Naujienų archyvas

Paminėtos rašytojos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės

Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius paskelbė Ievos Simonaitytės metais. Balandžio 7-osios pavakarę į Lietuvos mokslų akademijos (LMA) didžiąją konferencijų salę rinkosi I. Simonaitytės kūrybos gerbėjai paminėti lietuvių literatūros klasikės 125-ųjų gimimo metinių. Vakarą organizavo LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius bei VšĮ Rašytojų klubas. Pradėdama vakarą renginio vedėja skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė pažymėjo, kad I. Simonaitytė yra žymiausia Mažosios Lietuvos gyvenimo vaizduotoja lietuvių prozoje ir pakvietė aktorę Birutę Mar paskaityti ištrauką iš I. Simonaitytės romano „Vilius Karalius“. Aktorė įtaigiai perteikė knygos herojės Grėtės, išleidžiančios vyrą į karą, išgyvenimus.

Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja literatūrologė Žydronė Kolevinskienė pabrėžė šios ištraukos aktualumą šiandienio karo Ukrainoje akivaizdoje. Ji išsamiai apžvelgė I. Simonaitytės gyvenimo ir kūrybos kelią. Skaidrėmis iliustruotame pranešime analizavo pagrindinius rašytojos kūrinius ir aptarė jos gyvenimo ypatumus. Ypač pabrėžė romanų „Vilius Karalius“ ir „Aukštujų Šimonių likimas“, autobiografinės trilogijos „...o buvo taip“ svarbą. Ž. Kolevinskienė pabrėžė, kad I. Simonaitytė yra Mažosios Lietuvos metraštininkė. Ji teigė, kad rašytojos kūryboje ypač stiprūs, įsimintini moterų paveikslai. Pasakojimuose atsiskleidžia istorinis, folklorinis, etnografinis romano klodai, Klaipėdos krašto istorija ir žmonių gyvenimo situacijos. Aktualiai nuskambėjo ir antroji aktorės cituota ištrauka iš romano „Aukštujų Šimonių likimas“ apie herojaus Anskio psichologinę būseną prieš mirtį, meldžiant atleidimo už gyvenime padarytas klaidas.

Išsamų ir giliomis įžvalgomis paremtą pranešimą „I. Simonaitytės ir kūrybos kaitos pakopos“ perskaitė dviejų I. Simonaitytės premijų (1997 m. ir 2017 m.) laureatas akademikas Domas Kaunas. Kaip teigė Ž. Kolevinskienė, akademikas yra labiausiai nusipelnęs I. Simonaitytės kūrybos tyrinėtojas, daugelio publikacijų, knygų „Klaipėdiškė“, „Aš esu Etmės Evė“ autorius. Jis pažymėjo, kad I. Simonaitytė yra viena reikšmingiausių Lietuvos kultūros ir literatūros asmenybių. Domėjosi, ar lietuvių literatūroje buvo su ja lygintinų ar panašių rašytojų. Teigė, kad nebuvo, o pasaulinėje literatūroje – esama. Palyginimui jis pasirinko brandžią švedų romanistę, novelistę Selmą Lagerliof (Selma Lagerlöf). Sugretinęs jas, atrado dešimt rašytojoms moterims būdingų charakterio bruožų, gyvenamosios epochos tapatumų.

Baigdamas pranešimą akad. D. Kaunas išreiškė pageidavimą, kad būtų įvykdyta I. Simonaitytės valia amžinojo poilsio atgulti savo namų prieglobstyje ir perskaitė jos testamentą: „Kai išslysiu tuo keliu, kuriuo visi išeina, sumeskite kapą mano palaikams prie mano namelio ant Minijos kranto. Bet nestatykite nei kryžiaus, dėl to, kad aš visą amžių po kryžium vaikščiojau. Taip pat atitolinkite ir visus akmenis nuo kapo. Tegul neslegia jie manęs. Juk sunkus kaip akmuo buvo mano gyvenimas. Leiskite man gulėti tarp linksmų rožių ir gvazdikų. Tegul žydi bijūnai ir jurginai. Beje, kapo pavėsis būtų malonu sidabrinis klevas... Jau lazdą padėjau, kelionė baigta.“

Vakaro pabaigoje A. Daučiūnienė padėkojo visiems renginio dalyviams ir klausytojams, taip pat Rašytojų klubui, padėjusiam organizuoti šį renginį, priminusį visuomenei mūsų garsiąją rašytoją.

LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA