Naujienų archyvas

Atnaujinta bendradarbiavimo sutartis su Ignalinos rajono savivaldybe

2022 05 24

Gegužės 17 d. Ignalinos krašto muziejuje vyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) diena. Renginio metu Ignalinos r. savivaldybės meras Justas Rasikas ir LMA prezidentas akad. Jūras Banys pasirašė atnaujintą neterminuotą LMA ir Ignalinos bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią numatoma veikti išvien siekiant kurti išsimokslinusią, kūrybišką, modernią ir pilietišką bendruomenę.

Pirmą kartą LMA ir Ignalinos rajono savivaldybės bendradarbiavimo sutartis pasirašyta prieš dešimtmetį. Per šį laikotarpį daug nuveikta: vyko bendri renginiai aktualiomis temomis LMA ir Ignalinoje, šį pavasarį, bendradarbiaujant su LMA Vrublevskių biblioteka, Ignalinos krašto muziejuje pristatyta ekspozicija apie dailininką ir pedagogą Joną Rustemą ir kt.

 
Atnaujintos bendradarbiavimo sutarties pasirašymas

Anot LMA prezidento akad. J. Banio, Akademijos, kaip institucijos, vienijančios aukščiausio lygio visų sričių mokslininkus, interesas – siekti, kad Lietuvoje žmonės gyventų geriau, rūpintis regionų plėtra.

Ignalinos r. savivaldybės meras J. Rasikas pažymėjo, kad Ignalina siekia gauti kurorto statusą ir turi tam reikalingų gamtinių išteklių. Pasigirsta siūlymų Ignalinai tapti išskirtiniu kurortu – tokiu, kokio Lietuvoje dar nėra. Viena idėjų: Ignalina – sportinis kurortas. „Mokslų akademijos pagalba mums labai reikalinga, naudokimės tuo, ką mums suteikia geriausi šalies protai, – kalbėjo meras. – Manau, kad plėtojant mūsų Ignaliną, mūsų rajoną atsiras projektų, kai reikės ekspertinių išvadų. Jūsų patirtis, įžvalgos ateityje bus neįkainojamos.“

Iš dešinės į kairę: Ignalinos krašto muziejaus direktorė Renata Veličkienė, LMA prezidentas akad. J. Banys, Ignalinos r. savivaldybės meras J. Rasikas

LMA prezidentas akad. J. Banys tikino, kad Akademija yra pasiruošusi padėti siekti šių tikslų, dalindamasi akademikų žiniomis ir patirtimi. Jis taip pat prisiminė bendradarbiavimą su Anykščių rajono savivaldybe ir akademikų indėlį kuriant miško lajų taką, o J. Rasikas žadėjo konsultuotis su LMA nariais rekreacijos, sveikatinimo, sportinio turizmo ir kitais aktualiais klausimais. Akad. J. Banys paminėjo ir LMA Jaunąją akademiją, telkiančią įvairių sričių aktyvius ir daug pasiekusius jaunuosius mokslininkus, kurie galėtų atvykti ir pasidalyti savo žiniomis su mokiniais.  

 
Iš dešinės į kairę: LMA prezidentas akad. Jūras Banys, Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Limas Kupčinskas, viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius ir Gamtos tyrimų centro mokslo vyresn. darbuotojas dr. Justas Dainys apžiūri Ignalinos krašto muziejaus edukacines priemones 
Ignalinos r. savivaldybės nuotr.

Po atnaujintos bendradarbiavimo sutarties pasirašymo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas prof. Raimondas Kubilius pristatė kurortologijos plėtros perspektyvas Lietuvoje, papasakojo apie šios mokslo srities istoriją, tyrimus, kurortinio gydymo naudą ir naujas tendencijas. Visuomenei senstant kurortologija tampa itin aktuali, kurortai įgyja vis didesnę reikšmę sveikatai stiprinti, ypač gydant nervų, odos, širdies ir kraujagyslių ligas.

 
Prof. Raimondas Kubilius pristatė kurortologijos plėtros perspektyvas Lietuvoje
Ignalinos r. savivaldybės nuotr.

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žuvų ekologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Justas Dainys perskaitė pranešimą „Mėgėjiška žvejyba Lietuvoje: moksliniai tyrimai ir žvejų piliečių mokslas“. Mokslininkas pasakojo apie žvejų mėgėjų apklausas, tyrimus ir pagaunamas žuvis. Jo teigimu, pastaruoju metu mėgėjiška žvejyba tampa poilsio ir relaksacijos paslauga, nes buvimas gamtoje, ramybė ir mėgavimasis žvejyba labai gerai veikia žmogaus sveikatą.

Dr. Justas Dainys pasakojo apie mėgėjišką žvejybą Lietuvoje
Ignalinos r. savivaldybės nuotr.

Kol susirinkusieji Ignalinos krašto muziejuje klausėsi paskaitų apie kurortologijos plėtrą ir mėgėjišką žvejybą, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos mokiniai bendravo su akad. Algirdu Vaclovu Valiuliu ir LMA projektų veiklų vykdytoja Evelina Baroniene. Akad. A. V. Valiulis dalijosi mintimis apie mokslinį darbą, apžvelgė mokslo bei technologijų raidą, jos įtaką kasdieniam žmonių gyvenimui. Akademikas pakvietė moksleivius leistis į kelionę laiku nuo hominidų išsivystymo prieš 6 mln. metų iki šių dienų. Posūkį, kai žmogaus vystymasis tapo ne tik biologijos, bet ir istorijos objektu, įprasta sieti su pirmaisiais pasigamintais įrankiais: ietimi –  prieš 400 tūkst. metų, lanku ir strėlėmis – prieš 64 tūkst. metų, adata – prieš 61 tūkst. metų. Mokslininkas pasakojo apie Agasiso ir Euksino ežerus ir jų reikšmę mūsų regionui, pasaulinius megaprojektus – Sueco ir Panamos kanalų statybą, kitus žmonijos pažangą lėmusius įvykius.

Akad. Algirdas Vaclovas Valiulis mokiniams atskleidė medžiagų ir technologijų istorijos įdomybes

Kaip teigė akad. A. V. Valiulis, per šimtmečius mokslinė ir technologinė pažanga vienose srityse buvo itin stipri, kitose – kur kas silpnesnė, dar kitose – beveik visai nevyko. Vieni mokslininkai teigia, kad visuomenės pažangai svarbiausia yra specializacija ir prekyba. Antri ją sieja su medžiagomis, iš kurių buvo gaminami archeologiniai radiniai, ir visą raidą suskirstė į akmens, bronzos ir geležies amžius. Treti kultūrinę ir socialinę pažangą vertina pagal naudojamą energiją. Ketvirti mano, kad kuo daugiau tam tikra visuomenė turi informacijos ir žinių, tuo labiau ji yra pažengusi. Kad mokiniai lengviau įsivaizduotų pažangos mastą, mokslininkas palygino žmogaus smegenų ir šiuolaikinio kompiuterio veikimo spartą, kiek pakito pirmykštės bendruomenės (medžiotojų-rinkėjų) ir šiuolaikinės visuomenės bendravimo sparta, kiek padidėjo energijos gamybos efektyvumas ir kt.

 
Mokiniai džiaugėsi padovanotomis mokslo populiarinimo knygomis

Svečiai mokinius pradžiugino padovanodami LMA iniciatyva išleistų mokslo populiarinimo serijos „Mokslas visiems“ lietuvių ir užsienio autorių knygų.

LMA prezidento vyriaus. referentė
Evelina Baronienė