Naujienų archyvas

Lietuvos mokslų akademijoje pristatyta kardiochirurgo, akademiko Jurgio Brėdikio atsiminimų ir apmąstymų knyga „Kelionė“

2022 05 16

2022 m. gegužės 10 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius, skyrius „Mokslininkų rūmai“ ir kultūros žurnalas „Santara“ pakvietė į kardiochirurgo, pedagogo, diplomato, akademiko, profesoriaus Jurgio Brėdikio (1929–2021) atsiminimų ir apmąstymų knygos KELIONĖ sutiktuves. Pradėdama renginį LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė perskaitė ištrauką iš knygos apie Akademiko mėgtą klasikinę muziką. Vieno iš J. Brėdikio mylimiausių kompozitorių – Frederiko Šopeno – kūrinį „Andante e grande polonaise“ op 22 atliko Čiurlionio menų gimnazijos moksleivis Emilis Šarinskas (mok. Aleksandra Žvirblytė). Renginio iniciatorius ir vedėjas, šios ir kitų devynių akad. J. Brėdikio knygų leidėjas, kultūros žurnalo „Santara“ vyr. redaktorius Romualdas Norkus prisiminimais apie šią daugialypę asmenybę pakvietė pasidalyti renginio svečius – Akademiko kolegas, mokinius, kultūrologus.

 
Iš kairės: diplomatas V. Ušackas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. R. Benetis, kultūros žurnalo „Santara“ vyr. redaktorius R. Norkus, kardiologas prof. P. Šerpytis ir LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. L. Kupčinskas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Rimantas Benetis pasakojo apie lemtingą atsitiktinį susitikimą su prof. J. Brėdikiu, atvedusiu būsimąjį rektorių į klinikas, apie tolesnį buvimą šalia Profesoriaus ir darbą su juo, kaip su vyresniuoju kolega. Tai buvusi ypatinga mokykla. J. Brėdikis buvo pionierius, drąsiai ieškojęs ir pats kūręs operacijas. Kaune įsteigtas Sąjunginis sudėtingų širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo ir elektrostimuliacijos centras, kuriam jis vadovavo, buvo didžiulis pasiekimas Kaunui, didelis paties prof. J. Brėdikio įvertinimas. Jo idėjos buvo reikšmingos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų Sąjungoje, vėliau – ir Europoje. „Mums dar reikės suprasti, ką reiškia jo sukurtos operacijos“, – sakė R. Benetis.

 
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. R. Benetis.

Prof. Pranas Šerpytis, su J. Brėdikiu bendravęs ir kaip su vyresniuoju kolega, ir kaip su akademiku LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje, kalbėjo apie Akademiko įvairialypį talentą ir asmenines savybes, padėjusias jam pasiekti įspūdingų laimėjimų kardiochirurgijos srityje ir pelnyti tarptautinį pripažinimą. Akad. J. Brėdikis buvo kviečiamas į tarptautinius kongresus, kur jo skaitomi pranešimai sulaukdavo didžiulio susidomėjimo. P. Šerpytis taip pat prisiminė Akademiko darbą diplomatinėje tarnyboje ir jo ne tik diplomatinius, bet ir organizacinius, ūkinius gebėjimus surandant, įsigyjant ir remontuojant ambasados pastatą Prahoje.

LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Limas Kupčinskas savo kalboje pasidžiaugė, kad Mokslų akademija yra atvira ne tik mokslui, bet ir asmenybių pagerbimui. Akad. J. Brėdikį jis prisiminė kaip savo buvusį dėstytoją, vėliau – kolegą, pagarbiai bendravusį su studentais ir jaunais medikais, įdiegusį suvokimą, kad reikia ne „iškalti“ dalyką, o jį suprasti, kad mokslas yra ne dogma – jis nuolat vystosi, kad „kardiologijoje viską reikia daryti iš širdies“. L. Kupčinskas Akademiką prisiminė kaip labai pozityvų, iniciatyvų, sportišką žmogų, kėlusį inovatyvias idėjas ir su užsidegimu jas įgyvendinusį, mokėjusį įžvelgti jaunesniųjų kolegų talentus ir suteikdavusį galimybes jiems atsiskleisti.

Vienas tokių J. Brėdikio bendraminčių ir bendraautorių, už Akademiką daug jaunesnis jo kolega medikas dr. Danielius Serapinas teigė, kad jį labiausiai žavėjo J. Brėdikio žmoniškumas, atida partneriui, o kiekvienas susitikimas su juo ypatingai įkvėpdavęs. Pasak D. Serapino, Akademikas matė dešimtmečiais, net šimtmečiais į priekį. Jiedu kartu parašė knygą „Pažinimo genas“, kurioje J. Brėdikio išsakytos įžvalgos, kaip rodo naujausi tyrimai, buvo teisingos. „Tikiu, jis ir iš ten mus saugo, globoja ir siunčia savo išmintį“, – sakė medikas.

 
Kalba medikas dr. D. Serapinas.

Literatūrologas prof. Petras Bražėnas, atidžiai perskaitęs bene visas J. Brėdikio knygas, teigė besijaučiąs praėjęs pirminį medicinos kursą. Ir gyrė šią, paskutiniąją knygą, į kurią, pasak jo, „atrinkti svarbiausi visų Jurgio Brėdikio knygų puslapiai“. Kaip literatas P. Bražėnas teigė drįstąs „paliesti keletą dalykų, kurie svarbūs šiandieniniam pasauliui“. Tai J. Brėdikio jautrumas kitam žmogui ir humanizmo šviesa, pozityvumas, nušviečiantys visas J. Brėdikio knygas. Jose galima matyti bandymus moksle, profesijoje, literatūroje, istorijoje ieškoti atramų, tikėjimo, einant per Zaratustros, Budos, Kristaus mokymus, skaitant talmudus, Koraną, Šventąjį Raštą ir visur atrandant žmogiškųjų dalykų. „J. Brėdikio kūryba verta būti tarp mūsų literatūros puslapių“, – reziumavo P. Bražėnas ir, kaip visi renginyje kalbėjusieji, dėkojo šios ir kitų J. Brėdikio knygų leidėjui R. Norkui.

 
Koncertmeisterė E. Kuprytė-Sveikauskienė ir Čiurlionio menų gimnazijos moksleivis R. Venckus.

Po A. Daučiūnienės perskaitytos dar vienos ištraukos iš naujausios J. Brėdikio knygos ir Čiurlionio menų gimnazijos moksleivio Rapolo Venckaus, akompanuojant koncertmeisterei Evelinai Kuprytei-Sveikauskienei, smuiku pagriežto B. Dvariono „Adagio“, prisiminimais apie pažintį ir bendradarbiavimą su Akademiku dalijosi diplomatas Vygaudas Ušackas. Jis pasakojo turėjęs būti į diplomatinę tarnybą paskirto J. Brėdikio mentoriumi, bet „mokinys“ jį vien rankos paspaudimu „pastatydavęs į vietą“. 1996 m. Lietuvai svarbūs klausimai, susiję su stojimo į ES perspektyva, sutapo su J. Brėdikio paskyrimu į Čekiją. Jo ambasadoriavimas, pasak V. Ušacko, suformavo kitą požiūrį, kitą kultūrą ir praturtino diplomatinę tarnybą. Jo profesiniai įgūdžiai, gebėjimas bendrauti, praturinti diplomatinius santykius kviečiant menininkus, labai prisidėjo prie Lietuvos santykių su Čekija, Vengrija bei Turkija plėtros ir stiprinimo, diskutuojant su čekų, JAV ir kitų šalių politikais dėl Lietuvos stojimo į NATO.

Buvęs pramonės ir prekybos ministras Albertas Sinevičius pasakojo apie pusę amžiaus trukusią „vyrišką draugystę“ su J. Brėdikiu, apie techninę pagalbą šiam ruošiantis operacijoms, iš jo gautas buriavimo ir gyvenimo pamokas bei bendrus pomėgius.

Renginio vedėjas R. Norkus Akademiko dukrai Aidai padovanojo J. Brėdikio mėgto kunigo ir poeto  Ričardo Mikutavičiaus knygą su kompaktine plokštele. Žurnalistas Vidas Mačiulis, prisiminęs savo pažintį su J. Brėdikiu ir iš tolo filmuotas jo atliekamas operacijas, dukrai Aidai įteikė Lietuvos žurnalistų sąjungos suvenyrą.

 
Iš kairės: Akademiko Jurgio Brėdikio dukra Aida, diplomatas V. Ušackas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. R. Benetis.

J. Brėdikio dukra dėkojo visiems už tėčio pagerbimą ir jam skirtus gražius žodžius. Atminimo vakarą užbaigė skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė A. Daučiūnienė J. Brėdikio knygos citata: „Mūsų mažytėje planetoje esu tik trumpą akimirką. Tik svečias. Todėl ir elgtis privalau kaip pridera svečiui. [...] Atsilyginti meile, gerais darbais, palaikyti darną. Suvokti bendrą atsakomybę – juk visi esame susiję...“

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriaus. specialistė Diana Lekevičienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA