Naujienų archyvas

Naujieji Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos nariai

Išrinkus dešimt naujų narių, šiemet baigta formuoti Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija (LMAJA). Prieš ketverius metus įkurtos LMAJA nariais renkami motyvuoti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose dirbantys mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslo rezultatų ir aktyvūs profesinėje bei socialinėje veikloje. Pristatome dešimt naujųjų LMAJA narių, patvirtintų 2021 m. gruodžio 7 d. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo nutarimu Nr. 35.

Istorikas dr. Tomas Čelkis (Vilniaus universitetas) vykdo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorinės geografijos tyrimus. Vienas arba kartu bendraautoriais parengė penkias mokslo monografijas ir mokslo šaltinių publikacijas, paskelbė 30 kitų mokslo straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose. 2014–2015 m. gavo LMA jaunųjų mokslininkų stipendiją, 2015 m. išrinktas geriausiu Vilniaus universiteto jaunuoju mokslininku ir apdovanotas Vilniaus universiteto rektoriaus premija. Tarptautinės duomenų bazės „Lituanistika“ ekspertas, Vilniaus universiteto mokslininkas ekspertas. Aktyviai dalyvauja populiarinant istorijos mokslą: rengia straipsnius, skaito paskaitas, dalyvauja radijo ir televizijos laidose.

Visuomenės geografė ir sociologė dr. Rūta Ubarevičienė (Lietuvos socialinių mokslų centras)atlieka socioerdvinės kaitos, socialinės nelygybės ir segregacijos tyrimus, analizuoja socialinės ir ekonominės sferos erdvinius procesus Lietuvoje ir pasaulyje. Apgynė dvi disertacijas. Kartu su bendraautoriais parengė  6 monografijas, iš jų tris išleido tarptautinės leidyklos, daugiau kaip 30 mokslo straipsnių, taip pat atviros prieigos publikacijų rinkinį, kurį vos per pusmetį atsisiuntė daugiau kaip 100 tūkst. skaitytojų. Dirbo ir stažavosi Nyderlanduose. Europos Komisijos ekspertė, profesinių tinklų Regional Studies Association, European Network for Housing Research, International Population Data Linkage Network narė. Aktyviai dalyvauja tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokslinių tyrimų projektuose. 2021–2022 m. skirta LMA Jaunųjų mokslininkų stipendija, 2014, 2015, 2016 ir 2017 m. – Lietuvos mokslo tarybos stipendijos už akademinius pasiekimus.

Fiziko dr. Manto Šimėno (Vilniaus universitetas) pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – elektronų paramagnetinis rezonansas, dielektrinė spektroskopija, hibridinių metalo-organinių medžiagų tyrimas spektriniais ir teorinio modeliavimo metodais. Turi didelės tarptautinės mokslinio darbo patirties, per pastaruosius aštuonerius metus paskelbė 65 straipsnius recenzuojamuose leidiniuose, įskaitant itin prestižinius ir mokslo bendruomenės vertinamus. Aktyviai dalyvauja projektuose ir populiarinant mokslą, prisideda prie tarptautinių konferencijų organizavimo.

Chemikė dr. Ieva Plikusienė (Vilniaus universitetas, taip pat dirbanti Fizinių ir technologijos mokslų centre) daugiau kaip dešimtmetį dirba spektrinės elipsometrijos taikymo optiniams biologiniams jutikliams kurti ir tobulinti srityje. Paskelbė 30 straipsnių tarptautiniuose recenzuojamuose leidiniuose, dalyvavo septyniuose mokslo projektuose, trims projektams vadovavo. Aktyviai populiarina mokslą, 2021 m. „L’Oréal Baltic“ programos „Moterims moksle“ laureatė.

Gydytojas kardiologas dr. Tomas Lapinskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, LMSU) gilinasi į širdies vaizdinius tyrimus, ypač širdies magnetinio rezonanso tyrimo technologijas. Paskelbė 38 mokslo straipsnius tarptautiniuose mokslo leidiniuose Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje. Apgynęs daktaro disertaciją, dvejus metus studijavo Ciuricho universitete (Šveicarija), kur įgijo Europos širdies nepakankamumo eksperto pažymėjimą. Europos kardiologų draugijos, Širdies vaizdinių tyrimų asociacijos akredituotas širdies magnetinio rezonanso tyrimo ekspertas. Dvi kadencijas buvo Europos kardiologų draugijos širdies vaizdinių tyrimų jaunųjų specialistų ambasadoriumi Lietuvai, taip pat širdies nepakankamumo jaunųjų specialistų atstovas Lietuvai Europos širdies nepakankamumo asociacijoje.
Nuo 2018 m. dirba LSMU ligoninės Kauno klinikų direktoriumi visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms, išrinktas Lietuvos kardiologų draugijos prezidentu.

Dr. Petras Prakas (Gamtos tyrimų centras, taip pat dirbantis Lietuvos sveikatos mokslų universitete) yra tarptautiniu mastu gerai žinomas Sorcocystis parazitų tyrimų ekspertas, kartu su bendraautoriais aprašęs 14 naujų Sorcocystis rūšių. Siekia ištirti gyvūnuose aptinkamų per maistą užkrečiamų parazitų genetines, morfologines ir ekologines ypatybes, įvertinti gyvūnų populiacijų genetinę įvairovę ir struktūrą bioįvairovės, vienos sveikatos koncepcijos ir aplinkosaugos kontekste. Paskelbė 40 mokslo straipsnių periodiniuose leidiniuose Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje. Tyrimų rezultatus taip pat pristatė 43 mokslinėse konferencijose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Suomijoje ir Slovakijoje. Recenzavo 46 mokslo straipsnius. Keturių mokslo projektų vadovas, trijų – vykdytojas. Jaunųjų mokslininkų sąjungos ekspertas, geriausių magistro ir disertacijos darbų konkurso vertintojas.

Dr. Jono Viškelio (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras) mokslinės veiklos sritis – kompleksiniai augalinių žaliavų kokybės tyrimai, orientuojantis į jų pritaikomumą eksperimentinės plėtros veiklose kuriant inovatyvius produktus maisto, farmacijos ir sporto srityse. Kartu su bendraautoriais parašė knygos skyrių, paskebė 54 mokslo straipsnius, iš kurių 37 yra Lietuvoje ir užsienyje leidžiamuose periodiniuose mokslo leidiniuose Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje. Perskaitė daugiau kaip 80 pranešimų įvairiose šalies ir užsienio konferencijose. Vykdė 30 valstybinių institucijų, šalies ir užsienio ūkio subjektų užsakomųjų darbų ir mokslinių projektų. Recenzuoja straipsnius užsienio ir Lietuvos moksliniams žurnalams. Žurnalo „Applied Sciences“ specialaus leidinio „Biochemical Composition of Food“ kviestinis redaktorius.

Dr. Monika Toleikienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras) tiria įvairias dirvožemį ir visą ekosistemą tausojančias priemones, skirtas ekologinio žemės ūkio valdymo efektyvumui gerinti. Per paskutiniuosius penkerius metus paskelbė 21 mokslo straipsnį, iš jų 13 – žurnaluose su poveikio veiksniu (IF) didesniu nei 1,0. Aktyviai dalyvauja teikiant paraiškas gauti finansavimą mokslo projektams įgyvendinti. Dalyvavo arba šiuo metu dalyvauja trijuose nacionaliniuose ir penkiuose tarptautiniuose projektuose, įskaitant „Horizontas 2020“ programas.

Technologijos mokslų atstovas dr. Anatolijus Eisinas (Kauno technologijos universitetas) vykdo tyrimus išskirtinių savybių, energiją taupančių ir aplinką tausojančių rišamosios medžiagoms kurti ir jų sintezės technologijoms plėtoti. Penkis kartus stažavosi užsienio mokslo ir studijų institucijose. Paskelbėdaugiau kaip 100 mokslo straipsnių, iš jų 34 leidiniuose Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje. Vadovėlio, metodinės priemonės ir mokomosios knygos bendraautoris, keturių metodinių priemonių recenzentas. Aktyviai dalyvauja mokslo projektuose: dviejų tarptautinių, penkių nacionalinių ir keturių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbų bei paslaugų projektų vykdytojas, vieno projekto vadovas ir patento bendraautoris. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) ekspertas, Chemijos inžinerijos bakalauro studijų kvalifikacinės komisijos narys.

Technologijos mokslų atstovas dr. Mantas Povilaitis (Lietuvos energetikos institutas) vykdo masės ir energijos pernašos tyrimus, aiškinasi branduolinių jėgainių apsauginiuose kiautuose sunkiųjų avarijų metu vykstančius, su termabranduolinių įrenginių sauga, vandenilio sauga ir turbulentiniu degimu susijusius procesus. Paskelbė daugiau kaip 50 mokslo straipsnių, iš jų 22 leidiniuose Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje. Kartu su bendraautoriais apdovanotas 2016 m. LMA Algirdo Žukausko premija, 2018 m. gavo Europos techninės saugos organizacijų tinklo (ETSON) apdovanojimą už išskirtinį indėlį į ETSON veiklas. Aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, skaito pranešimus konferencijose.

LMAJA nariais renkami mokslininkai, kuriems daktaro laipsnis suteiktas ne anksčiau kaip prieš dešimt metų ir ne vyresni kaip 40 metų amžiaus iki paskutinės dokumentų priėmimo rinkimams dienos. Kiekvienais metais dešimt narių renkami ketverių metų kadencijai. Iš viso LMA Jaunąją akademiją gali sudaryti ne daugiau kaip 40 narių.

Parengė LMA vyriausioji specialistė Evelina Baronienė