Naujienų archyvas

Gyvulininkystės ateitis – mokslo ir pramonės rankose

Kaip turėtų atrodyti ateities gyvulininkystė ir kokia turėtų būti gyvulininkystės ateitis? Per ateinančius dešimtmečius Europa tikisi tapti neutrali anglies dioksido kiekio atžvilgiu, todėl turėtų būti sumažintas antibiotikų naudojimas ir gerinama pašarų konversija gyvulininkystės sektoriuje. Atsižvelgdami į vyraujančias aktualijas, pokyčių reikalingumą, mokslo ir pramonės intensyviai vykdomas veiklas šioje srityje tarptautiniu lygiu bei 2021 m. 1-osios konferencijos sėkmę, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LMSU) Gyvūnų mokslų fakultetas kartu su Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Žemės ūkio ir miškų mokslo skyriaus (ŽŪMMS) Veterinarinės medicinos ir gyvūnų mokslo sekcija lapkričio 16 d. surengė jau 2-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Gyvulininkystė – naujausios tendencijos ir ateities perspektyvos“.

Tarptautinės konferencijos tikslas – suburti pirmaujančius akademikus, tyrėjus ir mokslininkus, kurie pasidalytų savo patirtimi ir naujausiais tyrimų rezultatais gyvūnų veisimo, genetikos, auginimo, mitybos ir produkcijos kokybės aspektais. Konferencijoje dalyvavo per 300 dalyvių, buvo pristatyti 16 žodinių ir 24 stendiniai pranešimai. Konferencija tapo svarbia tarpdisciplinine platforma Lietuvos, Lenkijos, Portugalijos, Turkijos ir Latvijos tyrėjams, praktikams ir pramonės atstovams pristatyti bei aptarti naujausias inovacijas, tendencijas ir rūpesčius, taip pat praktinius iššūkius ir priimtus sprendimus gyvulininkystės, sveikatos ir gyvūnų pašarų srityse.

Sveikindamas konferencijos dalyvius ir pranešėjus LSMU Gyvūnų mokslų fakulteto dekanas ir pagrindinis konferencijos iniciatorius prof. dr. Rolandas Stankevičius pabrėžė, kadtokia konferencija šiandien yra kaip niekad aktuali ne tik dėl atsirandančių naujų technologijų ir inovacijų gyvulininkystės srityje, bet ir dėl naujų su energija susijusių iššūkių. „Mes puikiai suprantame, kad tik glaudus mokslo ir praktikos ryšys duoda efektyviausius rezultatus optimizuojant gyvūnų mitybą, genetiką ir veisimą bei leidžia išlikti pelningiems šiandienėje ekonominėje rinkoje“ – kalbėjo prof. dr. R. Stankevičius. Konferencijos dalyvius sveikino LMA tikrieji nariai – LMA ŽŪMMS Veterinarinės medicinos ir gyvūnų mokslų sekcijos pirmininkas prof. habil. dr. Henrikas Žilinskas ir LSMU Veterinarijos akademijos (VA) kancleris prof. dr. Mindaugas Malakauskas pabrėžė, kad norint pereiti prie tvaresnės sistemos ir įtraukti vienos sveikatos metodą pasitelkiant mokslą, praktiką, naujų technologijų inovacijas ir sektoriaus įsipareigojimą reikia laiku reaguoti į vartotojų poreikius ir interesus. Šiandien gyvybiškai būtina diskutuoti ir atnaujinti žinias įvairiose su gyvulininkyste susijusiose srityse, skirtose naujiems gyvulininkystės veisimo, mitybos, genetikos ir auginimo iššūkiams įveikti.

Šių metų konferencijos naujovė, kuri kaip tikimasi, taps gražia tradicija, buvo organizatorių padėkų skyrimas itin gerų žodinių ir stendinių pranešimų autoriams. Vertinimo komisija vertus apdovanojimo pranešimus atrinko pagal šiuos kriterijus: pranešimo temos aktualumas, turinio aiškumas ir nuoseklumas, pateiktų idėjų ir analizės išsamumas, pranešimo pristatymo aiškumas, efektyvus faktų, statistikos ir detalių panaudojimas, raštingumas, skaidrių dizainas ir efektyvus vaizdų pritaikymas. Ypatingo konferencijos dalyvių ir vertinimo komisijos dėmesio sulaukė pranešėjai: dr. Kinga Palatynska (Kielanovskio gyvūnų fiziologijos ir mitybos institutas, Lenkijos mokslų akademija, Lenkija), doc. dr. Lina Anskienė (LSMU), dr. Pawel Konieczka (Varmijos Mozūrų universitetas, Lenkija), dr. Ewelina Cholewinska (Gamtos mokslų universitetas Liubline, Lenkija), doc. dr. Agila Daukšienė (LSMU), akad. prof. dr. Elena Bartkienė (LSMU), prof. dr. hab. inž. Dariusz Piwczynski (Bydgoščiaus Jono ir Andriaus Sniadeckių technikos ir gamtos mokslų universitetas, Lenkija), dr. Anna Stępniowska (Gamtos mokslų universitetas Liubline, Lenkija). Konferencijos metu buvo džiugu matyti, kad patyrusių ir ilgamečių tyrėjų gretas pildo motyvuoti, entuziastingi jaunieji mokslininkai-tyrėjai, o tai teikia vilties, kad gyvulininkystės mokslas ateityje pulsuos dinamika, novatoriškumu ir gyvybingumu.

Konferencijoje nuskambėję pranešimai bei pasidalyta tarptautinė patirtis patvirtino vyraujančius pokyčius – gyvulininkystės sistemos besivystančiose šalyse vis intensyvėja, nes gamintojai ir prekybininkai reaguoja į didėjančius urbanizuotų visuomenių vartotojų poreikius dėl pieno, mėsos, kitų gyvulininkystės produktų ir gyvūnų. Tai kelia iššūkius didinti produktyvumą nebloginant pašarų ir genetinių išteklių ir užtikrinti, kad tarpvalstybinės arba zoonozinės ligos būtų anksti atpažįstamos ir suvaldytos. Didėjančią paklausą galima patenkinti tik atrinkus gyvulius, kurie duoda daugiau mėsos ir pieno bei pasižymi atsparumu ligoms ir karščiui; svarbus optimalus vietinių išteklių panaudojimas, kartu apsaugantis gyvūnų biologinę įvairovę ir aplinką; taip pat – gyvūnų bei jų globėjų apsauga nuo ligų.

Šiandienos tendencijos, esami ir būsimi pokyčiai gyvulininkystės srityje tiesiog įpareigoja mokslo ir pramonės atstovus ieškoti naujausios informacijos, ja dalytis ir efektyviai naudoti tyrinėjimuose, praktikoje ir gamyboje. LSMU VA Gyvūnų fakultetas ir Lietuvos mokslų akademija, organizuodami šią konferenciją, suteikė puikią galimybę ieškantiesiems informacijos rasti ją vienoje vietoje. Konferencija nuaidėjo, tačiau paliko išskirtinę vertę studentams, akademikams ir pramonės tyrinėtojams, kurių rankose ateities gyvulininkystė ir gyvulininkystės ateitis.

Prof. dr. Rolandas Stankevičius, LMA ŽŪMMS Veterinarinės medicinos ir gyvūnų mokslų sekcijos narys, konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas