Naujienos

Jaunųjų mokslo daktarų akademinė karjera ir ateities perspektyvos

2022 11 25

Lapkričio 22 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) organizuota diskusija „Jaunųjų mokslo daktarų akademinė karjera: iššūkiai ir galimybės“. Renginyje pranešimus skaitė jaunieji akademikai Paulina Želvienė ir Vaidas Palinauskas bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Tadas Juknevičius. Diskusiją moderavo jaun. akad. Donatas Murauskas. Taip pat dalyvavo atstovai iš įvairių Lietuvos švietimo ir mokslo institucijų, kurie dalijosi mintimis apie jų institucijose vykdomą gerąją praktiką, padedančią užtikrinti jaunųjų mokslo daktarų akademinę karjerą, bei teikė siūlymus ir idėjas, kas turėtų būti atlikta stiprinant jaunųjų mokslo daktarų akademinę karjerą ir didinant Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą. 

 

LMAJA pirmininkas V. Palinauskas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas T. Juknevičius.

LMA prezidentas akad. Jūras Banys sveikinimo kalboje pabrėžė, kad jaunųjų mokslininkų karjerai kyla daug iššūkių, tokių kaip savo institucijoje kurti savo mokyklą, patiriamas psichologinis nuovargis ir kita. Jaun. akad. P. Želvienė pristatė pranešimą apie mokslo darbo kultūros keliamus iššūkius, kurie gali neigiamai veikti jaunųjų mokslininkų psichologinę savijautą ir aptarė aktualų didelius psichologinius jaunųjų mokslo daktarų patiriamus iššūkius atskleidžiantį tyrimą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas T. Juknevičius kalbėjo apie doktorantūros teisinio reglamentavimo tobulinimą bei planuojamą tvarią podoktorantūros stažuočių finansavimo strategiją. LMAJA pirmininkas V. Palinauskas pristatė Gamtos tyrimų centro gerąsias patirtis: įkurtą Ankstyvosios karjeros tyrėjų komitetą bei jaunųjų mokslininkų įtraukimą į centro priimamus sprendimus. Teigė, jog tenka stebėti pavyzdžius, kada institucijų viduje yra sukuriamos jaunųjų mokslininkų akademijos.  

Iš kairės: LMA prezidentas akad. Jūras Banys ir viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius.

Artiomas Magomedovas iš Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) aptarė LJMS veiklos kryptis, padedančias spręsti jaunųjų mokslininkų problemas. A. Magomedovas taip pat kaip ir Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovas nurodė, kad jo atstovaujamoje institucijoje vyksta vidiniai konkursai jauniesiems mokslininkams, organizuojami vidiniai podoktorantūros stažuočių konkursai. Taip pat minėjo kvalifikacijos kėlimo kursų doktorantams svarbą. KTU taip pat padeda spręsti su didaktika susijusius klausimus.

Aurelija Tamulionienė (Lietuvių kalbos institutas) teigė, jog beveik visi, baigę doktorantūrą, turi galimybę įsidarbinti institute, tačiau norėdami didesnio atlyginimo mokslininkai paprastai ieško veiklų ir kitose institucijose. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro atstovas Vidmantas Bendokas teigė, kad jų įstaigoje doktorantai patys gali disponuoti didele dalimi jiems skiriamų lėšų, taip pat yra fondas, iš kurio periodiškai finansuojamos išvykos. Pradėtos organizuoti vasaros stovyklos doktorantams.

Jaun. akad. Olga Mastianica-Stankevič (Lietuvos istorijos institutas) pabrėžė, kad jų įstaigoje daug dėmesio skiriama doktorantams, jų pavyksta pritraukti iš skirtingų institucijų. Taip pat skatinamas doktorantų tarptautiškumas. Taikomos trys strategijos siekiant padėti jauniesiems mokslininkams: apsigynę doktorantai skatinami, remdamiesi disertacija, parengti monografiją, mažinamas psichologinis nesaugumas pereinamuoju laikotarpiu įtraukiant į ilgalaikes programas, institute taip pat yra mainų programos. Rasius Makselis (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) teigė, kad institute skatinama bendradarbiavimo kultūra su vadovu bei tarptautinės bendravimo galimybės. Doktorantų įdarbinimas institute po doktorantūros yra išimtinis atvejis.

Rūta Navardauskaitė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) kalbėjo, kad skatinamas bendradarbiavimas su verslu, taip pat yra Doktorantų taryba, renkami jaunųjų mokslininkų atstovai į įvairius padalinius. Jos teigimu, būtų šaunu turėti mentorystės programą savo institucijoje. Apgynus disertaciją atsiranda lengvas vakuumas. Galimybių kažkur dalyvauti yra, norėtųsi ir informacijos apie tai, ką galima daryti. Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovė Skirmantė Mozūriūnaitė teigė, jog jų institucijoje veikla skatinama mokslinėmis stipendijomis, taip pat siekiama priskirti užsienio konsultantus doktorantams. Be to, yra skatinimo sistema trumpalaikėms ir ilgalaikėms stažuotėms. Jurga Jankauskienė (Gamtos tyrimų centras) kalbėjo apie Ankstyvosios karjeros tyrėjų komitetą jų centre. Pasak jos, be galo svarbu, kad jaunieji mokslininkai būtų įtraukti į sprendimų priėmimą. Jaunieji daktarai nori ir turi būti išgirsti. Kitas svarbus dalykas – karjeros aiškumas. Be skatinimo, plėtojamas ir dialogas tarp mokslininkų, nes buvo pastebėta, kad kolegos ne visada žino apie vieni kitų atliekamus mokslinius tyrimus. Daugiau dėmesio skiriama projektų rengimo mokymams.

Karolina Gugytė (Vytauto Didžiojo universitetas) akcentavo, kad universitete yra konkursinis mokslo finansavimas, mokslo fondas. Taip pat vykdoma mokslo darbuotojų atranka, kuri skatina mokslininkų grupes įdarbinti jaunuosius mokslininkus vieniems arba dvejiems metams. Čia yra ir Profesinių kompetencijų vystymo centras, kuris organizuoja mokymus mokslininkams. Mariana Sueldo (Vilniaus universitetas) pabrėžė, jog universitete buvo nuspręsta padidinti pajėgas doktorantūros skyriuje. Planuojamos apklausos ir situacijos analizė, komunikacijos gerinimas tarp padalinių, doktorantų įtraukimas į mokslo grupes. Buvo atkreiptas dėmesys, kad ne visi doktorantai tikrai žino, kokią karjerą renkasi. Todėl svarbu plėtoti komunikavimą apie būsimą karjerą, taip pat kurti doktorantūros programas. Universitete organizuojami bendrųjų gebėjimų mokymai, doktorantams privaloma gauti tris kreditus už bendrųjų gebėjimų veiklas.

Renginio organizatoriai ir dalyviai. Iš kairės: A. Magomedov, I. Plikusienė, V. Vaštakaitė-Kairienė, T. Juknevičius, V. Palinauskas, P. Želvienė, D. Murauskas, Z. Dabkevičius, M. Sueldo, A. Ramanauskaitė, J. Jankauskienė.

LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius pažymėjo, kad yra gerų praktikų, tačiau mokslo konkurencija nuolat didėja. Kalbėdamas apie tai, kaip LMA prisideda prie jaunųjų mokslo daktarų veiklos, pabrėžė, kad Akademija skiria nemažai skatinančių premijų jauniesiems mokslininkams.  

Apibendrindamas diskusiją jaun. akad. D. Murauskas akcentavo, jog reikia ir toliau komunikuoti, kalbėtis bei dalytis gerosiomis praktikomis, kurios skatina jaunuosius mokslininkus tobulėti bei padeda rūpintis jų, kaip darbuotojų, gerove. Pažymėjo, kad atsakomybė už jaunųjų mokslo daktarų ankstyvosios karjeros problemų sprendimą neturi būti perduota vien valstybės institucijoms, ne mažiau prisidėti prie to gali ir pačios aukštojo mokslo įstaigos. Tikimasi, kad šis renginys ir toliau išliks aktualus bei galės būti tęsiamas.

 LMA Jaunosios akademijos informacija
Virginijos Valuckienės nuotraukos

 GALERIJA