Naujienų archyvas

Pažintis su dirbtiniu intelektu ir mašininiu mokymusi

Gruodžio 9 d. Lietuvos mokslų akademijos skyrius „Mokslininkų rūmai“ pakvietė į nuotolinę „Mokslo žinių dieną“ – Fizinių ir technologijos mokslų centro fizikės, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslo darbuotojos dr. Maženos Mackoit-Sinkevičienės paskaitą „Kas yra dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis?“. Pradėdama paskaitą, mokslininkė atkreipė klausytojų dėmesį į tai, kad nors pastaruoju metu daug kalbama ir diskutuojama apie mašininį mokymąsi, gilųjį mokymąsi, dirbtinį intelektą ir skaičiavimo intelektą, žmonės dažnai nežino tikslios šių terminų reikšmės, juos painioja ir ne visuomet būna aišku, kas turima omenyje. Lektorė vaizdžiai parodė, kaip viskas yra susiję.

Dirbtinis intelektas (DI) sprendžia uždavinius, kurie nėra efektyviai algoritmizuojami modeliuojant žinias, t. y. DI sufokusuotas spręsti aukšto lygio kognityvinius procesus, tokius kaip kalba, mąstymas, logika – tokių uždavinių tipą, kuriuos spręsdamas žmogus turėtų pasitelkti savo kognityvinį intelektą. Sistemos, paremtos DI, gali priimti, analizuoti ir naudoti žinias tam, kad galėtų priimti sprendimus. Mokslininkė pabrėžė, kad nėra vieningo DI sąvokos apibrėžimo – tai skirtingų, dažniausiai vienas nuo kito nepriklausomų metodų rinkinys. DI kuria sistemas, kurios elgiasi panašiai kaip biologinės smegenys. Mašininis mokymasis yra DI dalis, jis užsiima algoritmais, kurie analizuoja duomenis ir mokosi pagal tuos duomenis, o vėliau įgytas žinias pritaiko atlikdami savo spėjimus. Gilusis mokymasis – mašininio mokymosi poaibis – užsiima duomenų klasifikavimu, atpažinimu, aptikimu ir aprašymu padedant dirbtiniams neuroniniams tinklams (gilesniu lygmeniu negu tradicinis mašininis mokymasis). Modelis yra hierarchinis ir turi keletą sluoksnių. Uždaviniai skaidomi į paprastesnius, todėl yra įmanoma išspręsti tokias sudėtingas problemas kaip objektų aptikimas, šnekos atpažinimas, paveikslų klasifikacija, pvz., paveikslas atpažįstamas iš pradžių jungiant viską į kontūrus, kraštus; visos abstrakčios savybės analizuojamos paeiliui.

Dr. M. Mackoit-Sinkevičienė priminė, kad apie dirbtinio intelekto idėją mokslininkai, matematikai, inžinieriai ir net filosofai diskutuoja jau daugiau nei 70 metų. Mes prie jo tiek pripratome, kad dažnai net užmirštame apie DI teikiamus privalumus. Pirmasis apie jį prakalbo Alanas Tiuringas (Alan Turing). Dar 1950 m. savo straipsnyje jis iškėlė mintį, kad lygiai taip pat, kaip žmonės siekdami išspręsti norimus uždavinius naudojasi ankstesne patirtimi, lygiai tą patį padaryti – turint reikiamą informaciją – turėtų gebėti ir kompiuteriai. Jis iškėlė klausimą, kuris nuaidėjo per istoriją: „Ar mašinos sugeba mąstyti?“ Žinoma, viskas priklauso nuo to, ką mes įvardysime žodžiu „mašina“ ir kaip apibrėšime patį mąstymo procesą. Tai buvo kertinis straipsnis, kuriame buvo pateiktas vadinamasis Tiuringo testas – aprašyta, kaip būtų galima tirti mašinų intelektą.

Per pastaruosius penkerius metus dirbtinio intelekto tyrimai pažengė labiau nei prieš tai buvo pažengę per 50 metų. Kas minutę yra sukuriami didžiuliai duomenų kiekiai. Neįtikėtina, bet 90 procentų tų duomenų buvo sukurti per pastaruosius ketverius metus, ir dabar, padidėjus informacijos apdorojimo greičiams,  kompiuteriai iš jų gali išgauti prasmę žymiai greičiau, taip praplėsdami DI mokymo galimybes.

Lektorė aptarė Džono Makarčio (John McCarthy) ir Marvino Minskio (Marvin Minsky) darbus, garsųjį kompiuterinės sistemos IBM „Deep blue“ (liet. tamsiai mėlyna) pavyzdį (kai kompiuteris buvo apmokytas žaisti šachmatais ir per sekundę įsivertinti per 200 mln. galimų ėjimų, ko pakako pirmą kartą aplenkti žmogų – pasaulio šachmatų čempioną); papasakojo apie pirmąją pokalbių su DI svetainę, kuri išlaikė Tiuringo testą; Google padarytą proveržį atpažįstant vaizdus; populiariausius algoritmus, kurie buvo įkvėpti gamtos (t. y. skruzdžių kolonijos algoritmas, genetinis algoritmas). Paskaitos pabaigoje dr. M. Mackoit-Sinkevičienė supažindino su Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos nuveiktais darbais, su produktais, sukurtais naudojantis DI. 

Paskaitoje dalyvavo 60 klausytojų iš įvairių respublikos gimnazijų, aukštųjų mokyklų, mokslo įstaigų ir kt.

Parengė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyr. specialistė Diana Lekevičienė