Naujienų archyvas

Ateitis yra dabar

2022 11 21

Lapkričio 15 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus organizuota diskusija apie darnią žmonijos plėtrą. Pagrindinį pranešimą pristatė ir diskusijos metu jį papildė Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius akad. Jurgis Kazimieras Staniškis. Šio renginio svarbiausias akcentas buvo globalios ir darnios plėtros ataskaita „Ateitis yra dabar: mokslas darniam vystymuisi pasiekti“ (The Future Is Now: Science for Achieving Sustainable Development), kurią galima rasti https://sustainabledevelopment.un.org/content/documents/24797GSDR_report_2019.pdf. Šį dokumentą per trejus metus parengė 2016 m. Jungtinių Tautų Organizacijos suburta įvairių mokslo krypčių penkiolikos mokslininkų iš įvairių šalių grupė. Į ją buvo atrinktas ir renginio pranešėjas akad. J. K. Staniškis.

 

Kauno technologijos universiteto profesorius akad. Jurgis Kazimieras Staniškis.

Tad renginio dalyviai turėjo progą iš pirmųjų lūpų išgirsti apie šios mokslininkų grupės darbą, kolegų patirtis, sužinoti, su kokiais iššūkiais ir problemomis jie susidūrė, rengdami šį dokumentą, taip pat – kokios svarbiausios jo išvados. Daug gyvumo ir patrauklumo pasakojimui suteikė pranešėjo patirtis, įgyta užsienio mokslo ir studijų institucijose bei vykdant taikomuosius mokslinius projektus net kelete Afrikos ir kitų žemynų šalių.

Terminas „darnus vystymasis“ dabar vartojamas labai dažnai, kartais ne iki galo suvokiant, ką jis reiškia, todėl profesorius išsamiai aptarė, ką norima aprėpti šiuo terminu, kurį lakoniškai galima suformuluoti taip: „Darnus (subalansuotas, tvarus) vystymasis – ilgalaikis, nuolatinis visuomenės vystymasis, siekiant tenkinti žmonijos poreikius dabar ir ateityje, racionaliai naudojant bei papildant gamtos išteklius, išsaugant žemę ateities kartoms“.

Pranešimo pradžioje akad. J. K. Staniškis trumpai apžvelgė būtinybės žmonijai vystytis darniai suvokimo raidą, ypač pabrėždamas 1972-uosius metus, kai organizacija Romos klubas išleido Donelos Midous (Donella Meadows) vadovaujamų Masačusetso technologijos universiteto mokslininkų parengtą knygą „Limits to Growth“ („Plėtros ribos“), o Jungtinių Tautų konferencijoje Stokholme pradėta globalaus darnaus vystymosi veiksmų grandinė ir paskelbtas dokumentas, numatantis 26 pasaulinių gamtos išteklių protingo naudojimo principus.

Skaidrė iš akad. Jurgio Kazimiero Staniškio pranešimo.

Tačiau to meto didžiųjų šalių politika ne tik neatsižvelgė į mokslininkų signalus, bet ir tapo labiau palanki didelėms korporacijoms siekti didesnio pelno ateities kartų sąskaita. Labai gaila! Kuo toliau, tuo akivaizdžiau, kad ką nors daryti reikia – efektyviems veiksmams, mokslininkų vertinimu, turime vos dešimtmetį. Paskui prasidės negrįžtami procesai. Nesvarbu, dešimt ar šiek tiek daugiau metų liko iki tos ribos, nuo kurios negrįžtama, pokyčių reikia jau dabar. Jie turi būti esminiai, šuoliniai, nes norint pasiekti užsibrėžtų tikslų darniam vystymuisi užtikrinti, veikti inkrementiškai, palaipsniui, kaip dabar bandoma daryti, jau nebeturime laiko. Ateities problemos negali būti išspręstos vadovaujantis tradicine ekonominio augimo ir pasikliovimo technologijomis paradigma arba specialiomis politinėmis priemonėmis, mažinančiomis labiausiai neetišką elgseną. Šį aspektą pranešėjas ypač pabrėžė, daug dėmesio jis sulaukė ir diskusijose. Pranešime buvo apžvelgti ekologiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai darnaus vystymosi aspektai bei pristatytos svarbiausios aptariamame dokumente suformuluotos išvados. Dokumente buvo išplėtotas šalies ar regiono modelis, kuriuo vadovaujantis įmanoma nustatyti galimus darnaus vystymosi kelius, įvardyta 17 tarpusavyje susijusių darnaus vystymosi tikslų, pabrėžta, kad šiuos tikslus reikia traktuoti kaip susijusią sistemą, o ne adityvią visumą, atkreiptas dėmesys į tai, kad būtinos socialinės ir ekonominės sistemos transformacijos.

Nemažai originalių įžvalgų ir svarbių išvadų, deja, nepateko į parengtą dokumentą ar paskendo politiškai korektiškame jo tekste. Tai paskatino akad. J. K. Staniškį su KTU kolegomis parengti monografiją „Transformation of Business Organization Towards Sustainability: Systems Approach“ („Verslo organizacijos transformacijos darnaus vystymosi link: sisteminis požiūris“), kurią išleido leidykla „Springer“. Joje ypatingas dėmesys skiriamas prof. J. K. Staniškio moksliniais tyrimais paremtam sisteminiam požiūriui į šias problemas. Tad renginio dalyviai galėjo sužinoti daug daugiau nei perskaitę tik patį dokumentą.

Akad. Jurgis Kazimieras Staniškis pristato kartu su kolegėmis išleistą monografiją.

Sisteminis požiūris į žmonijos raidos problemas yra daugiau specialistų veiklos laukas, o darnaus vystymosi vertybes turėtume puoselėti mes visi. Jos labai suprantamos ir paprastos: daugiau bendradarbiavimo – mažiau konkurencijos, daugiau empatijos – mažiau gobšumo, daugiau globalaus suvokimo – mažiau provincialumo, daugiau lokalios veiklos – mažiau globalizacijos. Ir apskritai – daugiau etikos ir moralės visose gyvenimo ir veiklos srityse. Yra šalių, kurių pavyzdžiu galėtume sekti. Gal šio renginio dalyviai irgi žengė po mažą žingsnelį darnaus vystymosi link. Gerai ir mažas žingsnelis, tačiau reikia esminių socialinių ir ekonominių transformacijų.

Akad. Gintautas Tamulaitis
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA