Naujienų archyvas
Kepenų transplantacija: nauji pokyčiai ir iššūkiai
2022 05 31
Gegužės 27 d. Birštone Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius kartu su Lietuvos anesteziologų reanimatologų draugija surengė tarptautinę konferenciją „Kepenų transplantacija: nauji pokyčiai ir iššūkiai“, skirtą kepenų transplantologijos ir organų donorystės aktualiems klausimams spręsti. Konferencijos metu buvo aptarta, kaip pagerinti organų donorystę Lietuvoje bei išplėsti „ribinių“ donorų panaudojimą.
Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė dr. Danguolė Jankauskienė
Konferenciją atidarę Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė dr. Danguolė Jankauskienė, LR Seimo narė Jurgita Sejonienė, Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. prof. Limas Kupčinskas, Lietuvos anesteziologų reanimatologų draugijos pirmininkas prof. Andrius Macas pažymėjo, kad ši konferencija ypač aktuali, nes dėl donorinių organų stygiaus atėjo laikas keisti donorystės įstatymą, kad šis atitiktų šiuolaikines daugelio Vakarų Europos šalių nuostatas.
LR Seimo narė Jurgita Sejonienė
Pirmojoje konferencijos dalyje akad. L. Kupčinskas apžvelgė organų transplantacijos istoriją Lietuvoje, kepenų transplantacijos pasiekimus ir dabartines problemas.
Prie tribūnos dr. Rokas Tamošauskas. Pranešimą skaito prof. Kristoferis JE Votsonas (Christopher JE Watson)
Konferencijos svečiai Kembridžo universiteto ligoninės mokslininkai ir klinicistai prof. Kristoferis JE Votsonas (Christopher JE Watson) ir dr. Džonas Klinkas (John Klinck) pristatė šiuolaikines perfuzinių sistemų galimybes, kai kepenų transplantacijai naudojami „ribinės“ kokybės ar neplakančios širdies donorai. Dr. Volkeris Humbertas (Volker Humbert) iš Miuncheno universiteto aptarė naujus hemoferezės ir hemosorbcijos metodus, taikomus prieš kepenų transplantaciją ir po jos.
Lietuvos anesteziologų reanimatologų draugijos pirmininkas prof. Andrius Macas
Antroje konferencijos dalyje prof. A. Macas (LSMU) ir doc. Ieva Jovaišienė (VU) kalbėjo apie organizacines anesteziologijos tarnybos ir donorinių organų paėmimo problemas, dr. Povilas Ignatavičius (LSMU) – apie dvejų metų darbo patirtį Ciuricho kepenų transplantacijos centre.
Diskusijoje, skirtoje numanomos donorystės modeliui Lietuvoje ir aktualiems transplantologijos klausimams aptarti, dalyvavo Seimo narė J. Sejonienė, prof. K. Votsonas (Kembridžo universitetas), profesorius L. Kupčinskas (LMA), profesorius Tomas Jovaiša (VU), docentas Tomas Tamošuitis (LSMU), dr. Rokas Tamošaitis (Kembridžo universitetas), docentas Tomas Vanagas (LSMU), profesorius A. Macas (LSMU), dr. P. Ignatavičius (LSMU), docentė I. Jovaišienė (VU), docentė Aistė Kielaitė-Gulla (VU).
Konferencijos dalyviai
Buvo nuspręsta parengti bendrą Lietuvos mokslų akademijos ir mūsų šalies transplantologų poziciją dėl organų donorystės įstatymo pakeitimo. Organų donorystė – žmogaus organų savanoriškas ir neatlygintinas dovanojimas. Tai medicinos mokslo pažanga, kai gelbstima ligų išvarginto ir viltį puoselėjančio žmogaus gyvybė ar labai pagerinama jo gyvenimo kokybė. Organų donoru gali tapti kiekvienas pilnametystės sulaukęs žmogus, laisva valia, vedamas geranoriškumo ir altruizmo.
Akad. prof. Limas Kupčinskas
Prof. Andrius Macas
Virginijos Valuckienės nuotraukos
GALERIJA