Naujienų archyvas

Europos atsakas į krizę, kurią išgyvena Ukrainos studentai ir mokslininkai

Birželio 15 d. įvyko Tarptautinės mokslo tarybos (ISC), Europos mokslų akademijų federacijos (ALLEA), internetinės platformos „Mokslas Ukrainai“ (#ScienceforUkraine.eu) ir Kristianijos universiteto koledžo (Norvegija) organizuota nuotolinė konferencija „Ukrainos krizė: Europos aukštojo mokslo ir tyrimų sektorių atsakas“. Konferencijos metu daug dėmesio skirta aptarti, kaip Europos aukštojo mokslo ir tyrimų srityse iki šiol buvo reaguojama į karo Ukrainoje sukeltą krizę, pasidalyti gerąja patirtimi, numatyti galimus bendrus veiksmus ateityje, kad būtų galima padėti atkurti aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrimus Ukrainoje. Siekta pasidalyti geriausiais pavyzdžiais, kaip Europos aukštojo mokslo ir tyrimų sektoriai gali suteikti veiksmingą pagalbą Ukrainos universitetų studentams, dėstytojams ir mokslininkams. Renginyje dalyvavę organizacijų atstovai, turintys patirties ir galintys suteikti pagalbą turėjusiems palikti savo mokslo instituciją ar šalį mokslininkams, siekė pateikti trumpalaikes ir ilgalaikes rekomendacijas, kokių veiksmų reikia imtis, kad būtų galima paremti ir atkurti Ukrainos aukštąjį mokslą, padėti Ukrainos studentams, dėstytojams ir mokslininkams. Kartu buvo pabrėžta, kad visa tai gali būti pamoka, kaip turėtume elgtis ateityje, ištikus galimoms kitoms panašioms krizėms.

Pažymėtina, kad konferencijoje didžiausias dėmesys vis dėlto buvo skirtas aukštojo mokslo problemoms.

Labai svarbu buvo išgirsti, kokia yra pačių ukrainiečių reakcija į jų patiriamus iššūkius. Konferencijos metu Ukrainos švietimo ir mokslo problemoms skirtą pranešimą skaitė šios šalies švietimo ir mokslo ministras dr. Serhij Škarlet (Serhiy Shkarlet). Jis nurodė, kad aukštasis mokslas Ukrainoje šiuo metu pereina prie nuotolinių studijų; ministerija organizuoja ir vykdo saugius stojamuosius egzaminus būsimiems studentams, suteikia galimybę stojantiesiems iš laikinai okupuotų teritorijų ir aktyvių karo veiksmų zonų laikyti nacionalinius įvairių dalykų egzaminus, vykdo studijų proceso skaitmenizaciją, skatina dėstytojų ir studentų mobilumą. Tyrimų sektoriaus iššūkiai, kuriuos išskyrė Ukrainos ministras, yra saugių sąlygų aukšto lygio mokslo tyrimams sukūrimas, nenutrūkstamas mokslo ir inovacijų finansavimas, skaitmenizacija ir bendradarbiavimas su verslu, akademinio mobilumo gerinimas, ilgalaikių mokslinės, mokslinės-techninės ir inovacinės veiklos galimybių sukūrimas šalies viduje persikėlusiems mokslininkams, prieigos prie tyrimų ir inovacijų infrastruktūros užtikrinimas, programų susigrąžinti mokslininkus, kurie buvo priversti palikti šalį,  sukūrimas, integracijos į Europos ir pasaulines tyrimų erdves procesų skatinimas. Ministras pabrėžė, jog jų siekiamybė – kad stipri ir nepriklausoma Ukraina būtų intelektualų ir inovatorių valstybė, siūlanti pasauliui naujas inovatyvias idėjas ir sprendimus.

Po ministro pranešimo vyko apskritojo stalo diskusijos apie karo Ukrainoje poveikį mokslo tyrimų sektoriui. Diskusijas vedė ALLEA viceprezidentas, „Mokslas Ukrainai“ Airijoje koordinatorius prof. Lukas Druris (Luke Drury). Ukrainos Karazino universiteto viceprezidentas tyrimams ir mokslui Antonas Panteleimonovas pažymėjo, kad studijų kokybei gerinti svarbu sukurti jungtinius universitetų centrus – tai leistų geriau išnaudoti turimą laboratorijų įrangą. Kalbėtojas pabrėžė, kad kiekvienas patyręs mokslininkas turėtų mažiausiai kartą per penkerius metus išvykti į stažuotę užsienyje; turi būti sudarytos sąlygos vietiniams universitetams skirti stipendijas, taip pat užtikrintos sąlygos Ukrainos mokslininkams atlikti eksperimentinius tyrimus užsienio universitetuose ir panaikintos arba sumažintos finansinės išlaidos, kad būtų galima publikuoti mokslinius straipsnius žinomiausiuose pasaulio žurnaluose. Siekiant išlaikyti pakankamą aukštojo mokslo institucijų lygį, reikėtų organizuoti krizių valdymo mokymus ir seminarus visų lygių aukštųjų mokyklų vadovams, taip pat būtina parengti nacionalinę universitetų atkūrimo programą.

Europos universitetų asociacijos atstovė Henrietė Stiober (Henriette Stöber) supažindino, kaip Europos aukštojo mokslo sektorius prisideda prie pagalbos Ukrainos studentams ir dėstytojams. „Mokslas Ukrainai“ koordinatorė iš Ukrainos dr. Oleksandra Ivaščenko išskyrė trumpalaikius, vidutinius ir ilgalaikius pagalbos teikimo tikslus Ukrainos mokslininkams. Trumpalaikiai tikslai – tai užtikrinimas, kad karo pabėgėliams mokslininkams būtų suteiktas saugus prieglobstis ir pasirūpinta jų būtiniausiais poreikiais. Vidutinio laikotarpio tikslai – specialios stipendijos ir projektai, skirti Ukrainos tyrėjams; ilgalaikiai tikslai – tai visiškas aukštojo mokslo atkūrimas Ukrainoje ir protų nutekėjimo stabdymas. Manoma, kad dėl karo veiksmų nuo 26 tūkst. iki 52 tūkst. mokslininkų gali palikti Ukrainą.

Tinklo „Mokslininkai rizikos zonoje“ (Scholars at Risk Network) atstovas pažymėjo, kad iki 2022 m. birželio 6 d. jie yra gavę 192 Ukrainos mokslininkų paramos prašymus. Kalbėtojai atkreipė dėmesį, kad labiausiai pažeidžiami yra Ukrainos jaunieji mokslininkai ir studentai.  Marijos Sklodovskos-Kiuri paramos Ukrainos mokslui fondas savo ruožtu numato skirti 25 mln. eurų paramą doktorantams ir jauniesiems mokslininkams, kuri leistų tęsti jų mokslinę veiklą. ISC prezidentas prof. Piteris Glakmanas (Peter Gluckman) sakė, kad ši tarptautinė organizacija yra pasiruošusi ir toliau gilintis į Ukrainos mokslo situaciją, sekti jos eigą ir ateityje rengti daugiau šiai svarbiai temai skirtų konferencijų.

Antroje konferencijos dalyje jos dalyviai pasiskirstė į keturias darbo grupes aptarti ir pateikti siūlymus, kaip geriausiai ir optimaliausiai galima padėti Ukrainos aukštajam mokslui ir mokslininkams. Apibendrinti ir susisteminti šių diskusijų rezultatai bus paskelbti atskira publikacija, kurią skelbs ir Lietuvos mokslų akademija.

Ateityje organizatoriai planuoja rengti ir daugiau konferencijų, kuriose būtų aptariami tolesni pagalbos Ukrainos mokslui būdai.

Parengė vyriausioji specialistė tarptautiniams ryšiams Violeta Skirgailienė