Naujienų archyvas

Konferencija „Lietuvos mokytojams ‒ aktualios biologijos ir medicinos mokslų naujienos“

2022 11 10

Lapkričio 4 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius kartu su Lietuvos biologijos mokytojų asociacija surengė konferenciją „Aktualios 2022 metų biologijos ir medicinos mokslų naujienos“. Renginio tikslas ‒ skleisti naujausias mokslo žinias Lietuvos biologijos mokytojams.

Konferencijos dalyvius sveikino LMA prezidentas akad. Jūras Banys. Jis pažymėjo, kad dabar yra biologijos ir medicinos aukso amžius, o dėl mokytojų darbo ir perduodamų įgytų žinių šios sritys gali dar labiau suklestėti.

Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos prezidentas Rokas Bėliakas pasidžiaugė, kad jau daug metų tradiciškai kartu su LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriumi organizuojamos konferencijos biologijos mokytojams yra reikšmingos ir naudingos. Šiose kasmetinėse konferencijose mokytojai sužino daug naujų, aktualių dalykų, išgirsta žinių, kuriomis vėliau gali dalytis su savo auklėtiniais.

LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Limas Kupčinskas, sveikindamas susirinkusius mokytojus, sakė, kad šios specialybės mokytojų užduotis – sudominti jaunus žmones gyvybės mokslais. „Galbūt kai kurie iš jūsų mokinių pasirinks medicinos ar biologijos studijas, nes Lietuvoje jos yra aukščiausio tarptautinio lygio“, – teigė L. Kupčinskas. Jo nuomone, dalis jaunų žmonių, baigę vidurinę mokyklą, renkasi bakalauro studijas užsienyje ir taip praranda ryšį su Lietuva. Bakalauro studijas puikiausiai galima baigti Lietuvoje, o vėliau žinias papildyti pasirinkus magistro studijas užsienyje ir grįžti į savo šalį tapus gerais specialistais.

Konferencijoje pranešimus skaitė ir naujausiomis aktualijomis dalijosi žymūs medicinos ir biologijos srities mokslininkai.

 

Prof. Jurgita Skiecevičienė.

LMA Jaunosios akademijos narė, 2021 m. Lietuvos mokslo premijos laureatė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Virškinimo sistemos tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. Jurgita Skiecevičienė pranešime apžvelgė žmogaus mikrobiomo naujausius tyrimus. Prieš 15 metų dėl didžiulės mokslinės pažangos jie leido identifikuoti ir pažvelgti į atskiras pavienes sistemas. Bakterijų 16S rRNR genas patogus kaip įrankis tyrimams ir randamas visose bakterijose (koduoja mažą ribosominės RNR komplekso subvienetą, reikalingą baltymų sintezei). Kas lemia ir keičia žmogaus organizme gyvenančių bakterijų sudėtį? Prof. J. Skiecevičienės teigimu –gimimo būdas (natūraliai ar chirurginiu būdu), maistas, sportas, amžius, žmogaus genomas, naudojami vaistai, netgi šalis, kurioje gyvename. Pranešėja kalbėjo ir apie įvairių dietų ne visada naudingą poveikį organizmui, mikrobiotą ir ligas bei kitus su mikrobiota susijusius negalavimus. Mokslininkė trumpai pristatė jos koordinuojamą „Europos Horizonto“ aštuonių valstybių projektą, kuriame bus tiriamos dietos, mikrobiomo ir žarnyno ligų sąsajos.

2013 m. Lietuvos mokslo premijos laureatė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja, LMA COVID-19 komisijos pirmininkė akad. Aurelija Žvirblienė pristatė pranešimą „Zoonotiniai virusai ir jų grėsmės: COVID-19 ir beždžionių raupai“. Zoonotiniai virusai – perduoti žmogui iš gyvūnų. Apie 60 proc. šiuo metu žinomų infekcinių ligų ir apie 75 proc. naujai atsirandančių infekcinių ligų yra zoonotinės kilmės. Rizikos veiksniai: auganti žmonių populiacija, klimato kaita, urbanizacija. Zoonotiniai virusai sukelia pavojingas ligas, tokias kaip vabzdžių pernešami patogenai, Zikos virusas, Ebolos virusas, paukščių gripas, kiaulių gripas, ir kitas. Dėl klimato kaitos kinta vabzdžių (vektorių) geografinis paplitimas, dauguma vabzdžių juda nuo pusiaujo link vėsesnių vietovių, todėl vabzdžių perduodamos infekcijos gali išplisti naujuose regionuose.

 

Pirmoje eilėje sėdi akad. Aurelija Žvirblienė.

COVID-19 pandemiją sukėlė zoonotinis virusas SARS-CoV-2. Pranešėja pristatė COVID-19 statistiką Lietuvoje ir kalbėjo apie tai, kas mūsų laukia šią žiemą. Jos teigimu, tikėtina, kad bus išvengta ligoninių perkrovimo ir karantino, persirgimas sukuria kolektyvinį imunitetą ir stabdo viruso plitimą, nustatomi antikūnai prieš SARS-CoV-2 N baltymą (anti-N-IgG), taip pat būtina stebėti viruso evoliuciją ir atnaujinti SARS-CoV-2 sekoskaitos tyrimus. Tikėtina, kad COVID-19 taps sezonine infekcine liga. Gali būti reikalinga revakcinacija kasmet ar rečiau, ypač rizikos grupėms.

Kalbėdama apie beždžionių raupų virusą, akad. A. Žvirblienė teigė, kad šis virusas gali būti perduodamas artimo kontakto metu per pažeistą odą, gleivines, tikėtina, ir per kvėpavimo takus, o dažniausiai – per nesaugius lytinius santykius, ypač vyro su vyru. Iki šiol Lietuvoje užregistruoti penki infekcijos atvejai.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto mokslo darbuotoja dr. Justina Vaitkevičiūtė kalbėjo apie elektroninių cigarečių sudėtį ir jų poveikį jauno žmogaus organizmui. Kurios cigaretės labiau žalingos sveikatai ‒ elektroninės ar paprastos? Ar elektroninės cigaretės gali padėti mesti rūkyti? Atsakymo į šiuos klausimus dar nėra, be to, tyrimų, kuriuose dalyvavo vaikai, atlikta nedaug. Ekspertų nuomone, elektroninės cigaretės neturi būti laikomos kaip pagalbos priemonė norint mesti rūkyti – tam reikia naudoti kitus metodus. Pranešėja pristatė savo Lietuvoje atliktus tyrimus apie elektroninių cigarečių rūkymą tarp 5, 7 ir 9 klasių mokinių. Nustatyta gana grėsminga tendencija, kad nors kartą gyvenime elektronines cigaretes jau išbandė net 57 proc. mokinių ir, atrodo, kad vis jaunesni vaikai pabando ar pradeda rūkyti elektronines cigaretes. Jos kelia nemažai iššūkių ir tėvams, ir pedagogams.

 

Klausia akad. Algirdas Skirkevičius.

Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jurga Jankauskienė pranešime „Probiotinių medžiagų naudojimo galimybės augalų augimo ir vystymosi procesams reguliuoti“ klausė ‒ ką mes apskritai esame girdėję apie probiotikus? Ji kalbėjo apie probiotikų naudą žmogui, augalų probiotikų veikimo mechanizmus. Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos laboratorijos mokslininkų moksliniai tyrimai susiję su probiotinių preparatų panaudojimo galimybėmis. Sprendimas yra ‒ didindami dirvožemio derlingumą ir žemės ūkio produktyvumą, naudodami probiotiniu pagrindu sukurtas priemones, galime visus sėkmingai aprūpinti sveikesniu maistu.

2007 m. Lietuvos mokslo premijos laureatė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja akad. Vilmantė Borutaitė pristatė pasaulines neuromokslų srities naujienas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto mokslininkų vykdomus tyrimus. Mokslininkai ieško atsakymų, kodėl ir kaip neuronai nyksta neurodegeneracinių ligų atveju. Pabrėžė, kad norint išlaikyti sveiką atmintį ir mąstymą, labai svarbus nakties miegas, ypač vidurnaktį. Naujausios mokslinės studijos rodo, kad vidurnaktį smegenų g-limfinė sistema yra pati aktyviausia ir išplauna iš smegenų metabolinių procesų atliekas, neuromediatoriaus glutamato perteklių, beta-amiloido peptidus, tau baltymus.

Apie hormoninių teršalų poveikį žmogaus organizmui kalbėjo ir naujausias tyrimų tendencijas pristatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas prof. Jonas Čeponis.

 

Konferencijoje dalyvavo per 120 biologijos mokytojų iš visos Lietuvos. Mokytojai šią tradicinę kasmetinę konferenciją vertina žinodami, kad tikrai gaus naujausių mokslo žinių, kurias galės perteikti moksleiviams. Galbūt ne vienas iš jų pasirinks medicinos ar gyvybės mokslų studijas aukštosiose mokyklose. 

Dr. Jadvyga Olechnovičienė ir akad. Limas Kupčinskas
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA