dichavičiaus kūryba ir išgyvenimais: „abiejų vaikystė neatsiejama, tais pačiais kirviais kapota“. R. Dichavičius ir knygos autorius padovanojo knygą „Vėjas“ prof. Gurskui.

Iš kairės (stovi): Jurgis Usinavičius, Rimantas Dichavičius, Albertas Gurskas

Dailininkas, fotomenininkas, tapybos plenerų organizatorius Saulius Kruopis dėkojo profesoriui ir dovanojo savo knygą „Nida art. Nidos tapybos kolekcija“ –  tai 2009 m. išleista pirmoji knyga apie Nidos tapybos plenerus pavadinimu „Nida. Brücke. Ekspresionistinės tapybos plenerų antologija“. Profesorių sveikino bendrakursė Gražina Vitartaitė, šmaikščiu savo darbo medaliu apdovanojo dailininkas karikatūristas Jonas Varnas. Lietuvos ir Čekijos draugijos vardu kalbėjo akademikas Algirdas Vaclovas Valiulis, draugijos nariai būriu sveikino savo buvusį ilgametį pirmininką A. Gurską. 

Prof. Albertas Gurskas

Pabaigoje prof. A. Gurskas dėkojo visiems, taip gausiais susirinkusiems tokiu dėl pandemijos sudėtingu laiku. Kvietė draugauti su raidele: tautai raštas – tai yra tai, kas ypač brangintina. Prisiminė knygnešius, jų kelius, Lietuvos kultūros reiškinius, atsiradusius pačiais sunkiausiais šaliai metais (1919 m. Vilniaus universiteto Dailės skyriuje įvestas šrifto kursas ir pradėta mokyti rašto grožio – kaligrafijos; 1920 m. Kaune įvyko pirmasis Lietuvos operos spektaklis – G. Verdi „Traviata“). Prisiminė ir kalbėjo apie žmones, su kuriais bendravo, kurių dėka sužinojo, kas yra šrifto menas, kurių širdžių artumas suteikė jėgų tęsti darbus. „Bendravimu esame stiprūs“, – džiaugėsi profesorius, atsidavęs savo dvasiškai artimiausiai kūrybinės raiškos sričiai – kaligrafijai ir pajėgęs užkrėsti šia aistra daugybę mokinių bei sekėjų.

Parengė Aurika Bagdonavičienė, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus mokslinė sekretorė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

-------------------------------

Knygoje „Albertas Gurskas. Kaligrafijos meno versmės: tekstai Lietuvai“ esančių Profesoriaus darbų pristatymas (skaidres parengė knygos dailininkė dr. Rasa Janulevičiūtė)

NUOTRAUKŲ GALERIJA