Naujienų archyvas

Renginyje iš ciklo „Įžymių žmonių portretai“ – dainininkės Nijolės Ambrazaitytės portretas

Sausio 20-osios pavakarę Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ pakvietė vilniečius į renginį iš ciklo „Įžymių žmonių portretai“. LMA didžiojoje konferencijų salėje buvo pristatoma nauja Mykolo Romerio universiteto profesorės habil. dr. Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės knyga „Nijolės Ambrazaitytės žvaigždė.“ Renginį pradėjusi skyriaus vadovė Aldona Daučiūnienė priminė, kad tai ne pirma apie reikšmingus Lietuvai žmones šios produktyvios autorės pristatoma knyga visuomenei. Čia 2004 m. buvo sutikta muzikologės R. Aleknaitės-Bieliauskienės knyga apie išeivijos dainininką Leoną Baltrų „Leonas Baltrus per pasaulio scenas“, vėliau į gyvenimą buvo palydėta jos knyga „Iškilūs XX a. Lietuvos atlikėjai ir pedagogai: Aleksandras Livontas ir Olga Šteinberg“. Autorė išleido keletą knygų apie Lietuvos kompozitorius: Vytautą Laurušą, Vygantą Telksnį, Algimantą Raudonikį. Pastaroji monografija „Žiemgalos dainius“ buvo sutikta šioje nuo žiūrovų lūžtančioje salėje, nes dalyvavo ir pats knygos herojus, kompozitorius A. Raudonikis, skambėjo įžymių dainininkų atliekamos jo dainos. Pianistė, muzikologė, V. Kudirkos premijos laureatė R. Aleknaitė-Bieliauskienė yra parengusi neaprėpiamą gausybę darbų: monografijų, studijų, mokslinių straipsnių, kurie skaitytojus lanko jau ne vieną dešimtmetį. Šį ypatingą vakarą ji nudžiugino skaitytojus dar viena dovana apie nepaprastą asmenybę, Sibiro tremtinę, Lietuvos operos ir baleto teatro solistę, unikalaus balso dainininkę, Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo deputatę Nijolę Ambrazaitytę.

Prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.

Savo kalbą autorė pradėjo N. Ambrazaitytės balso įrašu – Amilkare Pončelio (Amilcare Ponchielli) operos „Lietuviai“ Aldonos arija. Ypatingas šios tarptautinę šlovę pelniusios dainininkės balsas taip pat skambėjo atliekant lietuvių liaudies dainas, Žoržo Bizė (Georges Bizet) operos „Karmen“ arijas. „Šioji knyga – paminklas Nijolės Ambrazaitytės menui: giliam, paveikiam, įsimintinam. Knygoje remiamasi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, šeimos sukaupta dokumentine medžiaga. Dažnai atsitiktinių fotografijų rinkiniu ir dainininkę scenoje, buityje mačiusių, girdėjusių žmonių atsiminimais, vaidmenis ir ypatingas koncertų akimirkas menininkų užfiksavusiais vaizdais“, – pasakojo muzikologė.

Prof. R. Aleknaitė-Bieliauskienė ir prof. dainininkas Vladimiras Prudnikonas.

Renginyje dalyvavo ir prisiminimais apie mūsų operos primadoną dalijosi ją artimai pažinoję kolegos dainininkai, muzikologai, artimieji, draugai. Knygą apie N. Ambrazaitytės kūrybą ir gyvenimą išleido ir pristatė Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius dr. Juozapas Blažiūnas. Apie savo ir N. Ambrazaitytės šeimos ryšius kalbėjo dainininkės talento gerbėja, visus operos primadonos vaidmenis mačiusi akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė. Muzikologas Vaclovas Juodpusis prisiminė susitikimus su dainininke Stasio Vainiūno namuose, išvykose su kompozitoriais. Tuosyk, N. Ambrazaitytės klestėjimo metais, dar buvusi jauna dainininkė Sofija Jonaitytė prisiminė kartu scenoje praleistas valandas. Režisierius, žurnalistas Raimondas Polis papasakojo apie jo vestą N. Ambrazaitytės kūrybos vakarą Vilniaus rotušėje, tuometiniuose Lietuvos menininkų rūmuose. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius dainininkas Vladimiras Prudnikovas pasidalijo mintimis apie dainininko kelią į operą ir fenomenalų N. Ambrazaitytės balsą, kurį girdėjo ir žavėjosi kurdamas vaidmenis greta scenoje. Jis pristatė ir vakaro metu dainavusį būrelį savo studentų. Kai kurie jau turėjo scenos krikštą, kai kurie žengė tik pirmąjį žingsnį. Klausytojus sužavėjo jų jaunatviškas nuoširdumas, gražūs balsų tembrai, muzikalumas. Taip profesorius su žmona, nuolatine partnere pianiste prof. Nijole Ralyte ruošia jaunąją kartą scenai. Nuostabą ir klausytojų susižavėjimą taip pat sukėlė dainavęs bosas, fizikas profesorius dr. Antanas Kiveris, nuo studentiškos jaunystės nepalikęs dainavimo. Puikus koncertas tiko greta teatro primadonos pavardės ir solidžios knygos.


Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai: Elzė Liskauskaitė, Greta Keraitė, Regimantas Gabšys.

Kas kelerius metus šioje Lietuvos mokslų akademijos salėje p. A. Daučiūnienė pristato naujas R. Aleknaitės-Bieliauskienės monografijas. Šie renginiai visada sulaukia didelio susidomėjimo. Greta jos mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje, sukurtų dokumentinių apybraižų apie menininkus, Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams skirtos dokumentikos, kiekviena autorės monografija – tai vis, kaip sakė V. Juodpusis, ypatingai svarbus išsaugomas paveldas, vis kitai kartai atverčiamas atmintinas mūsų kultūros istorijos puslapis. Autorės darbų virtinėje yra monografijų apie tėvą, Panevėžio dramos teatro aktorių ir režisierių Joną Alekną, pianistą, kultūros vadybininką, buvusį M. K. Čiurlionio menų mokyklos, filharmonijos direktorių, įtakingą meno pasaulyje kultūros ministro pavaduotoją Dainių Trinkūną, dainininkus Ireną Laurušienę, Joną Jocį, Leoną Baltrų, kompozitorius Vytautą Laurušą, Algimantą Raudonikį, pokario muzikinės kultūros istoriją atspindėjusių menininkų Jono Urbos, Aleksandro Livonto, Olgos Šteinberg gyvenimus. Kiek mažesnės apimties darbai skirti Lionginui Abariui, Vaclovui Juodpusiui, Gediminui Narijauskui, Irenai Aleknienei, gimtajam miestui Panevėžiui ir kt. Knygelės vaikams skirtos muzikinio švietimo problematikai. Kaip matome kultūrinėje spaudoje, R. Aleknaitė-Bieliauskienė neapleidžia muzikos kritikos, kas savaitę visuomenei pristatydama, vertindama atlikėjus ir jų darbus.

Parengė akademikas, profesorius emeritas Šarūnas Raudys ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA