Naujienų archyvas

Jotvingių palikuoniai: Punsko valsčiaus diena Lietuvos mokslų akademijoje

Gegužės 31 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) lankėsi svečiai iš Lenkijos. Įžangos žodyje LMA prezidentas akad. Jūras Banys padėkojo atvykusiesiems ir pabrėžė, kad Akademija jau ne vienerius metus palaiko glaudžius ryšius su Punsko valsčiumi, išlaikančiu lietuvybę.

Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas pasidžiaugė, kad per pandemiją neužmiršome vieni kitų, ir sakė besididžiuojantis, jog bendradarbiauja su Lietuvos mokslų akademija. Kasdien puoselėja lietuvių kultūrą Punske, aktyviai veikia kultūrinės organizacijos. Bendruomenės nariai netgi reikalauja daugiau dėmesio, finansinės paramos iš Lietuvos, kad būtų galima išsaugoti savo kultūrą šiame krašte.

Naujausius „Terra Jatwezenorum“ tomus, jų turinį bei autorių spektrą aptarė akad. Vaidutis Kučinskas ir pabrėžė, kad LMA vienas iš tikslų – prisidėti prie kultūrinės veiklos Jotvingių krašto metraštyje. „Terra Jatwezenorum“ vyriausiasis redaktorius Sigitas Birgelis priminė susirinkusiesiems, kad šis metraštis pradėtas leisti 2009 metais, o nuo 2018-ųjų kasmet leidžiamos dvi jo dalys. Leidinio rėmėjai buvo akademikas Zigmas Zinkevičius, Nepriklausomybės akto signatarai Romualdas Ozolas ir Algirdas Patackas.

Iš kairės: LMA prezidentas akad. Jūras Banys, akad. Vaidutis Kučinskas, „Terra Jatwezenorum“ vyriausiasis redaktorius Sigitas Birgelis, Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius Gintaras Songaila pritarė, kad tai svarbus mokslo ir kultūros reiškinys, tiltas su Lietuva. Todėl prasminga šį periodinį leidinį remti finansiškai. Baigdamas palinkėjo autoriams ūpo toliau tirti savo krašto, šalies, šios Europos dalies istoriją.

Akad. Grasilda Blažienė perskaitė pranešimą apie mažiau žinomus prūsiškus gyvenamųjų vietų vardus pietinėje Rytų Prūsijoje. Jos teigimu, yra išlikę apie 1 700 išnykusios prūsų kalbos žodžių. Jų paieška ir analizė yra sunkus bei kruopštus procesas. Tačiau darbas archyvuose atsiperka. Savo monografijose ji ištyrė ir aprašė beveik 700 prūsiškų vietovardžių. Būtent tikriniai vardai, vietovardžiai padeda atkurti bendrinę kalbos leksiką. Kalba „gyvena“ tikriniuose varduose. Pranešimo pabaigoje akad. G. Blažienė pristatė ir jos su kolegomis sukurtą interaktyvų Rytų Prūsijos vietovardžių žemėlapį (https://doi.org/10.35321/irpz), kuriame aprašyti prūsiški vietų vardai. Tokie darbai ir projektai padeda rekonstruoti istoriją, suteikia vertingų žinių apie kalbą ir ją praturtina.

Dar vienas Jotvingių krašto metraščio autorius prof. dr. Bronius Makauskas kalbėjo apie 1941 m. birželio sukilimą 81-ųjų metinių paraštėje. Šis sukilimas iki šiol vertinamas nevienareikšmiškai, todėl pranešėjas pabrėžė keletą svarbių faktų. Visų pirma, visi sukilimai būna kontroversiški, nes juose neišvengiama prisiplakėlių, provokatorių ar tiesiog nusikaltėlių. Tokių vėliau būta ir tarp Birželio sukilimo dalyvių. Būtina remtis faktais, o ne laisvai pasakojamomis istorijomis. Todėl ir šiuo atveju reikia patikslinti, kad sukilimas vyko trumpai – birželio 23–25 dienomis. Tai, kas vyko paskui, jau negali būti vadinama šiuo terminu. Kova buvo labai sunki ir kruvina, nes iš Lietuvos vejami bolševikai buvo gerai ginkluoti. Na, o sukilėliai, galbūt naiviai, tikėjosi iš vokiečių gauti bent autonomiją. Deja, alternatyvų nebuvo, nes kitos šalys buvo arba okupuotos vokiečių, kaip Prancūzija ar Lenkija, arba ruošėsi savigynai, kaip Jungtinė Karalystė. Taip pat nėra įrodymų, kad tuometis Lietuvos diplomatas Kazys Škirpa nusižengė Lietuvos interesams, įkūręs Lietuvių aktyvistų frontą, organizavusį sukilimą. Istoriko manymu, pradinis etapas pavyko, nes birželio 23 d. Kaune buvo paskelbta Nepriklausomybė.

Punskiečius ir visus renginio dalyvius sveikino XXVII knygos mėgėjų draugijos, Lietuvai pagražinti draugijos ir Kaliningrado lietuvių bendruomenės atstovai.

Pasibaigus pranešimams, susirinkusieji klausėsi meninės programos, kurią parengė Punsko lietuvių kultūros namų kapela „Klumpė“ (vadovai Arūnas Lekešys, Artūras Pečkaitis) ir Punsko lietuvių kultūros namų vokalinė jaunimo grupė „Balsynėlis“ (vadovė Egidija Grimalauskienė).

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyr. specialistas ryšiams su visuomene

GALERIJA