Naujienų archyvas

Svečiai iš Teodoro Grotuso krašto

Spalio 25 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko Pakruojo rajono diena. Renginio dalyvius energingais maršais pasitiko Vilniaus universiteto pučiamųjų instrumentų orkestras „Oktava“ (vadovas Albinas Kučinskas).

LMA prezidentas akad. Jūras Banys pasveikino susirinkusiuosius sakydamas, kad džiugu priimti ne tik kolegas, bet ir draugus. Su Pakruojo rajonu susiklostė puikūs ir abipusiškai naudingi santykiai. LMA prisideda garsindama iškilius šio regiono mokslininkus. Taip pat bendradarbiaujama geologinių tyrimų, agromokslų srityse.

Apie kultūrines ir socialines naujoves Pakruojo rajone kalbėjo Pakruojo r. savivaldybės meras Saulius Margis. Jis irgi patvirtino, kad bendradarbiavimas, prasidėjęs 2019 m., išaugo į draugystę. Reikšmingas tokios sąveikos rezultatas – akademikų iniciatyva Žeimelyje šį pavasarį pastatytas paminklas žymiam mokslininkui Teodorui Grotusui (Theodor von Grotthuss). LMA nariai nuolat užsuka į Pakruojo rajoną, skaito paskaitas moksleiviams.

Iš kairės: AB „Dolomitas“ vadovas Mindaugas Gudas, LMA prezidentas akad. Jūras Banys, Pakruojo r. savivaldybės meras Saulius Margis.

Pristatydamas rajono naujoves, meras pabrėžė, jog Pakruojo gyventojai vadina save kalnakasių kraštu. Tačiau čia taip pat išvystyta turistinė infrastruktūra, esama nemažai patrauklių objektų, kuriuos lanko svečiai iš visos Lietuvos. Taip pat jis papasakojo apie renovuotus ir planuojamus naujus objektus. Pavyzdžiui, atliktą spaustuvės pastato konversiją į bendruomenės centrą, beveik sutvarkytą miesto parką. Šiuo metu remontuojamas sporto centras, projektuojamas baseinas. Vienas ambicingiausių tikslų – renovuoti unikalų Lietuvos karmelitų vienuolyną. O atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį ir augantį žaliosios energijos poreikį, nuspręsta įkurti Energetikos parką.  S. Margis pažymėjo, kad rajone yra platus ir efektyviai veikiantis socialinių paslaugų tinklas. Nepaisant to, šiuo metu laukiama apie 1,5 mln. Eur investicijų mokykloms stiprinti (technologijoms ir ugdymo programoms), planuojama sveikatos įstaigų pertvarka.

Kadangi šiame kalnakasių krašte, kaip minėjo meras, sėkmingai veikia kelios įmonės, vienos jų – AB „Dolomitas“ – veiklą pristatė jos vadovas Mindaugas Gudas. Tai skaldos gamybos lyderis, įsitvirtinęs ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose. Naudojant pažangias, aplinką tausojančias technologijas (vėjo jėgainės, elektriniai ekskavatoriai) ir metodus, ji per metus pagamina net iki 4 mln. tonų įvairių rūšių granitinės skaldos. Tačiau energetiniai ir politiniai pokyčiai pasaulyje neaplenkė ir įmonės „Dolomitas“. Nutrūkus ryšiams su Rusijos Federacija ir Baltarusija, bendrovei labai trūksta vagonų (vietoj 300 gaunama tik 100). Dėl šios ir kitų priežasčių (itin išaugusių elektros energijos kainų) didėja skaldos gamybos ir transportavimo sąnaudos.

Toliau į tribūną pakilo akademikė prof. Grasilda Blažienė, pranešime pabrėžusi, kad išnykusių likimų ir išnykusių kalbų nebūna. Ji papasakojo susirinkusiesiems apie savo prūsų kalbos tyrinėjimo darbus, apie naujai atrastus ir suprastus asmenvardžius. Tokie tyrimai praturtina ir lietuvių kalbą, padeda geriau suvokti kalbų ir tautų vystymąsi, jų santykius su kitomis tautomis.

Akademikas prof. Aivaras Kareiva atkreipė dėmesį, kad Pakruojo kraštas davė Lietuvai ne tik T. Grotusą, bet ir legendinį chemiką Kazį Daukšą, kilusį iš Sakalų kaimo. Kai kurie K. Daukšą vadina geriausiu Lietuvos chemiku analitiku, tyrinėjusiu osmio junginius, vadovavusiu LMA Chemijos institutui, pirmąjį vadovėlį išleidusiam dar 1936 metais. Profesorius žavėjo studentus ir kolegas savo humoru ir chemijos žiniomis. 2025-aisiais K. Daukšui būtų sukakę 120 metų. Todėl A. Kareiva pasiūlė Pakruojo r. merui pagalvoti, ar nevertėtų šiam mokslininkui ir pedagogui atidengti  atminimo lentą. S. Margis kaip mat sureagavo į šį pasiūlymą ir jam entuziastingai pritarė.

Renginį baigė Pakruojo rajono savivaldybės vicemero Virginijaus Kacilevičiaus ir Marijos Kacilevičiūtės muzikinis atsisveikinimas.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyr. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA