Naujienų archyvas

Lietuvos mokslų akademijos atstovai dalyvavo Tarptautinės mokslo tarybos Europos valdymo grupės metiniame posėdyje ir konferencijoje

2022 10 21

Spalio 12–13 d. Londone vyko Tarptautinės mokslo tarybos (International Science Council, ISC) Europos valdymo grupės narių metinis susirinkimas ir mokslinė konferencija, kuriuose dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas Jūras Banys ir viceprezidentas Zenonas Dabkevičius. Tarptautinė mokslo taryba jungia per 200 su mokslu susijusių pasaulio organizacijų. ISC misija yra aktyvinti laisvą ir nepriklausomą mokslinę veiklą, skatinti tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą, siekti, kad mokslo rezultatai ir laimėjimai būtų matomi pasauliniu mastu, o politiniai ir verslo sprendimai būtų priimami tik remiantis mokslu pagrįstais įrodymais.

LMA prezidentas J. Banys išrinktas ISC Europos valdymo grupės nariu 2022–2024 m. kadencijai. Kartu su juo į šią grupę išrinkti Ana Mauranen (Anna Mauranen) iš Suomijos akademijų tarybos, Mario Malinkoniko (Mario Malinconico) iš Nacionalinės tyrimų tarybos CNR (Italija), Hiselindė Kaipers (Geselinde Kuipers) iš Nyderlandų karališkosios menų ir mokslų akademijos ir Džefris Boultonas (Geoffrey Boulton) iš Londono karališkosios draugijos (Jungtinė Karalystė). ISC Europos valdymo grupei pirmininkauja Tarmas Somerė (Tarmo Soomere), Estijos mokslų akademijos prezidentas ir LMA užsienio narys. Metiniame susirinkime ir konferencijoje dalyvavo per 60 dalyvių iš 22 organizacijų.

Metiniame narių susirinkime patvirtinta šešerius metus ISC Europos valdymo grupei vadovavusio Jiurgio Pfisterio (Jürg Pfister) iš Šveicarijos mokslų akademijos pristatyta 2021–2022 m. veiklos ataskaita, aptarti organizaciniai klausimai, taip pat kalbėta apie siekį aktyvinti ISC Europos valdymo grupės narių veiklą, telkti juos bendroms problemoms, ypač globalinėms, spręsti. Nutarta, kad kitame metiniame susirinkime būtina išklausyti kiekvienos šalies trumpą ataskaitą, kaip jos įgyvendina ISC misiją.

 

ISC Europos valdymo grupės nariai.

Bendrame ISC Europos valdymo grupės narių susirinkime T. Somerė pasidžiaugė, kad po dvejų metų trukusios pandemijos galima susitikti gyvai bendrame renginyje. Jis iškėlė visuomenės fragmentacijos problemas teigdamas, kad turtingi tampa dar turtingesni, o vargingi – dar vargingesni. Jo nuomone, mokslininkai turi teikti politikams patarimus, kaip formuoti pasaulinę politiką, ekonomiką, diegti inovacijas, vadinasi, formuoti pasaulio ateities viziją.

 

Kalba ISC Europos valdymo grupės pirmininkas Tarmas Somerė (Tarmo Soomere).

Tarptautinių ryšių atstovas Robinas Grimesas (Robin Grimes) iš Londono karališkosios draugijos (Jungtinė Karalystė) pasidžiaugė, kad nepaisant to, jog Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos, jo šalies ir kitų Europos šalių mokslininkų bendradarbiavimas nenutrūko ir šis kvietimas susirinkti Londone kartu buvo ir kvietimas dar glaudesniam bendradarbiavimui.

ISC generalinis direktorius Metju Denisas (Mathieu Denis) apžvelgė visos organizacijos veiklą pasauliniu mastu ir pažymėjo, kad ji turi nuolat judėti į priekį, reaguojant į pasaulinius iššūkius turi būti rengiami projektai ir teikiami kvalifikuoti pasiūlymai politikams ir sprendimų priėmėjams, kaip spręsti karo konfliktus, energetinės krizės, pandemijų, pabėgėlių problemas. Taip pat pabrėžė, kad ISC Europos valdymo grupės nariai turi dirbti ir diskutuoti ne tik tarpusavyje, bet ir informuoti plačiąją visuomenę apie naujausius mokslo laimėjimus ir galimus problemų sprendimo būdus. M. Denisas pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais prie organizacijos prisijungė 17 naujų narių.

Toliau kalbėjęs T. Somerė pasiūlė, kad ISC Europos valdymo grupė turėtų imtis šių pagrindinių uždavinių: 1) inicijuoti programas, kurios ypač svarbios Europos valdymo grupei ir jos nariai norėtų prie jų prisidėti (pvz., 2021 m. grupė surengė specialią ISC projekto mokslinės leidybos sesiją); 2) spręsti Europoje kylančias problemas, kurios gali būti svarbios ISC ir dėl kurių grupė norėtų pateikti pasiūlymą, 3) nagrinėti vidinius ISC klausimus, kurie rūpi Europos nariams. T. Somerė klausė susirinkusiųjų, ar skirtingos ISC regioninės grupės turėtų atlikti analogiškus vaidmenis, kaip ISC turėtų spręsti jai rūpimus klausimus, susijusius su regioniškumu.

Dž. Boultonas (Goeffrey Boulton) iš Londono karališkosios draugijos pristatė tris šiuo metu svarbius klausimus:

1) Atvirasis mokslas. Šis klausimas buvo aptariamas ir sprendžiamas keliose šalyse maždaug du dešimtmečius. UNESCO inicijavo Rekomendaciją dėl atvirojo mokslo, o 2021 m. patvirtintos prie šios iniciatyvos prisidedančios 193 jos narės. Siūloma, kad atvirasis mokslas galėtų būti veiksmingiausias būdas teikti mokslą kaip visuotinį viešąjį gėrį, atvirojo mokslo rezultatai būtų atvirai tikrinami ir vertinami, o tai galėtų skatinti ir pagreitinti mokslinį bendradarbiavimą; mokslinių rezultatų komunikacija būtų veiksmingesnė dėl visuotinio prieinamumo ir įperkamumo bei greitesnio platinimo; skatintų įvairesnius mokslo žinių sklaidos ir taikymo būdus bei didesnį įsitraukimą į visuomenę. Tokie pokyčiai priklausys nuo to, kaip bus pakeista išskirtinė „publikavimo manija“, reformuojant mokslininkų ir universitetų vertinimo procesus.

b) Mokslas konfliktų metu. Globalizacijai blėstant ir atsinaujinant geopolitiniam atotrūkiui, kai kurios nacionalinio saugumo tarnybos vis dažniau siekia reguliuoti ir apriboti tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą nacionalinio saugumo sumetimais. Šios atsiskyrimo tendencijos gali rimtai pakenkti pastaraisiais dešimtmečiais susiformavusiai tarptautinei mokslo sistemai, kuri vis labiau tampa atvira ir bendradarbiaujanti, arba net ją pakeisti. Šiai atotrūkio tendencijai stiprėjant, ypač svarbu, kad moksliniai ryšiai būtų palaikomi ir, jei įmanoma, stiprinami, nes turime išlaikyti viltį, kad suartėjimas tarp valstybių bus atkurtas, jau vien todėl, kad būtų išspręsta didžiulė pasaulinė problema.

Ar mokslui atstovaujančios institucijos, ne tik pasaulinės, turėtų dėti dar daugiau pastangų siekiant palaikyti atvirą mokslininkų bendradarbiavimą bei laisvę spėlioti ir nesutikti, nesvarbu, ką nuspręstų politikai, atstovaujantys šioms institucijoms ir kurių ideologinės pozicijos yra skirtingos? Ar mokslo bendruomenė ir jos institucijos turėtų stengtis išlaikyti tarpusavio ryšius net ir per konfliktus tarp geopolitinių blokų, pavyzdžiui, sustiprėjus vykstančiam karui Ukrainoje? Ar šių ryšių palaikymas turėtų būti pripažintas gyvybiškai svarbiu įsipareigojimu ateičiai? Ar yra europinė žinia ISC? Tokie klausimai buvo iškelti susitikimo dalyviams.

c) Mokslo dekolonizavimas. Kalbama apie nelygias mokslo plėtros galimybes buvusiose galingų Europos valstybių kolonijose ir dabartinėse Europos šalyse, ir, žinoma, šis santykis yra buvusių kolonizuotųjų nenaudai. Daugeliui studijuojančiųjų ir vykdančiųjų tyrimus pasitikinčioje Vakarų mokslo aplinkoje, mintis, kad dabartinė mokslo sistema gali būti neokolonijinė, atrodo, nesuprantama, nes mokslas yra universalus. Be abejo, fizikos dėsniai yra universalūs, tačiau socialiniai papročiai ir gyventojų sveikata – ne. Taip pat yra skirtumų, atspindinčių skirtingas istorijas ir vertybes, kurios lemia skirtingus prioritetus ir požiūrius. Požiūris, kad didžiausia mokslo pažanga buvo pasiekta globalioje šiaurėje ir kad šiauriniai prioritetai yra pasauliniai prioritetai, gali lemti žinių ir prioritetų atmetimą bei panieką kituose regionuose. ISC Europos valdymo grupės narių susitikimo dokumentai atspindi, kad Pietų pusrutulio šalių mokslas turi vystytis taip, kad jis vis labiau atrodytų kaip Šiaurės. Toks šališkumas turi įtakos mūsų supratimui apie žmonių ir gamtos pasaulį, todėl tyrėjams iš kai kurių Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių bus sunkiau veiksmingai prisidėti prie globalinių mokslo sprendimų. Pavyzdžiui, pagrindinė mokslinės leidybos sistema pirmiausia yra pritaikyta komercinėms Šiaurės šalims. Pagrindinių pasaulinių iššūkių prioritetai nustatomi globalioje šiaurėje, regione, kuris, be abejo, yra atsakingas už daugelį pasaulinių problemų, o Pietų šalių balsas yra gana tylus. Ar siekiant pasaulinės mokslo bendruomenės sanglaudos, Europa, kaip vienas buvusių kolonijinės ekspansijos centrų, turėtų imtis iniciatyvos sprendžiant kai kurias iš šių problemų arba skatinant jas spręsti? Vienodos nuomonės šioje diskusijoje nebuvo.

Toliau ISC Europos valdymo grupėje svarstyti organizaciniai, narystės, mokesčių klausimai ir ateities veiklos planai.

Po pirmos dienos posėdžio dalyviai buvo pakviesti aplankyti Londono karališkosios draugijos biblioteką, kur saugomi Izaoko Niutono, Roberto Boilio, kitų žymių mokslininkų įrišti rankraščiai ir Čarlzo Darvino bei  kitų to meto gamtininkų gausiai iliustruotos knygos ir albumai, senosios mokslo literatūros bei meno knygos.

 

Londono karališkosios draugijos senojoje bibliotekoje.

Antrą dieną mokslinėje konferencijos sesijoje „Mokslo patarimai ir tvarumas“ nagrinėta, kaip moksliniai tyrimai ir mokslas gali padėti spręsti sudėtingas problemas, įskaitant klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą, kartu užtikrinant tinkamus sprendimus. Diskutuota, kaip panaudoti įvairiose kultūrose, disciplinose sutelktas žinias ir sukauptą patirtį, siekiant nustatyti ateities mokslinių konsultacijų kryptis Europoje.

 

Vyksta mokslinė konferencija.

Sesijoje „Pasirengimas krizėms ir mokslinių konsultacijų iššūkiai“ nagrinėta, kaip teikti mokslines konsultacijas, esant sudėtingoms ir neapibrėžtoms situacijoms, kaip geriausiai pritaikyti mokslo žinias ir praktinį patyrimą, siekiant užtikrinti didesnį šalių ir visuomenių atsparumą krizėms ir greitesnį atsigavimą po jų. Pranešėjai, remdamiesi praėjusių ir besitęsiančių krizių patirtimi, analizavo, kaip galima stiprinti mokslą, atsižvelgiant į įvairių disciplinų patirtį, svarstė, kaip vyriausybės ir kitos suinteresuotosios šalys gali numatyti būsimas krizes ir joms pasirengti.

Daugiau informacijos apie Tarptautinės mokslo tarybos veiklą: https://council.science

Parengė LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius
Autoriaus nuotraukos