Naujienų archyvas

Su kuo valgoma fizika?

Nuo pat mokslo metų pradžios Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ sulaukia iniciatyvių Vilniaus ir šalies mokytojų prašymų suorganizuoti paskaitą konkrečia tema ar ekskursiją jų gimnazijos moksleiviams. Rugsėjo 15 d. Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijos fizikos mokytojo Vladimiro Ovčinikovo prašymu „Mokslininkų rūmų“ organizuota „Mokslo žinių diena“ vyko šioje gimnazijoje dėstomąja rusų kalba. Paskaitą apie mokslininko-fiziko karjerą „Su kuo valgoma Fizika?“ skaitė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkė, Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslo darbuotoja dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė. Tikriausiai pirmą kartą per visą „Mokslininkų rūmų“ veiklos istoriją mokslininko paskaita ir susitikimas su moksleiviais vyko trimis kalbomis: lietuvių, anglų ir rusų. Atsižvelgdama į tai, kad gimnazijoje mokosi ir moksleiviai iš Baltarusijos bei Ukrainos, lektorė uždavinėjo klausimus ir diskutavo su auditorija nuolat keisdama kalbas. 

11–12 klasių moksleiviams įdomiausia buvo išgirsti apie studijas ir galimybes renkantis mokslininko kelią. Dr. M. Mackoit-Sinkevičienė papasakojo apie VU Fizikos fakultete mokslininkų skaitomas paskaitas, apie galimybes studijų metu dirbti tikrose laboratorijose, savarankiškai atlikti tyrimus ir net parašyti mokslinius straipsnius. Pasirinkus fiziko kelią, teigė ji, galima sužinoti ne tik apie lazerius, bet ir atsakyti į klausimus, kas sieja auksą ir gravitacines bangas, kaip ir kur Visatoje jungiantis neutroninėms žvaigždėms susidarė už geležį sunkesni elementai (auksas, platina ir kt.) ir panašiai. Moksleiviams ypač įdomu buvo išgirsti apie stažuočių galimybę CERN, NASA ir ESA, nuostabą sukėlė kompleksinių ir socialinių sistemų modeliavimai, taikomi prognozuojant fizinių ir socialinių sistemų raidą, pavyzdžiui, rinkėjų elgesį per rinkimus. Lektorė minėjo kasmet organizuojamas išskirtines Nobelio premijos laureatų paskaitas (Wolfgangas Ketterle, Gerardas Mourou, Benas Feringa ir kt.). Vienas Nobelio premijos laureatų – Williamas Danielis Phillipsas akademiko prof. Gedimino Juzeliūno kvietimu į Lietuvą atvyks šių metų spalį ir skaitys viešą paskaitą „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“.

Akcentuodama fiziko profesijos patrauklumą ir svarbą XXI amžiuje dr. M. Mackoit-Sinkevičienė pasakojo apie savo studentus ir kolegas, sėkmingai dirbančius ir akademinėje srityje, ir įmonėse ar startuoliuose. Studentai iš Baltijos šalių, sakė ji, turi galimybę išbandyti savo įgūdžius vienintelėje pasaulyje pelno nesiekiančioje, minios finansuojamoje įgulos erdvės programoje „Copenhagen Suborbitals“, kuriai vadovauja 60 savanorių ir dalis komandos yra iš Baltijos šalių. Nuo 2011 m. jie sukonstravo ir iš laivo Baltijos jūroje išskraidino šešias namuose pagamintas raketas bei kosmines kapsules. Jų tikslas – nuskraidinti astronautą mėgėją į kosmosą ir saugiai grąžinti atgal. Mokslininkė atskleidė, kad greičiausiai auganti kosmoso pramonės sritis yra palydovų pramonė, o tarp visame pasaulyje žinomų INTEL SAT, TELE SAT turime ir savo lietuvišką įmonę „NanoAvionics“, kuri siekia, kad maži daugiafunkciai palydovai ateityje pakeistų griozdiškus automobilio dydžio palydovus. Ir tai žingsnis po žingsnio jau vyksta.

Fizinių ir technologijos mokslų centre Vilniuje kuriami „kosminiai puslaidininkiai“ Europos kosmoso agentūrai. Sukurtos naujo tipo puslaidininkinės medžiagos, vadinamieji bismidai. Pirmojo ESA projekto uždavinys – ištirti bismidų panaudojimo galimybes kosminių tyrimų įrangoje. Vienas jų – padidinti erdvėlaiviuose naudojamų saulės elementų veiksmingumą. Šiuo metu erdvėlaiviuose naudojamo iš trijų sluoksnių medžiagos pagaminto saulės elemento „sumuštinio“ efektyvumas siekia apie 30 procentų. Jį galima padidinti daugiau nei 10 proc. pridedant ketvirtą sluoksnį, kuris intensyviai sugeria šviesą maždaug 1 mikrono bangos ilgyje. Eksperimentuodami mūsų mokslininkai nustatė, kad tam ypač tinka bismidai.

Dr. M. Mackoit-Sinkevičienė pasakojo apie fiziką studijavusią neuromokslininkę iš Lietuvos dr. Juliją Krupič, šiuo metu Kembridže atliekančią smegenų tyrimus ir įsteigusią savo laboratoriją „Krupic Lab“ Kembridžo universitete. Taip pat apie įmonę „Brolis Semiconductors“ įkūrusius fizikus brolius dvynius Augustiną ir Kristijoną Vizbarus, kurie sukūrė naują lazerinę sistemą diabeto tyrimams. Jų naujasis lazerinis šaltinis gali padėti neinvaziniu būdu įvertinti kraujo komponentus (gliukozę, laktatus, šlapalą). Tai reiškia, kad pacientams nebereikės imti kraujo mėginių, o tyrimai bus atliekami be adatų. Lektorė pristatė ir savo pačios tyrimus kvantinių technologijų ir kvantinių stimuliatorių srityse. Baigdama paskaitą ji pabrėžė, kad mokslininkui klaidos ar nesėkmės jausmą teks patirti daug dažniau nei kitų profesijų atstovams. Mokslininkas privalo turėti natūralią gyslelę domėtis įvairiais faktais, nuolat ieškoti atsakymų ir nebijoti klysti. Kaip sako FTMC direktorius ir akademikas prof. Gintaras Valušis: „Greita sėkmė ateina po 15 intensyvaus darbo metų“.

Parengė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyr. specialistė Diana Lekevičienė