Naujienų archyvas

Globalios krizės išvakarėse: LMA narių visuotinis susirinkimas

2022 09 21

Rugsėjo 20 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko LMA narių visuotinis susirinkimas, kuriame taip pat dalyvavo LMA užsienio narys Ričardas Gajus Komptonas (Richard Guy Compton), Jungtinės Karalystės ambasados vadovo pavaduotoja Liusi Maizels (Lucy Maizels), LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso laimėtojai. Pradedant renginį tylos minute buvo pagerbtas biochemiko LMA užsienio nario Stiveno Helfordo (Stephen A. Halford), Londono karališkosios draugijos nario, atminimas.

LMA prezidentas Jūras Banys priminė, kad susirinkimas skirtas aptarti artėjančią ekonominę, energetinę ir kitas krizes. Svarbu suprasti šių procesų priežastis ir pasiruošti galimoms pasekmėms. Po įžangos akad. J. Banys pristatė užsienio svečius, užsienio nariui R. G. Komptonui įteikė LMA nario ženklą ir kaklaryšį su LMA simbolika. Dėkodamas akad. R. G. Komptonas paminėjo jo atstovaujamos srities pradininko Teodoro Grotuso (Theodor von Grotthuss) nuopelnus, taip pat prisiminė įdomią istoriją apie britų elektrochemiko Hemfrio Devio (Humphry Davy) laimėjimus, už kuriuos jis buvo įvertintas paties Napoleono, – nepaisant to, kad tuo metu britai kariavo su prancūzais. Jungtinės Karalystės ambasados vadovo pavaduotoja L. Maizels pasidžiaugė R. G. Komptono įvertinimu ir padėkojo jam už mokslo ryšių su Lietuva stiprinimą.

Iš kairės: LMA prezidentas Jūras Banys, LMA užsienio narys Ričardas Gajus Komptonas (Richard Guy Compton), Jungtinės Karalystės ambasados vadovo pavaduotoja Liusi Maizels (Lucy Maizels), LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius.

LMA nario ženklas ir tikrojo nario pažymėjimas įteikti prof. Vytautui Getaučiui. Atminimo medaliu už svarų indėlį plėtojant matematikos mokslo šakas apdovanotas akademikas Eugenijus Manstavičius. Sukakčių proga pasveikinti akademikai Kęstutis Kilkus (75), Jūratė Sprindytė ir Rimantas Ramanauskas (70).

Susirinkimą pratęsė kita apdovanojimų ceremonija. LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius perskaitė LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijos konkurso laureatų pavardes, jų tyrimų kryptis ir darbo institucijas, o LMA prezidentas spaudė jiems ranką ir teikė pažymėjimus. LMA prezidiumo 2022-06-21 nutarimu Nr. 22 stipendijos 2022–2023 metais skiriamos šiems jauniesiems mokslininkams:

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse – dr. Odetai Geležėlytei, už tyrimų temą „Su stresu susijusių sunkumų ir jų įveikos tyrimai“ (VU), dr. Kristinai Jonutytei („Urbanizacija ir budizmas posovietiniame kontekste“, VU), dr. Gerdai Anai Melnik-Leroy („Informacijos apdorojimo kognityviniai mechanizmai: skaitinė ir kalbinė informacija“, VU); Fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų srityse stipendijas gavo dr. Lina Dėnė („Sodo ir daržo augalų patogenų slopinimo augaliniais ekstraktais tyrimai“, LAMMC), dr. Andrius Januškevičius („Eozinofilų potipių biologinių savybių skirtumai bei įtaka kvėpavimo takų remodeliavimuisi sergant obstrukcinėmis plaučių ligomis“, LSMU), dr. Živilė Jurgelėnė („Nano- ir mikrodarinių sąveikos su metalais ir vaistais poveikis vandens organizmams“, GTC), dr. Kristina Laužikė („Agrotechninių priemonių poveikis obuolių cheminės sudėties pokyčiams laikymo metu“, LAMMC), dr. Antonas Popovas („Paviršiaus plazmonų rezonanso pagrindu veikiantys imuniniai jutikliai antikūnų prieš SARS-CoV-2 baltymus nustatymui“, VU), dr. Kasparas Rakštys („Aukštu hidrofobiškumu pasižymintys fluorinti metilamonio jodido katijonai naujoms tridimensinių perovskitų kompozicijoms bei jų panaudojimas saulės elementuose“, KTU), dr. Inga Songailienė („Hipotetinių bakterijų gynybos sistemų veikimo mechanizmų tyrimai“, VU), dr. Daiva Tavgenienė („Naujų elektroaktyvių junginių sintezė, charakterizavimas ir panaudojimas organiniuose šviestukuose“, KTU), dr. Andrius Tidikas („Jautrumo ir neapibrėžtumo analizės taikymas branduolinio kuro strypų mechaninių savybių vertinimui“, LEI), dr. Monika Toleikienė („Netradicinių kultūrinių augalų veislių adaptyvumo ir produktyvumo tyrimai Lietuvos klimatinėmis sąlygomis“, LAMMC), dr. Šarūnas Varnagiris („Elektros energijos generavimas mobiliems įrenginiams panaudojant žaliąjį vandenilį, gautą metalų (Mg/Al pagrindo medžiagos) reakcijos su vandeniu metu“, LEI) ir dr. Julius Vengelis („Superkontinuumo generacijos fotoninių kristalų šviesolaidžiuose tyrimas kaupinant tolygiai derinamo dažnio femtosekundine lazerine spinduliuote“, VU).

Vėliau LMA prezidentas J. Banys paskelbė LMA prezidiumo 2022-08-30 nutarimą Nr. 25 „Dėl LMA tikrųjų narių laisvų vietų pagal specialybes“. LMA prezidiumas nutarė paskirstyti LMA tikrųjų narių laisvas vietas pagal šias specialybes ir siūlyti tvirtinti LMA narių visuotiniam susirinkimui: Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje: politikos mokslai – 1 vieta, psichologija – 1 vieta; Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje: matematika – 1 vieta, fizika – 1 vieta; Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje: biochemija – 1 vieta, biologija (genetika) – 1 vieta, geologija – 1 vieta, kardiochirurgija – 1 vieta; Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje: maisto mokslai – 1 vieta, žemės ūkio ir aplinkos inžinerija – 1 vieta; Technikos mokslų skyriuje: informatika – 1 vieta, mechanika – 1 vieta. Pasiūlymas buvo priimtas bendru sutarimu.

LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas Vytautas Nekrošius.

Paskui buvo skaitomi pranešimai aktualiomis temomis. Pirmasis į tribūną pakilo LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas Vytautas Nekrošius ir pristatė pranešimą „Ar krizės laikotarpiu teisė gali būti efektyvi?“. Jį pradėjo citata iš Antuano Sent-Egziuperi (Antoine de Saint-Exupéry) knygos „Mažasis princas“, kurioje karalius teigia, kad, norėdama efektyviai valdyti, valdžia turi būti protinga. Akad. V. Nekrošiaus įsitikinimu, teisė veikia tuomet, jeigu žmonės ją priima. Brandžiose visuomenėse teisė suprantama kaip žmonių sugyvenimo variantas. Lietuvoje tokio požiūrio dar trūksta. Ir, matyt, tai pasikeis tik bėgant laikui. Krizių atveju labai dažnai žmonės jautriai reaguoja manydami, kad valdžia pernelyg kišasi į jų asmeninį gyvenimą. Tai didina ir konfliktų, pasipriešinimo pavojų. Norint išvengti tokių priešpriešų, itin svarbi efektyvi, aiški komunikacija. Kita vertus, reikia naudoti ir prievartos mechanizmus, tačiau santūriai ir saikingai. Reikia pasitikėti žmonėmis ir jų veiksmus, elgesį reguliuoti nesmulkmeniškai. Pandemijos metu, deja, nepavyko užtikrinti teisės efektyvumo būtent dėl šių priežasčių. Tą reikia turėti omenyje, nes dabar atsidūrėme naujos, kompleksiškos krizės akivaizdoje. Dar vertėtų pridurti, kad tokių mechanizmų kūrėjai patys privalo laikytis šių taisyklių.

Akad. Zenonas Norkus.

Akad. Zenonas Norkus perskaitė pranešimą „Ar krizės metu ūkis gali augti? Didžioji XX a. ketvirtojo dešimtmečio ekonominė depresija Baltijos šalyse“ (parengtą kartu su Adomu Klimantu ir dr. Jurgita Markevičiūte). Tyrimu buvo siekiama išmatuoti bendrojo vidaus produkto (BVP) kaitą Baltijos šalyse 1913–1938 metais. Paaiškėjo, kad tuo laikotarpiu BVP augo tik Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje mažėjo. Tuo metu šalis patyrė defliaciją, labai smuko žemės ūkio produktų kainos, o lito perkamoji galia išaugo dvigubai. Tai išskirtinis Lietuvos ūkio dinamikos bruožas (JAV tuo metu BVP sumažėjo net trečdaliu). Kaip paaiškinti tokį paradoksalų faktą? Tyrėjai mano, kad esminės priežastys – gana uždara šalies ekonomika ir joje dominavęs žemės ūkis. Estijoje ir Latvijoje pramonė buvo labiau išvystyta, o jų ekonomikos atviresnės. Tiesa, nors BVP Lietuvoje augo, kai kurios gyventojų grupės, ypač žemdirbiai, išgyveno sunkmetį. Labiau pasisekė pastovią algą gaunantiems tarnautojams.

Šiais laikais situacija jau nebūtų tokia, nes iš esmės pasikeitė Lietuvos ūkio pobūdis. Mūsų ekonomika atvira, orientuota į eksportą, tad Z. Norkus prognozuoja permanentinę infliaciją (nuo 2008 m.), peraugančią į stagfliaciją (kaip 1973–1979 m.).

Prof. habil. dr. Rimantas Rudzkis.

Trečiąjį pranešimą „Ekonomikos tendencijos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje“ perskaitė prof. habil. dr. Rimantas Rudzkis. Jo manymu, Lietuvos makroekonominė situacija, pirmojo pusmečio duomenimis, buvo gana gera. BVP augo maždaug 3,5 proc. Vyriausybei šiuo metu pinigų nestinga. Auga eksportas. Deja, infliacija irgi nuolat gerina antirekordus (rugpjūtį vartojimo kainos augo beveik 22 proc.).

Kas mūsų laukia toliau? Infliacija turėtų mažėti, nes pasaulio biržose krenta žaliavų kainos, kurios jau pusantrų metų buvo labai aukštos. Tiesa, dujų kainos vis dar labai didelės (dešimt kartų didesnės negu 2019 m.). Tačiau JAV jos aštuonis kartus mažesnės negu Europoje. Aukštas elektros kainas Lietuvoje lemia tai, kad mes patys jos mažai gaminame, o perkame iš „Nord Pool“ biržos. Tačiau tai ne vienintelė priežastis. Kainas labai paveikė pernelyg staigus Europos perėjimas prie žaliosios energetikos. Negana to, praėjusią vasarą Prancūzijoje dėl profilaktikos buvo sustabdyta daug atominių jėgainių, o Skandinavijoje vyravo sausi orai ir ten hidroelektrinės generavo mažai elektros energijos. Tikėtina, kad artimiausiu metu situacija gerės ir elektros gamybos kainos kris.

Kas laukia Lietuvos? Manoma, kad gamybos apimtis ims mažėti (nes šalies ekonomika orientuota į eksportą), o tai lems ir BVP mažėjimą kitąmet. Be to, Europoje ir JAV kinta centrinių bankų pinigų politika – auga palūkanos ir mažinama pinigų masė. Pavyzdžiui, manoma, kad palūkanų norma JAV augs iki 4 proc. Kažin ar situaciją galima įvardyti kaip krizę, tačiau ekonominė situacija nebus palanki, bent kol baigsis karas. O jis, prognozuojama, gali tęstis dar porą metų.

Prof. R. Rudzkis taip pat išvardijo technologines tendencijas, irgi keičiančias ekonomikos pobūdį. Tai sparti robotizacija, ypač Kinijoje, platus dirbtinio intelekto algoritmų naudojimas įvairiose srityse (gamyboje, teisėtvarkoje, energetikoje, medicinoje ir kitur), taip pat žalioji energetika ir elektromobilių tinklo plėtra. Dėl šių procesų itin auga retųjų metalų kainos, trūksta mikroschemų.

Dar reikia atkreipti dėmesį į geopolitinius įvykius. Ypač artėjantį Kinijos komunistų partijos XX suvažiavimą. Nuo to, kuri frakcija ims dominuoti, gali priklausyti ir Lietuvos santykiai su šia šalimi, taip pat JAV ir Kinijos santykių evoliucija.

Baigdamas pranešėjas pabrėžė, kad viena teigiamų tendencijų Lietuvos ekonomikoje – jau sparčiai auganti informacinių technologijų paslaugų plėtra ir jų eksportas. Tai galbūt padės kompensuoti reikšmingo mūsų šaliai transporto sektoriaus nuostolius dėl karo ir sankcijų Rusijos Federacijai bei Baltarusijai. Deja, nerimą kelia toliau blogėjantys švietimo įstaigų rezultatai ugdant mokinius, taip pat neišspręsta reikalingų specialistų rengimo problema. Kvalifikuoti, išsilavinę žmonės yra šalies klestėjimo pagrindas.

LMAJA narė dr. Paulina Želvienė. 

Paskutinį pranešimą „Psichologinė trauma globalių įvykių kontekste: kaip atpažinti ir įveikti?“perskaitė LMAJA narė dr. Paulina Želvienė. Ji kalbėjo apie tarpdalykinę sritį – psichotraumatologiją, padedančią įvertinti potrauminį stresą ir suteikti efektyvią pagalbą jį patyrusiems. Lietuvoje jau ne vieną dešimtmetį atliekami politinio smurto, okupacijos psichologinių pasekmių tyrimai. Įvairių trauminių įvykių (pandemija, karas, avarija ar pan.) per gyvenimą patiria net apie 80 proc. Lietuvos gyventojų. Paaugliai potrauminį stresą patiria du tris kartus dažniau negu jų bendraamžiai Japonijoje. Todėl tokie tyrimai ir pagalbos metodai labai svarbūs.

Padėkojęs pranešėjams LMA prezidentas J. Banys atsisveikino iki kito visuotinio susirinkimo, kuris planuojamas gruodžio 20 dieną.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA