Naujienų archyvas

Kaip įgalinti savivaldą?

2022 10 28

Spalio 27 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) šešių savivaldybių atstovai rinkosi į Regionų dieną. Apie savivaldybių finansinius išteklius ir jų naudojimą kalbėjo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros partnerystės profesorius Vitas Vasiliauskas. Jo teigimu, viena svarbiausių savivaldos problemų – finansinio savarankiškumo stoka. Šiuo metu tik 11 proc. savivaldybių pajamų galima vadinti savarankiškomis (tokių kaip žemės mokestis, turto mokestis, įvairios rinkliavos). Todėl šį algoritmą reikėtų pakeisti, didinant savivaldybių pajėgumą, finansinį savarankiškumą. Vyriausybėje buvo pritarta ekspertų parengtoms rekomendacijoms. Siekiama, kad vietos išlaidos daugiausia būtų finansuojamos iš vietoje gautų pajamų. Iki šiol egzistuojantį nesavarankiškumą lemia mokesčių rinkliavų reglamentavimas ir savivaldybių fiskalinis elgesys. V. Vasiliausko manymu, jos galėtų pasirinkti didesnius tarifus, nei dabar yra nustačiusios. Pavyzdžiui, naudojamas žemės mokesčio tarifas įprastai nesiekia vieno procento. O maksimalus galimas tarifas yra 4 proc. (remiantis 2021 m. duomenimis). Vien nekilnojamojo turto mokesčio rezervų yra nemažai. Tačiau kol kas Lietuva neišnaudoja šių galimybių. Nors tokios tarptautinės organizacijos kaip EBPO jau ne vienus metus rekomenduoja stiprinti savivaldos finansus. Jeigu Seimo nutarimu didinamos fiskalinės drausmės taisyklės, būtina didinti ir savivaldybių savarankiškų pajamų šaltinius. Vyriausybė, deja, į tai kol kas neatsižvelgė.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros partnerystės profesorius Vitas Vasiliauskas.

Reaguodamas į šį pranešimą, Šiaulių m. meras Artūras Visockas pateikė pavyzdį, kad Šiaulių ekonominėje zonoje pažadėta privaloma infrastruktūra (geležinkelio atšaka) vis dar netiesiama, nors tai svarbu šalies ir regiono ekonomikai. Tad kaip vystyti regioninę politiką, nors ją žodžiais remia ir Seimo nariai? V. Vasiliauskas pritarė, kad būtent dėl to savivalda turi būti kuo mažiau priklausoma nuo centrinės valdžios. Kita vertus, savivaldybės vis dar nesiryžta prisiimti atsakomybės dėl mokestinių sprendimų, palikdamos tai centrinės valdžios nuožiūrai. Tai nėra teisingas požiūris.

Renginį pratęsė LMA prezidentas akad. Jūras Banys, pasidalijęs mintimis apie Akademijos ir akademikų bendradarbiavimo patirtį su regionais ir ateities perspektyvas. Idėja apie šį renginį kilo akad. Vytautui Nekrošiui. Iš tiesų labai gerai, kad atsirado tokia platforma, kur savivaldybių atstovai gali pasidalyti mintimis ir problemomis. Turėsime stiprią valstybę tada, kai visi regionai bus tolygiai išsivystę. Bendravimo su savivaldybėmis istoriją pradėjo pirmoji sutartis, pasirašyta su Panevėžio miestu. Po septynerių metų prisijungė Anykščių r., Druskininkai, Šilutės r. ir kt. Pernai pasirašyta sutartis net su Punsko valsčiumi. Per tuos metus nuolat buvo organizuojami renginiai, paskaitos aktualiomis temomis, atsižvelgiant į rajonų ar miestų ekonomikos, kultūros paveldo, gamtinius ir kitus ypatumus. Štai Kauno miestas įkūrė premijas mokslininkams. Kandidatus į šį titulą vertina LMA ekspertai. J. Banys pasiūlė šiuo pavyzdžiu pasekti ir kitiems regionams, siekiant pagerbti mokslininkus ar mokytojus. Taip pat paskatino aktyviau bendrauti, sprendžiant iškylančias mokslines ir kitas problemas. Būtų puiku, jeigu mokiniai iš kitų regionų susipažintų su geriausiais Vilniaus universitetais, laboratorijomis. Tai paskatintų juos rinktis tyrėjo profesiją.

LMA prezidentas akad. Jūras Banys.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė kalbėjo apie tai, kad regionų patrauklumą lemia kokybiškos viešosios paslaugos, išvystyta viešoji infrastruktūra ir darbo vietos. Deja, dar neišspręsta daug problemų: tokių kaip skirtingas ekonominio augimo potencialas, didesnė socialinė atskirtis, nepakankamai tvari aplinka. Situaciją keičia ES fondų investicijos. Pvz., regionų plėtros programai 2022–2030 m. periodu bus skirta 1,6 mlrd. Eur. Prie šio vystymosi prisidės ir Ekonomikos gaivinimo fondas (2,2 mlrd. Eur dotacijų). Šešios ministerijos per regionų plėtros programą investuos į regionus. Neskirs lėšų šiai programai Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Kultūros, Žemės ūkio ministerijos. Investicijų programos lėšos numatomos įvairiems regionams.  Tačiau ne viskas vyksta sklandžiai. Investicijų pradžią stabdo vėluojantys dokumentai. Be to, ministerijos nelabai tarėsi su regionais, planuodamos paramą. Neišspręsti regionų finansinio prisidėjimo klausimai ir t. t. Savivaldybės Lietuvoje iki šiol negali pasiskolinti lėšų. Bendra valstybės skola 2020 m. sudarė 22,5 proc. (savivaldybių – tik 0,6 proc.). Laimė, po dešimt metų intensyvaus savivaldybių asociacijos spaudimo vyriausybėms, išjudintas fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimas. LR Vyriausybė pritarė projektui. Tikimasi, kad iki metų pabaigos įstatymas bus priimtas. Tai padėtų sukurti vietos plėtrai skirtą skolinimosi priemonę (fondą ar programą). Valstybė galėtų tokį fondą sukurti. Be to, savivaldybės galės pasinaudoti Nacionalinių plėtros programų lėšomis (pastatų renovacijai, viešųjų paslaugų skaitmeninimui, turizmo sektoriaus transformacijai, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui ir pan.). 2022 m. birželį priėmus Žemės įstatymo pakeitimus, valstybinė žemė miestuose ir miesteliuose bus perduota valdyti savivaldybėms. Taigi, tokiais būdais tikimasi padidinti savivaldybių savarankiškumą ir atsakomybę. Tai leistų pasiekti LR Prezidento Gitano Nausėdos  inicijuotas memorandumas. 

 

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

Po šio išsamaus pranešimo Anykščių r. savivaldybės mero patarėja Inona Brasiūnienė pasidalijo mintimis apie Lietuvos savivaldybių aktualijas ir bendradarbiavimo su akademine visuomene privalumus. Regionas siekia vystyti darnųjį turizmą. Todėl viliamasi atlikti bendrus tyrimus, plėtoti ir turizmo studijas. Nepaisant to, kad nelengva pritraukti specialistus, aktyviai dirbama su Lietuvos architektų sąjunga, rengiama rajono plėtros koncepcija. Suvokiama, kad būtinas naujas požiūris į viešąsias problemas, įgyvendinant gerovės valstybės politiką. Anykščiai kuria ekologiško miesto viziją.

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis akcentavo, kad džiaugiasi turėdamas tokį partnerį kaip LMA. Sutartimi su Akademija siekiama suformuoti kūrybišką išsimokslinusią bendruomenę, kuriančią bendrą šalies ateitį. Su akademikais ne kartą buvo diskutuojama aktualiais klausimais. Pavyzdžiui, LMA ekspertai padėjo spręsti potvynių suvaldymo klausimus Nemuno deltoje.  Tikimasi taip bendrauti ir ateityje.

Ignalinos r. savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas pabrėžė siekį atgaivinti ir papildyti naujomis veislėmis sodą, kurį XIX a. pabaigoje sodininkas pomologas Adomas Hrebnickis įveisė Staniškiuose prie Dūkšto ir pavadino Rojumi. Tam visiškai pritarė akad. Vidmantas Stanys, pažadėjęs profesionalią pagalbą šioje srityje.

Alytaus m. savivaldybės administracijos Finansų ir investicijų skyriaus vedėja Neringa Rinkevičiūtė perdavė mero padėką už renginį – LMA dieną, įvykusią Alytuje. Ir paminėjo, kokią naudą atnešė bendravimas. Štai 2019 m. po padangų gaisro akademikai padėjo išspręsti užterštumo problemą mieste. Kai investuotojai norėjo statyti mineralinių trąšų gamyklą, LMA pateikė išvadas, kodėl to nereikia daryti. Miesto savivaldybė investuoja į jaunosios kartos ateitį. Ji turi sutartis su didžiausiais Lietuvos universitetais, o daug projektų vykdoma su Kauno technologijos universitetu. Taip teikiama metodinė pagalba mokytojams ir mokiniams, ugdomas verslumas, gerinamas profesinis rengimas gimnazijų mokiniams.   

Druskininkų savivaldybės mero padėjėjas Simonas Kazakevičius irgi patvirtino, kad norėtų toliau bendradarbiauti. Jis tikisi, kad bus atgaivintas itin reikalingas kurortologinių tyrimų projektas. Siekiama, kad tokie tyrimai būtų tęstiniai. Druskininkai ne tik didžiuojasi tokiais gamtiniais ištekliais kaip purvas. Norima, kad sveikatinimo procedūros būtų moksliškai pagrįstos, kad sanatorijos būtų konkurencingos Europoje. Kita sritis, kurioje tikimasi pagalbos iš akademinės bendruomenės – darbuotojų perkvalifikavimas. Po pandemijos Druskininkuose nukentėjo verslai, nes 80 proc. žmonių dirba turizmo ir paslaugų srityse. Norima pritraukti investicijas į kitas, pvz., informacinių technologijų  sritis, kad vietos gyventojai galėtų pakeisti veiklą. Todėl specialistams reikėtų įvertinti, kurioje naujoje srityje galima pasiekti proveržį. Tam planuojama sukurti mokymosi visą gyvenimą metodus ir turinį. Pabaigoje S. Kazakevičius pažadėjo, kad jie patys stengsis rodyti iniciatyvą. 

Akad. Romas Lazutka. 

Akad. Romas Lazutka savo pranešime „Lietuvos ekonominė būklė: tarp džiaugsmo ir nerimo“ kalbėjo, kad Lietuva pastaruosius keliolika metų gyveno labai gerai (nuo 2000 m. BVP kasmet augo po 5,2 proc.). Taigi, Sąjūdžio viltys gyventi kaip Švedijoje išsipildė (šiuo metu Lietuvoje – 1990 metų Švedijos lygis). Realus darbo užmokestis padvigubėjo. Užimtumas artimas Šiaurės šalims.

Tačiau pastaruoju metu dėl infliacijos kainos kyla, algos jau neauga. Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad viena ilgalaikių struktūrinių problemų priežasčių ta, kad lietuviai yra dideli individualistai. Mūsų gyventojai daug vartoja patys ir problemas linkę spręsti pavieniui. Dėl šių ir kitų priežasčių Lietuvos išlaidos socialinei apsaugai yra 1960 m. Europos lygio. Todėl skurdo lygis aukštas. Jo rizikos lygis nekrinta žemiau 20 proc. Socialinė apsauga finansuojama mokesčiais ir socialinėmis įmokomis, kurių yra kur kas mažiau nei pažangiausiose Europos Sąjungos šalyse. Lietuvos pajamos iš mokesčių – apie 30 proc. O Prancūzijoje ir Švedijoje siekia apie 50 proc. Gerovės valstybės visada rėmėsi dideliais mokesčiais didelėms pajamoms. Dabar dėl globalizacijos mokesčiai mažinami. Bėda ir ta, kad pajamų nelygybė Lietuvoje menkai kontroliuojama. Taip pat didelė sveikatos ir švietimo nelygybė Lietuvoje.

Kas mūsų laukia toliau? Kaip teigė R. Lazutka, neapibrėžtumo sąlygomis dažniausiai grįžtama prie „klasikos“. Pavyzdžiui, atidedamos mokesčių reformos. Reziumuodamas jis pažymėjo, kad Lietuvos ekonominė konvergencija buvo sėkminga, bet ne socialinė. Todėl mūsų šalyje tokia didelė emigracija ir kyla kitų su tuo susijusių problemų. Dabartinis smukimas, kurį lėmė globalios priežastys, trukdys spręsti ilgalaikes problemas. 

LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. V. Nekrošius svarstė, ar Lietuvos regionai pajėgūs konkuruoti su sostine. Jis pateikė pavyzdį apie Molėtuose „Teltonikos“ statomą naują 500 darbo vietų gamyklą. Ji atsiras Molėtuose dėl to, kad jos įkūrėjas Arvydas Paukštys pats kilęs iš šio krašto. Taigi, tokį svarbų sprendimą lėmė ne palankesnė konkurencinė aplinka, o noras padaryti kažką gero savo gimtinei. Tęsdamas temą V. Nekrošius konstatavo, kad šiuo metu savivaldybės neturi jokių galių. Viską kontroliuoja (netgi klasių dydį mokyklose) centrinė vadžia. Štai kodėl turime pasiekti, kad savivaldos biudžetas iš savivaldos veiklos būtų formuojamas 80–90 proc. Viskas, kas gali būti sprendžiama savivaldoje, neturi būti sprendžiama sostinėje. Įvairūs departamentai irgi gali veikti regionuose. Taip ten atsirastų daugiau nepriklausomų žmonių, daugiau konkurencijos. Kol visas biudžetas formuojamas Vilniuje, nebus jokios konkurencijos ir žmonės emigruos. Todėl Lietuva iš centralizuotos valstybės turi tapti kitokia. Bet tam reikia daug politinės valios, kurios kol kas nematyti.

Reziumuodamas akad. J. Banys pritarė, kad visų pirma turime investuoti į žmones. Ypač į jaunimą, kad jie po studijų norėtų grįžti į gimtinę. Suteikus jiems pasirinkimą ir galimybes siekti karjeros, įgyvendinti savo svajones, galėsime tikėtis, kad jie grįš į regionus ir kurs darbo vietas.

Dr. Rolandas Maskoliūnas, vyr. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA