Naujienų archyvas

Diskusija apie „Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui“ dabartį ir ateitį

2022 09 14

Didžiausia pasaulyje lietuviška atvirosios prieigos enciklopedija ELIP („Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“) www.lietuvai.lt visuomenininkų-entuziastų iniciatyva nuo 2012 m. yra kuriama Lietuvos kompiuterininkų sąjungos prieglobstyje. Šią enciklopediją gali ne tik kiekvienas skaityti, bet ir dalyvauti ją kurdami. Tokia ELIP naudosenos metodika per dešimt veiklos metų leido surinkti daugiau kaip 21 mln. straipsnių. Tai yra reikšminga Lietuvos kultūros paveldo dalis, kurią būtina išsaugoti ateities kartoms. Vilniaus universiteto (VU) serveryje ji visuomeniškai ir nemokamai saugoma bei tvarkoma. Enciklopedijoje siekiama vienoje vietoje sujungti informaciją, skelbtą spausdintose ir virtualiose enciklopedijose, specializuotuose žinynuose, mokslo darbuose, žodynuose, bibliotekų ir muziejų saugyklose. Čia skleidžiamos žinios apie Lietuvos istoriją ir dabartį, jos gamtą ir iškilius žmones, apie įstaigas bei organizacijas, miestus ir gyvenvietes. ELIP tikslas – kaupti, sisteminti ir platinti žinias apie Lietuvos gamtinį bei civilizacinį paveldą globaliame pasaulyje taip, kad ELIP galėtų tapti reikšmingu nacionaliniu projektu. ELIP naudojama nemokama atvirojo kodo programinė įranga „MediaWiki“ yra nuolat atnaujinama, todėl užtikrinama, kad efektyviai veiktų tarpusavyje nuorodomis susieta paieškos sistema. ELIP veikimo licencija leidžia kopijuoti, naudoti ir cituoti jos informacinėje bazėje esančią medžiagą.

Konferencijos moderatorius akad. G. Dzemyda.

Rugsėjo 6 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) buvo aptarta „Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui“ svarba ir plėtra. Diskusija susidomėjo veik pusšimtis žmonių, kurie aktyviai diskutavo ir reiškė savo nuomonę. Renginį vedė LMA Technikos mokslų skyriaus pirmininkas akad. Gintautas Dzemyda. Tardamas sveikinimo žodį LMA prezidentas akad. Jūras Banys pažymėjo, kad enciklopedija yra fundamentalus veikalas, apimantis įvairius dalykus. Mokslininkų misija yra kurti žinias ir jas skleisti. Enciklopedija šias žinias skleidžia. Linkėjo entuziazmo ir toliau plėsti „Enciklopediją Lietuvai ir pasauliui“. Akad. G. Dzemyda, prieš prasidedant diskusijai, kvietė aptarti ELIP išskirtinumą, apžvelgti enciklopedijos kūrėjus ir esamus vartotojus, nurodyti kylančias problemas ir kelius tolesnei veiklai plėtoti.

Iš kairės: akad. J. Banys, akad. Z. Dabkevičius, J. Dingelis, J. Milerius, akad. R. Karazija ir kiti konferencijos dalyviai.

Akad. Antanas Buračas, ilgametis „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ Mokslinės redakcinės tarybos pirmininko pavaduotojas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro Redakcinės konsultacinės tarybos pirmininkas ir ELIP fondo bei redakcinės tarybos narys, pažymėjo, kad lietuvai.lt gali padėti spręsti globalias Lietuvos problemas, palaikant ryšius su visame pasaulyje esančiomis lietuvių bendruomenėmis, taip pat – operatyviai skelbti jų veiklos rezultatus. Matematikas Vitas Povilaitis dalijosi prisiminimais, kaip buvo kuriama enciklopedija, pabrėžė dabartinę jos reikšmę, nurodė šių dienų aktualijas dėl duomenų bazės užimtumo, saugumo, aptarė skelbiamų straipsnių redagavimo, paieškos ir kitus klausimus. Neseniai įsteigto paramos fondo „Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ pirmininkas Jonas Milerius pažymėjo, kad ELIP veiklą vykdyti paskatino intelektualų entuziazmas, dėkojo Mokslų akademijos nariams už pagalbą, Vilniaus universitetui už elektroninius išteklius, nurodydamas, kad ELIP, šiam išskirtiniam ir svarbiam projektui, plėtoti reikia žmonių iniciatyvos bei materialinės paramos. VU Informacinių technologijų paslaugų centro direktorius Arūnas Stašionis sakė, kad ELIP skirti trys virtualūs serveriai. Taip pat pabrėžė, kad, išsprendus organizacinius reikalus, tam galima skirti šešis serverius, – reikia formalaus sistemos šeimininko. Akad. Romualdas Karazija išskyrė ELIP privalumus, aptarė, kuo ji pranašesnė nei kitos enciklopedijos, apžvelgė jos reikšmę pasaulio lietuvių, ypač Amerikos lietuvių, veiklai. ELIP autorius, nenuilstantis ir atsidavęs redaktorius Edvinas Giedrimas dar kartą pabrėžė, kad visa veikla yra visuomeniška ir kad būtina toliau telkti visuomenę, jog kiekvienas išsilavinęs žmogus prisidėtų prie šio darbo: „Kiekvienas nuo savęs pradėtų ir pasidalytų informacija.“ Kvietė visas organizacijas sekti enciklopedijoje pateiktą informaciją, ją pildyti ir atnaujinti. Šis milžiniškas visuomenininkų darbas ELIP yra akivaizdus patriotiškumo ir meilės Lietuvai pavyzdys, garsinantis mūsų valstybę visame pasaulyje.

Iš kairės: akad. A. Buračas, R. Krukauskas, E. Giedrimas, V. Povilaitis, akad. G. Dzemyda.

Diskusijoje taip pat dalyvavo buvęs ryšių ir informatikos viceministras Romas Krukauskas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras, ilgametis Seimo narys, buvęs Europos Komisijos komisaras, Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis, ilgametis Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis ir kiti.

PSO specialusis pasiuntinys Europos regionui V. Andriukaitis.

Siekdami kokybinės ir kiekybinės ELIP plėtros, konferencijos dalyviai kreipsis į visus Lietuvos piliečius ir nevyriausybines organizacijas, kviesdami juos susitelkti aktyvesnei veiklai. Vertindami valstybę kaip tautos savisaugos ir savivaldos viešąją organizacinę sistemą bei siekdami funkcionaliai įtvirtinti ELIP veiklos tęstinumą, konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją. Šia rezoliucija nuspręsta kreiptis į LR Seimą ir LR Vyriausybę, prašant užtikrinti  ELIP  tolesniam gyvavimui būtiną finansavimą iš tautos sukuriamų viešųjų išteklių.

Rezoliucija pridedama

Parengė Aurika Bagdonavičienė, LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus vyriausioji koordinatorė ir Valerija Paškauskienė, Technikos mokslų skyriaus vyriausioji koordinatorė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA