Naujienų archyvas

Ne tik prūsų godos

2022 05 16

Gegužės 12 d. Lietuvos mokslų akademijos skyrius „Mokslininkų rūmai“ bei Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius kvietė visuomenę pasiklausyti kultūros duetų – akademikų Grasildos Blažienės ir Giedriaus Kuprevičiaus diskusijos apie prūsus ir ne vien apie juos. „Paruošiamuosiuose pokalbiuose su akademike Grasilda Blažiene mudu ieškojome muzikos ir kalbos sutartinių, radome daugybę sandūrų, o svarbiausia – aptarėme vieną netikėčiausią temą, apie ką bus kalbama ir duete – ar išnykusi gentis tikrai prapuola be ženklo? O gal – ne? Ir kas tuomet tą neišnykstamybę garantuoja?“ – taip socialiniuose tinkluose rašė apie būsimąjį renginį maestro G. Kuprevičius.

Renginio pradžioje akad. Leonas Valkūnas, tą dieną ėjęs LMA prezidento pareigas, akad. G. Kuprevičiui iškilmingai įteikė LMA prezidiumo skirtą Lietuvos mokslų akademijos atminimo medalį už mokslo ir meno santalkos skatinimą, didžiulį kūrybinį indėlį į Lietuvos profesionaliąją ir avangardinę muziką, ugdant visuomenės ir ypač jaunimo muzikinį išprusimą, puoselėjant ir saugant Lietuvos pamatines vertybės, už aktyvią veiklą Mokslų akademijoje, jos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje steigiant ir vadovaujant Menų sekcijai (2013–2017), jau daugiau nei dešimtmetį ir iki šių dienų einant skyriaus biuro nario, profesionalaus muzikologijos eksperto pareigas. Akad. G. Kuprevičius, išvydęs medalyje pavaizduotą LMA ženklą varpą, sakė, kad jam, visą gyvenimą Kaune skambinančiam karilionu, tai yra labai simboliška.

Iš kairės: akad. Gintautas Tamulaitis, LMA Organizacinio skyriaus vadovas dr. Andrius Bernotas, dailininkė apipavidalintoja Miglė Datkūnaitė, akad. Domas Kaunas, Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas akad. Leonas Valkūnas, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus mokslinė sekretorė Aurika Bagdonavičienė.

Maestro pažymėjo, kad šis susitikimas – tai premjerinis duetas. Praeitis – skaudi, džiaugsminga, didelė, maža, didinga, paprasta, – priklauso nuo interpretacijos. Anot akademiko, filologija – dar ir muzika. Klaba neįsivaizduojama be garso: nėra garso, nėra kalbos, nėra kalbos, nėra garso. Muzika yra kalba, sintezė, gramatika, sakinys, frazė. Muzika, pasak kompozitoriaus, susieta su informacinėmis technologijomis, muzikos erdviniai klausimai – su architektūra. „Muzika – aukščiau visko! Tą patį gali pasakytų akad. Grasilda: „Filologija – aukščiau visko!“ – sakė akademikas, pažymėdamas, kad akad. Blažienė daug metų skyrė tyrinėdama prūsų kalbą, nagrinėdama senosios prūsų kalbos vietovardžius ir asmenvardžius, užfiksuotus neskelbtuose šaltiniuose vietovardžius. „Niekas, kas atsiradę, neprapuolę“, – tęsė maestro, klausdamas pašnekovės apie prūsų  gentis, kiek turime apie juos ženklų, ar tikrai išnykę? Kas yra išnykusios kalbos dalis ir kaip galima galvoti, kad tai neišnykę.

Akad. G. Blažienė, pažymėdama, kad dabartis yra smalsi, daug skaitoma, kartais ne viskas suvokiama. „Egzistuoti, vadinasi būti suvoktam“, – citavo akademikė, kuriai pavyko 1975 m. atidaryti prūsistikos duris ir pradėti mokslinį gyvenimą. Kiti nerado, o mokslininkei sekėsi atrasti Vokietijos slaptajame valstybiniame archyve „Prūsijos kultūros paveldas“ vartant daugiausia lotyniškai ir vokiškai rašytus Prūsijos hercogystės dokumentus. Akademikė sukaupė daugiau kaip tūkstantį iki šiol netirtų senųjų prūsų vietovardžių, iš kurių beveik 700 ištyrė ir praskelbė tyrimų rezultatus Vokietijoje išleistose knygose „Die Baltischen Ortsnamen Im Samland: 2 (Hydronymia Europaea)“ (2000 m.), „Baltische Ortsnamen in Ostpreussen: 3 (Hydronymia Europaea) “ (2005 m.). Šiuose veikaluose yra atkuriamos autentiškos lytys, lyginama su lietuvių ir latvių vardyno duomenimis, pateikiamos etimologijos. „Be rankraščių tyrimų nebus tikslaus mokslo, – sakė mokslininkė. – Istorinio vardyno tyrimas neatsiejamas nuo darbo archyvuose.“ Vokiečių ordinas atėjo užkariauti Prūsijos kraštą. Metraštininkai aprašė įvykius, žygius, ryšius su vietos gyventojais, įvardydami jų asmenvardžius, gyvenamąsias vietas, vandenvardžius, kitus objektus. Suprantama, prūsų kalba Vokiečių ordino kanceliarijoje nebuvo vartojama. Tikriniai vardai ordino raštininkų buvo fiksuojami iš šnekamosios kalbos, veikiausiai iš pradžių dalyvaujant vertėjams, juos išgirdus tariant ir užrašant. Prūsų asmenvardžiai, pasak akademikės, gyvavo iki XVII–XVIII a., dabar Vokietijoje kai kurie likę pavardėmis. Mokslininkė pateikė keletą atrastų prūsiškų vietovardžių pavyzdžių ir pateikė jų sąsajas su šių dienų vartojamais pavadinimai, trumpai pasidalijo įžvalgomis apie prūsų tautą, žmones, jų kovą už laisvę, paminėdama akad. G. Kuprevičiaus sukurtą operą „Prūsai“, apdainuojančią garbingą prūsų tautos praeitį.

Akad. Grasilda Blažienė ir akad. Giedrius Kuprevičius

Akad. G. Kuprevičių sudomino prūsų žodžių melodingumas. „Iš ko susideda prūsų kalba, iš ko susideda prūsų kalbos žodžiai“, – klausė pašnekovės. Akad. G. Blažienė sakė, kad prūsų kalbos leksikos turtas sudaro mažiau apie 1 700 žodžių ir paminėjo seniausią prūsų ir apskritai baltų rašto paminklą – rankraštinį vokiečių–prūsų kalbų žodynėlį, vadinamąjį Elbingo žodynėliu. Prūsų kalba priklauso baltų kalbų grupei, yra artimesnė lietuvių kalbai nei latvių. Pateikdama pavyzdžių, mokslininkė rodė, kaip mums pažįstamai ir priimtinai skamba žodžiai, pažymėdama, kad balsių buvimas teikia kalbai skambėjimo ir teka žodžiai kaip muzika.

Akad. Giedrius Kuprevičius

Akad. G. Kuprevičius atkreipė dėmesį, kaip muzika kertasi su kalbos struktūra – išvertus vienos kalbos muzikai pritaikytus žodžius į kitą klabą, muzika kertasi su kitos kalbos muzika, kalba „ištraukia“ muzikinę intonaciją – kiti akcentai, kita tartis. Kiekviena kalba turi savų reikalavimų.

Maestro domėjosi, ar būtų galima iš prūsų kalbos žodžių rekonstruoti ta kalba kalbėjusiųjų charakterį, dvasinį gyvenimą? Akad. G. Blažienė, remdamasi prūsų kalbos pavyzdžiais, trumpai apibūdino prūsų genties kasdienį gyvenimą, jų puoselėjamas vertybes. Kompozitorius G. Kuprevičius, sėdęs prie pianino, pateikė savo muzikinių interpretacijų prūsų tema. Toliau pašnekovai kalbėjosi apie prūsų religiją, jų dievų panteoną. Maestro retoriškai klausė, kokį įsivaizduojame tikintį prūsą, kaip svarbu identifikuoti patį save ir nenutolti nuo savęs. Apgailestavo, kad, mirus Arvydui Šliogeriui, nebeliko filosofų, apskritai, pasak akademiko, trūksta filosofinės ašies, ir tai nėra vien Lietuvos problema. „Po egzistencijos nesuvokimo ateina egzistavimas... silpnas pažeidžiamas, silpnas išsiduoda, stipresniam palanku minkyti silpną“, – kalbėjo muzikas. Prieš renginį maestro padovanojo akad. Grasildai žmonos Gražinos sukurtą orinį medalioną, kur vaizduojamos bitės. Pažymėdamas, kad bitės kultas yra daugybės dalykų simbolis, akademikas kėlė genties klausimą, galinčios ir negalinčios integruotis į kitas bendruomenes, koks buvimas šalia didžių, kiek prūsai buvo bičiuliški aplinkai – pernelyg naivūs ar pernelyg karingi? Pašnekovai diskutavo ir apie dabarties rūsčius karo laikus, bendrystę, žmogiškąsias vertybes, atsakė į užduotus klausimus. Savo įžvalgomis dalijosi Seimo narys, Nacionalinio operos ir baleto teatro solistas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas prof. Vytautas Juozapaitis.

Iš kairės: LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, akad. Grasilda Blažienė ir Seimo narys prof. Vytautas Juozapaitis.

Pasiklausius akademikų dueto, dar stipriau suskamba kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus operos „Prūsai“partitūrą atidarantis autoriaus įrašas: „Skiriu išnykusių atminimui ir likusių perspėjimui“. Ypač vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą verčia susimąstyti...

Aurika Bagdonavičienė, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus mokslinė sekretorė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA