Naujienų archyvas

Lietuvos mokslų akademijos veiklos ataskaita – LR Seime

Balandžio 27 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas akad. Jūras Banys nuotoliu dalyvavo LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje, kuriame pristatė LMA 2021 metų veiklos ataskaitą.

Kalbėdamas apie įvairiapusę Akademijos veiklą, J. Banys pabrėžė kelias veiklos kryptis. Viena svarbiausių – ekspertinė. Todėl ir praėjusiais metais LMA nariai atliko kelis šimtus ekspertizių. Taip pat buvo parengtos penkios rezoliucijos, jose teikti siūlymai pandemijos valdymo ir vakcinavimo, vandens išteklių valdymo, IT sistemos Lietuvoje vystymo ir ryšių saugumo pasienyje klausimais. Dalyvauta tarptautinių asociacijų, kurių narė yra LMA, veikloje.

Akademija aktyviai bendrauja su kitų šalių vyriausybių ir mokslo atstovais. Kartu su Moldovos Respublikos ambasada buvo surengta paroda apie tremtį. Susitikus su Taivano delegacija, aptartas galimas bendradarbiavimas. Akademijoje lankėsi Čekijos mokslų akademijos prezidentė. Su šios šalies mokslininkais vykdomi bendri mokslo projektai.

Akademikų kompetencijos labai svarbios sprendžiant Lietuvos mokslo ir studijų raidos, ekonomines, ekologines ir kt. problemas. Todėl glaudžiai bendradarbiaujama su ministerijomis. LMA vyko praktinė konferencija, kurioje aptarti Lietuvos vandens ištekliai ir jų tvarus naudojimas. Dar vienoje svarbioje konferencijoje buvo diskutuojama apie humanitarinių mokslų būklę ir perspektyvas šalyje. Diskusijoje, skirtoje tarpdalykiniams tyrimams ir doktorantūrai, buvo ieškoma būdų spręsti problemas, kylančias vertinant mokslinę produkciją. Akademija organizavo konkursą, kuriame buvo išrinkti geriausieji mokslo populiarinimo projektai. Apdovanotos „L’Oréal“ programos „Moterims moksle“ laureatės. Labai svarbi sritis – mokslo žurnalų ir akademikų mokslo populiarinimo knygų leidyba. Aktyviai veikia LMA Jaunoji akademija (LMAJA), kurios gretose jau yra 39 produktyvūs ir talentingi mokslininkai bei mokslininkės.

Paskui LMA prezidentas atsakė į posėdyje dalyvavusiųjų klausimus. Prof. Vilija Targamadzė domėjosi, kaip LMA ketina dar aktyviau reikšti savo poziciją valstybei svarbiais klausimais. Jai norėtųsi išgirsti aiškią akademikų nuomonę dėl lietuvių kalbos stiprinimo, kas ketinama daryti, kad Lietuvoje atsirastų tarpkryptiniai mokslo tyrimai ir tokios pat doktorantūros studijos bei kokia LMA nuomonė dėl baltistikos tyrimų užsienyje rėmimo. J. Banys atsakė, kad Akademija nuolat išsako savo ekspertinę poziciją valstybės institucijoms. Norėtųsi daugiau grįžtamojo ryšio, tačiau suprantama, kad valdžia ir politikai turi daug įsipareigojimų rinkėjams. LMA prezidentas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais ministerijos visuomet atsako į LMA parengtus raštus. Todėl ir toliau bus bendraujama su LR Seimu, ministerijomis. Kalbant apie tarpdalykinius tyrimus, reikėtų keisti doktorantūros reglamentą ir mokslo produkcijos vertinimą. Bus glaudžiai bendradarbiaujama su Lietuvos mokslo taryba. Taip pat nuolat pabrėžiama humanitarinių mokslų svarba, diskutuojant su LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Baltistikos tyrimai užsienyje turi būti tęsiami. Tiesa, juos finansuoja ŠMSM. LMA tokių tyrimų finansuoti negali, nes yra ekspertinė institucija.

Posėdyje dalyvavusi Seimo narė Beata Petkevič klausė, kaip LMA užtikrina Akademijos narių ekspertinę kompetenciją, kas daroma, kad tas lygis būtų aukštesnis. Prezidentas patvirtino, kad siekiant šių tikslų akademikai teikia išvadas dėl humanitarinių ir socialinių mokslų būklės ir jų kokybės gerinimo. LMA dirba labiausiai patyrę savo sričių specialistai. Laimė, kad valstybė turi tokių ekspertų.

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė klausė J. Banio nuomonės dėl tarpdalykinės doktorantūros perspektyvų. Gal ir Seimas turi ką nors daryti, kad jaunieji mokslininkai savo veikloje lengviau galėtų derinti kelių mokslo sričių kompetencijas? Kitas svarbus klausimas – kuo turėtų užsiimti kolegijos ir kaip jos galėtų stiprinti savo kompetencijas ne tik mokymo, bet ir mokslo srityje. J. Banys atsakydamas pabrėžė, kad tarpdisciplininiai tyrimai vyksta nuolat, nes tokia mokslo prigimtis. Tik vykstant disertacijų gynimui būna sunku priskirti tokį darbą konkrečiai sričiai. Kalbant apie kolegijas, LMA prezidentas atsakė, jog pritaria Seimo komiteto pirmininko akad. Artūro Žukausko nuomonei. Noras per kelerius metus paversti kolegijas mokslo institucijomis, panašiomis į universitetus, atrodo sunkiai įgyvendinamas. Mokslas – gana inertiška sistema. Kol mokslininkas pasiekia tinkamą kvalifikaciją, praeina ir keliolika metų. Greitai jų neparengsime. Galima kalbėti tik apie ilgametę perspektyvą. Kolegijų specifika kitokia nei universitetų ar mokslo institutų. Tad iš jų reikalauti mokslo rodiklių ar straipsnių nerealu.

Komiteto narys akad. Eugenijus Jovaiša taip pat prisijungė prie kolegijų įvairovės, jų vaidmens aptarimo. Komiteto pirmininkas akad. A. Žukauskas paprašė pakomentuoti finansinius ataskaitos aspektus. J. Banys atsakė, kad prioritetas – padidinti išmokas akademikams emeritams. Dėl to bus kreipiamasi į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą. Kita vertus, neaiškios mokslo žurnalų ir knygų leidybos perspektyvos. Leidyba buvo finansuojama iš struktūrinių fondų, šiais metais žurnalams lėšų skirs ir Lietuvos mokslo taryba. Tačiau ateityje norėtųsi turėti daugiau lėšų, kad būtų galima leisti mokslo populiarinimo knygų.

LMA ataskaitą posėdžio dalyviai įvertino palankiai ir padėkojo LMA prezidentui už jos pristatymą.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyr. specialistas ryšiams su visuomene

Vaizdo įrašas iš 2022-04-27 LRS Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio (žr. nuo 1:06)