Naujienų archyvas

Vinco Mickevičiaus-Krėvės atminimo valanda Lietuvos mokslų akademijoje

2022 10 25

Spalio 18 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko renginys, skirtas pirmojo LMA prezidento, rašytojo, visuomenės veikėjo Vinco Mickevičiaus-Krėvės (1882–1954) 140-osioms gimimo metinėms.

 

Iš kairės: akademikai Jūratė Sprindytė, Jūras Banys, Vytautas Martinkus, Viktorija Daujotytė. Azerbaidžano Respublikos ambasados Lietuvoje atstovas Živanaširas Madžinovas, Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos Lietuvoje pirmininkas Mahiras Gamzajevas, akad. Zenonas Dabkevičius.

Atminimo popietė prasidėjo muzikine įžanga: skambėjo lietuvių autorių kūriniai, atliekami Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių Evos Ravluševič ir Elenos Lapukaitės, akomponuojant koncertmeisteriui Gyčiui Cinauskui.

 

Gytis Cinauskas ir Elena Lapukaitė

Renginio vedėjas akad. Vytautas Martinkus sakė, kad popietė nėra itin oficiali, tačiau labai reikšminga, ir suteikė žodį dabartiniam LMA prezidentui akad. Jūrui Baniui. Prezidentas kreipėsi į svečius angliškai, nes renginyje dalyvavo Azerbaidžano Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje patarėjas Živanaširas Madžinovas ir Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas. Akad. J. Banys minėjo, kad istorija sudėtinga, turinti daug posūkių. V. Krėvę verta prisiminti kaip tą tragišką asmenybę, kuri sudėtingu laiku buvo ne tik iškilus rašytojas, bet ir visuomenės veikėjas, diplomatas, vadovas. Taip pat buvo vadinamosios Liaudies vyriausybės ministro pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras, Vilniaus universiteto profesorius, o 1941 m. balandžio 18 d. išrinktas pirmuoju LTSR mokslų akademijos prezidentu. Jis yra ir akademijos Statuto kūrėjas. V. Krėvė  gyveno ir kūrė labai sudėtingu Lietuvai ir pasauliui laikotarpiu. Didelę gyvenimo dalį praleido ne Lietuvoje. Jis buvo ryškus rašytojas, įsimintini jo mokslo darbai, gerbtinas Mokslų akademijos prezidentas, neeilinė asmenybė, įnešusi į Lietuvos ir Azerbaidžano gyvenimą bei kultūrą didžiulį indėlį.

 

Živanaširas Madžinovas ir Mahiras Gamzajevas

Azerbaidžano ambasados atstovas Ž. Madžinovas perskaitė nepaprastojo ir įgaliotojo Azerbaidžano Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje p. Tamerlano Elmaro Oglu Garajevo sveikinimą LMA prezidentui ir visiems susirinkusiems V. Krėvės atminimo popietės dalyviams. Perduoti nuoširdūs ambasadoriaus sveikinimo žodžiai, linkintys visokeriopos sėkmės ir gerovės mūsų kraštui. Sveikinime minėta, kad V. Krėvė tiesiogiai dalyvavo užmezgant mūsų šalių diplomatinius santykius, nes 1919 m. buvo paskirtas Lietuvos konsulu Azerbaidžane. V. Krėvė buvo ne tik žymus savo talentingais kūriniais, bet ir savo kultūrine bei visuomenine veikla puoselėjo abiejų tautų kultūrinius santykius. Prezidentas J. Banys paminėjo, kad šiandien Azerbaidžanas švenčia Nepriklausomybės dieną. Pasveikino svečius su šia reikšminga sukaktimi ir palinkėjo klestinčios Azerbaidžano šalies jos žmonėms bei gerų santykių su Lietuva.

Renginyje kalbėjo LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas Vytautas Nekrošius. Jis atkreipė dėmesį į V. Krėvės plačią veiklą – nuo rašytojo iki žymaus politinio veikėjo, nuo Tautininkų partijos steigėjo iki koloboravimo su sovietine valdžia bei emigracijos į JAV. Krėvės brandos metai buvo patys sudėtingiausi Europai, pasauliui ir Lietuvai, todėl lengvų sprendimų nebuvo. Vis dėlto, niekas nepaneigs šio žymaus rašytojo literatūrinių nuopelnų. Na, o politinę veiklą tegu kiekvienas vertina pagal savo vertybes ir įsitikinimus, teigė pranešėjas.

Akademikė Viktorija Daujotytė skaitė pranešimą „Vinco Krėvės „Dangaus ir žemės sūnūs“ jo kūrybos kontekste“. Mokslininkė paminėjo, kad Krėvės jubiliejinė sukaktis prasidėjo gražiai ir tinkamu stiliumi. Ji prisiminė, kad tik du rašytojai buvę minimi tarp tų, kurie verti Nobelio premijos. Tai Vincas Krėvė ir Jurgis Baltrušaitis. Autorė sakė, kad šio pranešimo inspiracija yra klausimas – kas yra jungiantis, vienijantis Krėvės kūrybos pradas, kaip vienin sueina „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“, impresijos, realistiniai apsakymai, Rytų temos, neoromantinės herojinės dramos ir biblinis romanas „Dangaus ir žemės sūnūs“? Pirmasis į šį klausimą bandė atsakyti Vincas Mykolaitis-Putinas, 1944 m. „Varpų“ almanache iškėlęs mintį, kad „nė vienas lietuvių rašytojas lig šiol neapėmė universalių kūrybos sričių ir nė vienas tiek neįsigilino į lietuvio sielą ir buitį, kaip jis“. Dvidalė ši mintis: pirmąja pasakoma, kad yra universalios kūrybos sritys, kad yra universalieji žmogaus pasaulio pamatai ar principai. Antrąja, kad lietuvių tauta, jei tik įsigilinama į jos sielą ir buitį, pasirodo ir kaip tas universalijas savo siela ir buitimi kurianti, ir kaip to universalaus pasaulėvaizdžio veikiama. Krikščionybė, jos formavimasis, jos idėjų kristalizacija ankstyvaisiais bibliniais motyvais ir tekstais Krėvės buvo suvokta kaip universalijų dangtis, stogas. Akademikė kalbėjo apie V. Krėvės išsilavinimą: filosofijos studijas Kyjivo universitete, kurį laiką Lvivo universitete, porą metų mokytasi Vilniaus kunigų seminarijoje, bet iš jo išėjęs. Dirbęs Baku mokytoju, skaitė paskaitas apie budizmą. Parvažiavęs į tėviškę, rinko tautosaką, dainas, pasakas, padavimus, tikėjo ir pasitikėjo prigimtine kultūra. Autorė teigė Krėvę tikėjus galimybe dar rasti senų padavimų, aiškinančių ir lietuvių istoriją, – iš ko galėjo rastis lietuvių karžygiška dvasia, įstengus atsilaikyti prieš galingus karinius ordinus, mongolų ordas. „Šarūnas – mitinė ir simbolinė senovės lietuvių kunigaikščio figūra (drama „Šarūnas“, 1911), kurią Krėvė, nors gal ir tikėjo radęs tautosakinių galių, kūrė grynai iš savo sąmonės vaizdinių. Kaip ir „Dainavos šalies senų žmonių padavimus“ (1921). Taip, Krėvė turėjo galingą mitinę vaizduotę, pereinančią į istoriją, įveiksminamą ir dabartyje, realistiniuose, tikroviškuose pasakojimuose (apsakymai, sudarantys „Šiaudinę pastogę“)“, – sakė akademikė.

V. Daujotytė pažymėjo, kad „Krėvės kūrybinio genijaus žymė – epo dvasios kūrimas lyrinėmis ir draminėmis formomis, atitinkamai intonuojant, ieškant sintaksės galimybių. Jo išskirtinumas slypi jo mąstyme, kad tauta yra toks gyvybingas darinys, kad jokios aplinkybės nesunaikina to, ką ji yra patyrusi ir pavertusi savo sielos turiniu, jo kalbinėmis, stilistinėmis išraiškomis. Visa, kas yra buvę, išlieka“.

 

Akademikai Vytautas Martinkus ir Viktorija Daujotytė

Pranešime akad. V. Daujotytė ypač išskyrė mįslingąjį V. Krėvės kūrinį „Dangaus ir žemės sūnūs“: „Ir šiame kontekste, lietuviškame, romantiškai tautosakiniame, lyrinės ir kartu epinės dvasios sankirtose prasminga grįžti prie mįslingiausio Krėvės kūrinio – biblinio romano (kartais vadinamo ir bibline apysaka) „Dangaus ir žemės sūnūs“, rašyto iš esmės visą kūrybingąjį gyvenimą, ir, kaip ne kartą yra buvę su žymiaisiais itin didelių užmojų kūriniais, neužbaigtą“.

Pirmasis Krėvės biblinio romano skyrius „Dangaus ir žemės pradžia“: „Anksčiau, negu amžiai buvo“, vadinasi, dar prieš laikų pradžią: aukštas sostas ir yra Jis, spindulių šviesoje“. Dešinėje – ginkluoti ir galingi. Kairėje – nusiminę, sumišę, teisiami, nusidėję. Ką daryti su tais, „kurie susvyravo paabejoję, jog Tu esi Teisybės Dievas, ir nėra kito, kaip tik Tu“. Trys Jam patariantys balsai, trys figūros: Narsusis, Teisingasis, Gailestingasis. Tik Gailestingasis prašo pasigailėti suabejojusių, prisipažįstančių, kad „Tavo tiesa mums jau neatrodė tiesa, ir Tavo priešų nusidėjimas neatrodė mums kaltė...“. „Skaudi abejojimo kančia kankina mūsų širdis, ir štai esame kaip kryžkelėje...“. Balsas iš sosto lemia abejojantiems kelią į pasaulius, eisite „kūnais prisidengę, ir keliausite, kol liausitės svyravę, kol pasirinksite Mane ar tą, kuris yra mano priešas...“. Taip pasaulyje atsiranda „tremties sūnūs“. Gailestingasis prašo leisti keliauti su ištremtaisiais, kad galėtų palengvinti jų kelią ir naštą, netgi tapti jų kaltės atpirkimo auka. Balsas iš sosto sutinka: Gailestingasis esąs jo mylimiausias sūnus, atspėjantis jo „sielos pojūčius“. Tolesniu tekstu abejonė, svyravimas įteisinami kaip Dievo kuriamo pasaulio būtinybė. Ištremtosios dvasios klajodamos pastebi žemę ir nusprendžia joje apsistoti: pasaulis gražus ir skaistus, „kaip vos tik išėjęs iš savo darbą pamilusio Kūrėjo rankų...“. Pasigirsta Balsas iš tolo: „Sukūriau šį pasaulį, kad jis būtų jums bandymo vieta. Skausmais ir nusiminimu, vargais ir ašaromis būsite bandomi ir tiriami. Bet nenusiminkite! Neapleisiu jūsų šiame ašarų slėnyje ir nepaliksiu vienų sielvartui, mylimieji mano broliai, broliai svyruojantieji!..“.

„Krėvei buvo svarbi abejojančio, svyruojančio žmogaus figūra, jei tik ir jo išgyvenama būsena. Bibliniu tekstu, mistinėmis aliuzijomis teigė šios būsenos neišvengiamumą, gali būti, kad ir jam pačiam svyruojantieji buvo broliai“, – įžvalgomis apie Krėvę dalijosi akad. V. Daujotytė.

Akademikė Jūratė Sprindytė perskaitė pranešimą „Monografijos apie Vincą Krėvę rašymo drama“. Jame mokslininkė analizavo prof. Alberto Zalatoriaus monografijos apie V. Krėvę rašymo aplinkybes ir ypatumus. Prof. A. Zalatorius gerai išmanė V. Krėvės kūrybą, gilinosi į jo biografiją ir norėjo parašyti ne tradicinę monografiją, o naujoviško modelio kūrinį. Literatūrologas A. Zalatorius kelis dešimtmečius rinko medžiagą apie Krėvės gyvenimą ir kūrybą Lietuvoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose, planavo išleisti didžiulę monografiją, bet dėl mokslininko mirties ji nebuvo baigta. Po A. Zalatoriaus mirties monografijos užbaigimo darbai buvo patikėti talentingai profesoriaus mokinei akademikei J. Sprindytei.

 

Akademikė Jūratė Sprindytė

Visą J. Sprindytės tekstą skaitykite čia.

Išsamų pranešimą apie V. Krėvės gyvenimą, kūrybą ir visuomeninę veiklą „Žvilgsnis iš Baku“ perskaitė Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas M. Gamzajevas.

Baigiamasis iškilios asmenybės V. Mickevičiaus-Krėvės atminimo popietės akordas buvo jautriai, su meile ir pagarba parengtas akademiko Vytauto Martinkaus pranešimas, iliustruotas skaidrėmis iš V. Krėvės palaikų perlaidojimo ceremonijos gimtinėje „Prieš 30 metų: apie Vinco Krėvės paskutinę kelionę į Subartonis“.

Vytauto Martinkaus pranešimą skaitykite čia.

Lietuvos mokslų akademijos skyriaus „Mokslininkų rūmai“ informacija
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA