Naujienų archyvas

LMA atstovai Europos mokslų akademijų patariamosios tarybos posėdyje Čekijoje

2022 06 15

 Birželio 8–10 d. įvyko Europos mokslų akademijų patariamosios tarybos (EASAC) kasmetinis posėdis. Dalyviai galėjo susitikti gyvai, po dvejų metų pertraukos, istorinėje Liblicos pilyje, vadinamoje barokinės architektūros perlu. Pilį XVII a. pastatė italų architektas Dovanis Batista Aliprandis (Giovanni Battista Alliprandi).  2007 m. ji renovuota ir dabar čia įsikūręs Čekijos mokslų akademijos konferencijų centras. Čekija  antrą šių metų pusmetį  pirmininkaus ES Tarybai, todėl Čekijos mokslų akademija buvo šio posėdžio  šeimininkė.

EASAC – Europos akademijų mokslo patariamąją tarybą, įkurtą 2001 m., sudaro ES valstybių narių, Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės nacionalinės mokslų akademijos, kurios  bendradarbiaudamos tarpusavyje teikias nepriklausomus mokslinius patarimus Europos politikos formuotojams. Šių metų posėdyje dalyvavo 20-ties mokslų akademijų atstovai ir svečiai, iš viso 46 dalyviai.  Lietuvos mokslų akademijai atstovavo prezidentas akad. Jūras Banys ir viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius.

EASAC prezidentė prof. Kristina Moberg (Christina Moberg) atidarydama posėdį pasidžiaugė, kad EASAC tarybos nariai, nors ir esant įtemptai geopolitinei bei ekonominei situacijai,  pagaliau gali akivaizdžiai susirinkti ir diskutuoti. Ji pristatė naujus Tarybos narius, biure ir sekretoriate pradedančius dirbti asmenis, trumpai pabrėžė EASAC pateiktų dokumentų ir ataskaitų kiekį bei aktualumą ir pažymėjo, kad  nors tikimasi, jog politikai atsižvelgs į  mokslininkų siūlymus, bet  dažnai ne visuomet taip atsitinka,  todėl įrodymais pagrįstų rekomendacijų rengimas ir platinimas išlieka gyvybiškai svarbus. Ir toliau  tarp aktualiausių klausimų yra mokslo ir studijų organizavimas ir politika; mokslo, verslo, politikų ir visuomenės bendradarbiavimas; mokslo rezultatų sklaida;  grobuoniškos akademijos ir grobuoniški žurnalai ir kt. Prezidentė iškėlė diskusijai klausimą, kokios EASAC veiklos kryptys turėtų būti prioritetinės ateityje ir nedubliuotų kitų organizacijų veiklos?

 

Šiuo metu Europoje veikia daug akademinių susivienijimų: Visos Europos mokslų akademijų federacija (ALLEA), EASAC,  Europos medicinos mokslų akademijų federacija (FEAM), Europos akademija (Academia Europaea), Europos technologijų, taikomųjų ir inžinerijos mokslų akademijų taryba (Euro-CASE) bei jas jungianti  Europos Komisijos Mokslo patariamojo mechanizmo dalis (SAPEA),  Europos taikomųjų žemės ūkio, maisto ir gamtos mokslo akademijų sąjunga (UEAA) ir kitos. Todėl kyla natūralus klausimas, kad šie susivienijimais turėtų jungtis? O kaip tai padaryti? Kas turi inicijuoti?  Ar tam yra pasirengusi EASAC? Tai ypač aktualu, kai visoms organizacijoms trūksta lėšų, mažau gaunama projektų iš ES struktūrinių fondų. Galbūt reikia didinti narių įnašus? Taigi sprendimų turi ieškoti visi EASAC nariai.

Vykdančioji direktorė  Kristianė Dyl (Christiane Diehl) supažindino su 2021 m. veiklos ataskaita. Pabrėžė, kad ir toliau strateginiai EASAC tikslai yra šie: mobilizuoti mokslininkus, vykdyti ekspertinę veiklą ir daryti įtaką formuojant ES ir šalių narių mokslo politiką, organizuoti debatus aktualiausiais mokslo ir politikos klausimais, informuoti ES ir šalis nares apie vykstančius pokyčius, vykdyti mokslo projektus ir skleisti mokslo informaciją. EASAC 2021 m. kaip ir kasmet organizavo nemažai konferencijų, seminarų ir pasitarimų, vykdė ekspertizes, bendravo su politikais, mokslininkais, visuomene, vykdė projektus ir programas, rengė ataskaitas. Visą informacija apie renginius ir programas bei leidinius galima rasti internete adresu https://easac.eu

Apskritojo stalo diskusijoje kalbėję EASAC tarybos atstovai – nacionalinių akademijų vadovai – glaustai pristatė svarbiausius  2021 m. veiklos rezultatus. Buvo pažymėta, kad akademijos glaudžiai bendradarbiavo su šalių vyriausybėmis ir politikais, kūrė šalių plėtros strategijas, dalyvavo šalių mokslo ir inovacijų tarybose, vykdė saugaus maisto, genų redagavimo technologijų, saugios energetikos, anglies kaupimo ir konservavimo, mokslo sklaidos ir jaunųjų mokslininkų skatinimo, COVID-19 monitoringo bei prognozių ir valdymo veiklas. Atkreiptas dėmesys į tai, kad socialinių mokslų atstovai turėtų būti labiau įtraukti į mokslo ir šalių politikos formavimą. LMA prezidentas akad. Jūras Banys pažymėjo, kad svarbiausia LMA 2021 m. veikla buvo  COVID-19 pandemijos kontrolė, mokslinių rezultatų sklaida, diskusijų ir rezoliucijų rengimas svarbiausiais šaliai klausimais, valstybinių institucijų dokumentų ekspertizė, baigtas LMA Jaunosios akademijos formavimas  ir aktyvinta jos veikla. Šiais metais didelis dėmesys skiriamas pagalbai Ukrainai. LMA prezidentas ir kiti tarybos nariai  pabrėžė, kad Ukrainai jau neužtenka vien palaikymo akcijų,  reikia realios pagalbos, specialių mokslo fondų ir kitos materialios paramos. Tarybos nariai diskutavo dėl  bendros veiklos aktyvinimo siekiant galimai geriau naudoti savo patirtį rengiant mokslo rekomendacijas ir inovacijas, kaip didinti Akademijų poveikį nacionaliniu ir Europos mastu.

Toliau vyko diskusijos, kaip socialinių ir humanitarinių sričių mokslininkus labiau įtraukti į akademijų veiklą. Pažymėta, kad ypač socialinių mokslų atstovai turi  prisiimti atsakomybę už visuomenėje kylančius iššūkius ir daugiau reikštis politikoje. Akademikais turėtų tapti ne vien tik aukšto lygio tarptautinių straipsnių turintys mokslininkai, bet mokslininkai, užimantys  tvirtas savo tyrimų srities pozicijas, turintys lyderio savybių, visuomeninės veiklos patirties ir nebijantys iššūkių.  Prezidentas akad. Jūras Banys pabrėžė, kad vertinga tai, jog LMA sudėtyje yra Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius (tai yra nedaugelyje akademijų), tarp kurio narių yra aukšto lygio ekonomistų ir teisininkų, galinčių  bendrauti su politikais ir parengti ekonomiškai pagrįstas ir teisiškai patikrintas rekomendacijas bei teisės aktus.

Čekijos mokslo ministerijos atstovė Jana Havlikova supažindino su aktualiausiais ministerijoje sprendžiamais klausimai, minėjo, kaip svarbu išlaikyti mokslininkų, politikų ir visuomenės ryšius, juokavo, kad politikai dažniausiai nepagrįstai mano, jog visas problemas galima išspręsti reformomis. Pažymėjo, kad Čekijai, kaip niekada svarbūs tvaraus žemės išteklių racionalaus naudojimo ir alternatyvių energetinių išteklių paieškos klausimai. Tad ne veltui, vykdami į konferencijos vietą, matėme besiplečiančius saulės elektrinių poligonus ir saulės baterijomis dengtus gyvenamųjų bei ūkinių pastatų stogus. Čekija, prieš pradėdama pirmininkauti ES Tarybai, jau birželio pabaigoje žada skelbti pirmininkavimo prioritetus.

Konferencijoje taip pat buvo pristatyta baigta Atsinaujinančio (regeneracinio) žemės ūkio   programa ir pasiekimai vykdant Aplinkosaugos, Energetikos, Biomokslų programas. Jų rezultatai  ir rengimo eiga yra skelbiami EASAC interneto svetainėje.  Malonu pažymėti, kad  Atsinaujinančio žemės ūkio programos rengimo darbinėje grupėje aktyviai dalyvavo akad. Žydrė Kadžiulienė, o ataskaitą recenzavo akad.  Arvydas Povilaitis. 

Atkreiptas dėmesys ir į pasaulyje besikuriančias   grobuoniškas akademijas, kurios pasivadina skambiais vardais, renka nemažus stojimo mokesčius ir dalija nieko nevertus diplomus bei pažymėjimus. Taip pat steigiami labai panašūs į žinomų žurnalų  pavadinimus leidiniai, kurių leidėjai, imdami pinigus už straipsnių spausdinimą, priima ir skelbia straipsnius, neįvertindami jų mokslinio lygio. Šia veiklą sunku sustabdyti ir tik mokslininkų informavimas gali padėti apsisaugoti nuo klastočių.

Kitas EASAC biuro ir tarybos posėdis vyks gruodžio 1–2 d. Stokholme Švedijoje.

Akad. Zenonas Dabkevičius
Nuotraukos Janos Plavec (Jana Plavec), Čekijos mokslų akademija