Naujienų archyvas

Jaunieji akademikai lankėsi Fizinių ir technologijos mokslų centre

2022 11 18

Lapkričio 9 d. Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) nariai dalyvavo išvažiuojamajame posėdyje Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) Vilniuje.

FTMC direktorius, fizikas dr. Gintaras Valušis supažindino su centro kūrimo istorija ir struktūra, papasakojo apie čia vykdomus tyrimus ir bendradarbiavimą su kitomis mokslo institucijomis. Pažintį su centro padaliniais ir skyriais jaunieji akademikai pradėjo apsilankydami Nanotechnologijų skyriuje, kurio veiklą apžvelgė šio skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja ir skyriaus vadovo pavaduotoja, LMAJA narė dr. Ieva Plikusienė. Jaunieji akademikai susipažino su atliekamais baltymų sąveikų tyrimais ir tyrimo metodais. Buvo pristatyta turima optinė ir akustinė tyrimams naudojama įranga – spektrinis elipsometras, kvarco kristalo mikrogravimetrija, elektrocheminiams baltymų tyrimams naudojama aparatūra. Šiuo metu nanotechnologijų mokslininkai taiko šiuos pažangius tyrimo metodus naujojo koronaviruso baltymų ir specifinių antikūnų sąveikoms tirti.

 

FTMC direktorius dr. Gintaras Valušis supažindina jaunuosius akademikus su institucijos veikla.

Jaun. akad. dr. Jevgenijus Chmeliovas pakvietė jaunuosius akademikus apžiūrėti ir FTMC patalpose įrengtą Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto administruojamą galingiausią Lietuvoje superkompiuterį – „VU HPC Saulėtekis“. Tik 2021 m. paleisto superkompiuterio skaičiuojamasis našumas daugiau kaip 10 kartų viršija iki tol turėtos įrangos išteklius: superkompiuteris turi per 4 500 „Intel“ procesorių branduolių (9 150, įskaitant „Hyper-Threading“ technologiją), gali per sekundę atlikti per 5·10¹⁴ slankaus kablelio dvigubo tikslumo operacijų (skaičiuojamoji sparta yra 0,5 PFlops), o sprendžiamiems uždaviniams atlikti prieinami 52 TB RAM tipo atminties bei 350 TB diskinė posistemė. Šio superkompiuterio pajėgumais savo tyrimuose besinaudojantys VU ir FTMC mokslininkai tiria pačias įvairiausias sistemas – nuo molekuliniuose dariniuose pasireiškiančių kvantinių reiškinių iki žvaigždžių sistemų ir galaktikų formavimosi, o atvirosios prieigos galimybės leidžia juo naudotis ir kitų mokslo bei verslo įstaigų specialistams.

Optoelektroninių sistemų charakterizavimo laboratorijos vadovas ir LMAJA narys dr. Linas Minkevičius pakvietė į Koherentinės optikos laboratoriją, kurioje buvo pristatyta vystoma pilnojo lauko optinės koherentinės tomografijos technologija ir jos taikymas akies mikroskopijoje. Ši technologija leidžia užregistruoti tridimensinius žmogaus tinklainės vaizdus per kelias milisekundes su geresne nei įprasta erdvine rezoliucija. Šie vaizdai padės oftalmologams tiksliau diagnozuoti ir sekti daugelį akies ligų, tokių kaip glaukoma, geltonosios dėmės degeneracija ir diabetinė tinklainės degeneracija.

Ultrasparčiosios optoelektronikos laboratorijoje buvo pristatyta, kaip tiriamos puslaidininkinių medžiagų savybės po intensyvaus jų sužadinimo lazerine spinduliuote. Po galingo šviesos pliūpsnio susigėrimo puslaidininkiuose vyrauja unikalūs procesai: sugeneruojami dideli laisvųjų krūvininkų gradientai ir stiprios difuzinės srovės, elektronai juda balistiškai, t. y. nesklaidomi, dėl to jie gali pasiekti ypač didelius greičius. Šie ultraspartūs reiškiniai puslaidininkiuose lemia ir terahercinių dažnių (0,1–10 THz) spinduliuotės atsiradimą, kurią sugeneruoti įprastiniai elektroniniai prietaisai yra per lėti, o optiniai šviestukai kambario temperatūroje neveikia. Šis hibridinis optoelektroninis metodas yra vienas populiariausių metodų terahercinei spinduliuotei generuoti.

 

Jaunieji akademikai Ultrasparčiosios optoelektronikos laboratorijoje.

Vėliau jaun. akad. dr. Aldona Balčiūnaitė supažindino su Katalizės skyriuje esančia aparatūra bei vykdomais moksliniais tyrimais, susijusiais su įvairių metalų dangų gavimu ir plastikų metalizavimu, įvairių metalų ar jų lydinių nanodalelių formavimu, taikant mikrobangų sintezę, bei gautų medžiagų panaudojimu kuro elementuose. LMAJA nariai galėjo apžiūrėti mikrobangų reaktorius, skenuojantį elektroninį mikroskopą, rentgeno spindulių difraktometrą, potenciostatus-galvanostatus bei kuro elementų testavimo sistemą. Visa ši įranga skirta medžiagų sintezei, jų paviršiaus morfologijos, struktūros, sudėties bei elektrokatalizinių savybių įvertinimui. Taip pat LMAJA nariai buvo supažindinti su įvairių metalų cheminio nusodinimo technologija, t. y. selektyviu metalų nusodinimu ant laidžių ir nelaidžių paviršių.

 

Jaunieji akademikai FTMC „švaros kambaryje“.

Jaunieji akademikai taip pat apžiūrėjo prof. habil. dr. Eugenijaus Norkaus parodą „Mokslas ir mokslininkai monetose ir banknotuose“. Šia išskirtine numizmatikos paroda prasidėjo šventiniai renginiai, skirti paminėti FTMC veiklos 10-metį.

LMA Jaunosios akademijos informacija