Naujienų archyvas

Europos akademijų mokslo patariamosios tarybos vadovų susirinkimas

Gruodžio 2–3 d. vyko nuotolinis Europos akademijų mokslo patariamosios tarybos (EASAC), šiemet mininčios veiklos 20-metį, vadovų susirinkimas. Jame aktyviai dalyvavo ir Lietuvos mokslų akademijos (LMA) poziciją įvairiais klausimais išreiškė LMA prezidentas akad. Jūras Banys.

EASAC prezidentei prof. Kristina Moberg (Christina Moberg) tarus sveikinimo žodį, EASAC vykdomoji direktorė dr. Kristianė Dyl (Christiane Diehl) trumpai supažindino su sekretoriato veikla, priminė apie COVID-19 vakcinavimo kampaniją, rudenį mokslų akademijas pasiekusią 2020 m. EASAC veiklos ataskaitą, susirinkime numatomus aptarti klausimus. Pirmąją susitikimo dieną prie EASAC vadovų susirinkimo prisijungė Prancūzijos Aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų ministerijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinė direktorė Kler Giri (Claire Giry). Ji supažindino su Prancūzijos Vyriausybės, kuri 2022 m. sausio–birželio mėn. pirmininkaus ES Tarybai, svarbiausiomis veiklos kryptimis ir numatomais darbais.

 
Kler Giri ir akad. J. Banys

EASAC Aplinkos programos direktorius prof. Maiklas Nortonas (Michael Norton) pristatė šią vasarą pasirodžiusią ataskaitą dėl klimato ir biologinės įvairovės krizės. Joje pateikta medžiaga šiemet rudenį vykusiam Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP26) pasaulio vadovų susitikimui Škotijoje, Glazge, ir susitikimui biologinės įvairovės klausimais Kinijoje (COP15), įvardijant 16-a sričių, kuriose svarbu imtis veiksmų. Įvardytos srityse pateikiami duomenys apie biomasės energijos naudojimą, šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš skirtingų naftos produktų, transporto priemonių mažinimo politiką, iš pastatų į aplinką patenkančius šiltnamio efektą sukeliančias dujas, klimato kaitos įtaka žmonių sveikatai ir kita. Prof. M. Nortonas pabrėžė bendradarbiavimo svarbą priimant COP26 ir COP15 konvencijas.

Pirmąją susirinkimo dieną vyko apskritojo stalo diskusija, kurioje mokslų akademijų atstovai dalijosi patirtimi, kaip mokslininkai prisideda prie politikos formavimo, taip pat pristatė veiklas, susijusius su klimato kaitos ir paketo „Pasiruošimas 55“ („Fit for 55“) klausimais. Pakete „Pasiruošimas 55“ numatyta keisti 12 su energetika susijusių direktyvų, kad 2030 metais, palyginti su 1990-aisiais, Europoje būtų 55 proc. mažiau išmetama anglies dvideginio. LMA prezidentas akad. Jūras Banys pažymėjo, kad LMA buvo suburta akad. Jurgio Kazimiero Staniškio inicijuota Darnaus vystymosi tarpsritinė grupė ir spalio mėn. įvyko pirmasis jos susitikimas. Minėjo, kad akad. Arūnas Bukantis, dalyvavęs Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje Glazge, apibendrino joje aptartą informaciją ir ji skelbta LMA svetainės „Naujienų“ skiltyje. LMA nariai dalyvauja LR Seimo Ateities komiteto posėdžiuose, kuriuose taip pat svarstoma, kaip įveikti klimato kaitą. Kitų mokslų akademijų vadovai pasakojo apie klimato kaitos klausimais organizuotas darbo grupes, renginius, parengtą ir skelbtą informaciją.

 
Akad. J. Banys pristato LMA suburtą Darnaus vystymosi tarpsritinę grupę

Kaip įprastai, taip ir šį kartą EASAC vadovų susirinkime daug dėmesio buvo skirta šiuo metu EASAC vykdomoms ir ateityje planuojamoms programoms bei darbo grupių ataskaitoms aptarti. Veiklos ataskaitas pateikė programų ir darbo grupių vadovai. Ekspertai iš visos Europos dalyvauja EASAC darbo grupių darbe. Darbo grupės pristato savo ekspertinės veiklos ataskaitas EK ir plačiajai visuomenei. Susirinkime buvo pristatytos ir aptartos Aplinkosaugos programos (Environmental Programme), Energijos programos (Energy Programme), Biomokslų programos (Biosciences Programme) vykdomos veiklos ataskaitos. Energijos programoje numatoma vykdyti projektą „Dujų panaudojimo ateitis“, o Biomokslų programoje numatomas projektas „Alternatyvos mėsos vartojimui“. Darbo grupė baigia rengti ataskaitą „Atsinaujinantis žemės ūkis“ ir netrukus ją išsiųs akademijų nariams pritarti. Šioje darbo grupėje dirba LMA deleguota ekspertė akad. Žydrė Kadžiulienė.

EASAC Biomokslų programos direktorius dr. Robinas Fiersas (Robin Fears) pristatė Tarptautinės mokslų akademijų sąjungos (The InterAcademy Partnership – IAP) kartu su EASAC 2019–2022 m. vykdomą projektą „Klimato kaita ir sveikata“ ir jį įgyvendinant nuveiktus darbus. 2019 m. EASAC paskelbė ataskaitą„Klimato veiksmų imperatyvas siekiant apsaugoti žmonių sveikatą Europoje“, kurioje nurodė klimato kaitos pasekmes žmonių sveikatai Europoje. Parengtos trys ataskaitos Afrikai, Azijai ir Amerikai, jose pristatyta dabartinė situacija ir pateiktos mokslu grįstos rekomendacijos kiekvienam regionui. 2022 m. pirmąjį ketvirtį numatoma pristatyti jungtinę ataskaitą, kurioje bus aptarti regionų skirtumai ir panašumai, pateikti siūlymai sprendimų priėmėjams įgyvendinant tarptautinę, regioninę ir nacionalinę politiką. Projektas buvo pristatytas regioninėse darbo grupėse daugelyje pasaulio šalių, įvairiuose aukšto lygio tarptautiniuose renginiuose.

 
Aptartas klimato kaitos poveikis žmonių sveikatai ir iniciatyvos jam mažinti

IAP atstovai supažindino susirinkimo dalyvius su rengiama studija, skirta kovai su  grobuoniškais žurnalais ir konferencijomis (Combatting predatory academic journals and conferences). Pastaruoju metu grobuoniškų žurnalų, leidėjų ir konferencijų (angl. predatory journals, publishers, conferences) skaičius didėja ir kelia ilgalaikę plataus masto grėsmę pasauliniam mokslinių tyrimų sektoriui. Bloga praktika, kai lėšos žurnalams yra skiriamos pagal publikacijų skaičių. Tokį leidybos finansavimo būdą reikėtų persvarstyti. EASAC, įskaitant LMA, pozicija yra tokia, kad finansavimas moksliniams neturėtų būti skirstomas pagal straipsnių skaičių. Tarp kitų tokių nepageidaujamų praktikų yra mokesčio už publikavimą modeliai be recenzavimo, išgalvotos redakcinės kolegijos, kuriose matyti žinomų mokslininkų pavardės, žurnalų pavadinimai, apgaulingai panašūs į teisėtų žurnalų pavadinimus, apmokamos recenzijos ir brukalai-kvietimai į fiktyvias konferencijas su dideliais registracijos mokesčiais. Nors tai svarbu visiems tyrėjams, pažeidžiamiausi yra tie, kurie dar tik pradeda savo mokslo karjerą arba yra iš besivystančių šalių. Pavojingiausia yra tai, kad šių pelno siekiančių subjektų skaičiaus didėjimas pasitarnauja besiplečiančiam antimoksliniam  judėjimui, taip mažinant visuomenės pagarbą mokslui ir jo pasiekimams. Nei tikrasis pasaulinis šios problemos mastas, nei visas jos poveikis nėra žinomi, o tai labai sunkina veiksmus, nukreiptus prieš grobuoniškas praktikas. Mokslo bendruomenei skubiai reikia veiksmingos, visuotinai priimtinos strategijos, kuri padėtų pašalinti šią augančią grėsmę visame pasaulyje,  taip pat ir Europoje. IAP rengiama studija kelia tikslą išnagrinėti iki šiol dedamas pastangas kovoje su grobuoniškais ir netikrais žurnalais, leidėjais ir konferencijomis visame pasaulyje; sukurti aiškius žurnalų ir konferencijų standartus ir pan. Rengiamas dokumentas turi pateikti konkrečias šių problemų sprendimo rekomendacijas, skirtas akademinei bendruomenei, atviros prieigos ir tradiciniams leidėjams, mokslinių tyrimų finansuotojams, universitetams ir mokslinių tyrimų administratoriams bei politikos formuotojams.

EASAC vadovų susitikime taip pat aptarti kiti klausimai. Nuo 2010 m. EASAC nuolatinis sekretoriatas yra įsikūręs Vokietijos nacionalinėje mokslų akademijoje „Leopoldina“ Halės mieste, tačiau ieškoma naujos vietos, kur jis persikels 2022 m. Vienas iš galimybių – perkelti į Norvegijos karališkąją mokslų akademiją. Buvo kreiptasi į EASAC akademijas nares prašant didinti metinį narystės mokestį. Nors ne visos akademijos gali skirti daugiau lėšų, svarbu, kad EASAC išliktų nepriklausoma nuo ES institucijų, todėl nenorima kreiptis į jas dėl finansavimo.

EASAC prezidentė prof. K. Moberg

2017 m. buvo patvirtinti  EASAC 2017–2021 m. strateginiai tikslai. Renginio metu nuspręsta dar dvejiems metams, iki 2023 m. pabaigos, pratęsti  EASAC strateginių tikslų galiojimą ir vykdyti anksčiau priimtus EASAC strateginius tikslus, kurie yra: 1. Daryti įtaką ES politikos formavimui ir įgyvendinimui, taip pat nacionalinei politikai ES valstybėse narėse. 2. Informuoti apie ES indėlį į pasaulinės politikos formavimą. 3. Sukurti nepriklausomą diskusijų platformą, kurioje burtųsi mokslininkai, politikos formuotojai ir visuomenė. 4. Stiprinti ES akademijų ir mokslininkų mokslo politikos gebėjimus ir telkti Europos mokslo bendruomenę dalyvauti regioninės politikos darbotvarkėse. 5. Sukurti pažangų ir atsparesnį nacionalinių mokslo akademijų tinklą. EASAC kviečia savo narius siūlyti naujas temas ir diskutuoti įgyvendinant šiuos strateginius tikslus.

Kitas EASAC vadovų susitikimas vyks birželio 8–10 d. Liblicos pilyje, netoli Prahos (Čekijos Respublika). EASAC prezidentė K. Moberg išreiškė viltį, kad 2022-ųjų vasarą pagaliau visiems dalyviams pavyks susitikti gyvai.

Evelina Baronienė, socialinių programų koordinatorė ir
Violeta Skirgailienė, Tarptautinių ryšių grupės vyriausioji specialistė