Naujienų archyvas

Jaunojo akademiko Anatolijaus Eisino paskaita visuomenei

Balandžio 28 d., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ pakviestas dalyvauti „Mokslo žinių dienose“, LMA Jaunosios akademijos narys dr. Anatolijus Eisinas skaitė nuotolinę paskaitą visuomenei „Kaip pagaminti pagrindinį dezinfekcinio skysčio komponentą – spiritą (etanolį)?“,kurioje supažindino su pagrindinio dezinfekcinio skysčio komponento – etanolio – gamybai naudojamomis žaliavomis ir gamybos procesu.

Paskaitos pradžioje lektorius klausytojams priminė etanolio chemines ir fizikines savybes, supažindino su jį gaminant naudojamomis apsaugos priemonėmis. Dr. A. Eisinas pasakojo, kad žaliavos etanoliui gaminti gali būti sintetiniu būdu išgaunamos iš naftos produktų arba pasitelkus fermentaciją ir mikroorganizmus (biotechnologiniu būdu). Pirmuoju atveju naudojamos iš gamtinių dujų gautos eteno dujos, kurias hidratuojant susidaro etanolis ir vandens bei etanolio mišinys. Biotechnologiniu būdu etanolis gaminamas iš atsinaujinančių žaliavų šaltinių – cukrinės, krakmolinės žaliavos arba lignoceliuliozės biomasės. Gamyba iš cukrinių ir krakmolinių žaliavų yra priskiriama pirmajai kartai, o iš lignoceliuliozės biomasės – antrajai kartai. Šiuo metu vykdomi trečiosios kartos – etanolio gamybos iš dumblių – laboratoriniai tyrimai. Iš naftos produktų gaunamas etanolis yra daug pigiau gryninamas ir susidaro mažiau priemaišų (nei gaminant biotechnologiniu būdu). Biotechnologiniu būdu gaunamas etanolis yra ekologiškesnis aplinkai, jo gamybos būdas yra švaresnis. Abu metodai yra plačiai naudojami pramoninėje gamyboje.

Pagamintą 30–40 proc. etanolio vandeninį tirpalą reikia sukoncentruoti iki 92–96 proc., t. y. galutinio produkto – etanolio alkoholio (spirito). Tai gali būti atliekama rektifikacijos arba daugkartinės distiliacijos būdu. Rektifikacijos proceso metu skystiems vienalyčiams (homogeniniams) mišiniams arba tirpalams suskirstyti į komponentus arba komponentų grupes naudojama daugkartinė garų mišinio ir skysčio mišinio tarpusavio sąveika. Daug kartų garinant ir kondensuojant garus, pradinis mišinys padalijamas į grynus komponentus. Distiliacija – masės mainų procesas, kurio metu skystų komponentų mišiniai perskiriami juos kaitinant iki virimo temperatūros, o paskui gautus garus kondensuojant. Po perskyrimo gaunamas kondensatas ir likutis, kurių sudėtis skiriasi nuo pradinio mišinio sudėties.

Paskaitoje buvo plačiai aptarti šių dviejų procesų panašumai ir skirtumai. Taip pat buvo apžvelgta, kaip pagaminti 100 proc. etanolį  ir pateikti pavyzdžiai, paaiškinantys, kad šis koncentravimas vyksta dėl vandens išstūmimo ir (arba) jo surišimo. Gamyboje šiam tikslui plačiausiai naudojami benzenas arba cikloheksanas, nes jie veikia kaip dehidratoriai.

Paskaitos pabaigoje dr. A. Eisinas atsakė į klausytojų užduotus klausimus. Paskaitos klausėsi apie 100 dalyvių iš Prienų, Radviliškio rajonų bei Vilniaus miesto gimnazijų, Vilniaus kolegijos, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro ir kt.

Parengė LMAJA narys dr. Anatolijus Eisinas ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriaus. specialistė Diana Lekevičienė