Naujienų archyvas

Teodoras Grotusas. Genijus, pralenkęs laiką

2022 03 09

Kovo 4 d. Žeimelyje (Pakruojo r.) įvyko mokslinė konferencija „Teodoras Grotusas. Genijus, pralenkęs laiką“. Renginį organizavo Pakruojo r. savivaldybė, Vilniaus universitetas, Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) bei Lietuvos mokslų akademija.

Buvusios Pakruojo žemės ūkio mokyklos aktų salė buvo pilnutėlė žmonių, susirinkusių į konferenciją, skirtą prisiminti Teodorą Grotusą (1785–1822) – mokslininką, Žeimelio kraštietį, paaukojusį savo sveikatą ir asmeninio gyvenimo pilnatvę aukštesniam tikslui, reikšmingai civilizacijos raidai.

Renginio dalyvius pasveikino Lietuvos MA prezidentas  Jūras  Banys, Pakruojo r. savivaldybės meras Saulius Margis, Žeimelio seniūnijos  seniūnė Vitalija Dobrovolskienė ir  Žeimelio bendruomenės centro tarybos pirmininkė Daiva Skrupskelytė.

Prof. Rimantas Ramanauskas (FTMC) pranešime „Teodoro Grotuso indėlis į pasaulinį mokslą“ supažindino auditoriją su T. Grotuso studijų Europoje metais vykdytais elektrochemijos tyrimais, sugrįžus į tėvų namus Gedučiuose – įsirengtą laboratoriją ir tolesnę eksperimentinę veiklą, akcentavo sukurtų teorijų svarbą tolesnei eksperimentinio mokslo raidai.

Dr. Birutė Railienė (LMA Vrublevskių biblioteka) pranešime „Atvedęs į Lietuvos mokslo istorijos Olimpą“ supažindino su prof. Juozo Algimanto Krikštopaičio (1931–2018) tyrimais, skirtais populiarinti T. Grotuso gyvenimą ir mokslinę veiklą, kaip vienoje iš biografinių knygų apie T. Grotusą rašė autorius: „Jei Alfredas Nobelis savo testamente būtų nurodęs apdovanoti darbus, atliktus šimtmečiu anksčiau, T. Grotusas Nobelio premija būtų įvertintas du kartus – už elektrolizės teoriją ir už fotochemijos dėsnius“. Pranešime taip pat buvo paminėta bibliotekoje parengta T. Grotuso darbų ir literatūros apie jį bibliografijos rodyklė (1996 m.).

Doc. Ernestas Vasiliauskas (Klaipėdos universitetas) pranešime „Baronai von Grotthussai Kurše ir Lietuvoje“ papasakojo apie šios garbios giminės praeitį, valdytus dvarus  ir visuomeninę veiklą.

Antanas Marcinonis papasakojo apie geologinę T. Grotuso veiklą:  jis domėjosi ne tik Vezuvijaus ugnikalnio uolienomis, bet ir Biržų karstinėmis įgriuvomis, atliko Smardonės upelio tyrimus.

Dr. Stanislovas Henrikas Firantas, tolimas T. Grotuso giminaitis, apžvelgė savo atliktus Grotusų giminės genealoginius tyrinėjimus.

Akad. prof. Aivaras Kareiva (LMA) pranešime „Keli štrichai apie Teodoro Grotuso fondo veiklą“ (įkurtas 1994 m.) papasakojo apie T. Grotuso vardą įamžinančias veiklas Lietuvoje, plačiau – apie fondo pastangas įgyvendinti paminklo T. Grotusui projektą pagal dail. K. Balčiūno  1996 m. sukurtą skulptūrą. Sužinojome, kad Žeimelio Vienybės aikštėje jau išlietas pamatas paminklui, jis stovės šalia Vienybės ąžuolo, pasodinto dar 1923 m. Paminklo atidarymo iškilmės numatytos š. m. kovo 26 dieną.

Konferencijos metu akad. A. Kareivai buvo įteiktas T. Grotuso medalis.

Vilniaus kultūros centro moterų choro „Liepos“ (choro meno vadovė Audronė Steponavičiūtė Zupkauskienė) konferencijai dovanotame koncerte skambėjo kompozitoriaus Dytricho Evaldo fon Grotuso (Dietrich Ewald von Grotuss), T. Grotuso tėvo, kūrinys, ukrainiečių liaudies daina „Ščedrik“, kitos lietuviškos dainos.

Konferencijos dalyvius aplankyti Vienybės aikštę ir Pakruojo krašto muziejų „Žiemgala“ maloniai pakvietė konferencijos vedėja ir šio muziejaus direktorė D. Skrupskelytė.

Dr. Birutė Railienė
Miglės Girdauskaitės nuotraukos

GALERIJA