Naujienų archyvas

Lietuvos mokslų akademijoje vyko seminaras „Fundamentiniai mokslai – kardiologijai“

Lapkričio 16 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko jungtinis LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) ir Lietuvos kardiologų draugijos (LKD) organizuotas mokslinis seminaras.

Renginio dalyvius sveikino LMA prezidentas akad. Jūras Banys, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė prof. Jelena Čelutkienė, Lietuvos mokslo tarybos atstovas prof. Ričardas Rotomskis ir LMAJA pirmininkas dr. Vaidas Palinauskas. Renginiui pirmininkavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kardiologijos instituto direktorė prof. Gintarė Šakalytė ir LMAJA narys dr. Vacis Tatarūnas.

Iš kairės: LKD prezidentė prof. J. Čelutkienė, LSMU Kardiologijos instituto direktorė prof. Gintarė Šakalytė, LMA prezidentas akad. Jūras Banys.

Renginys buvo skirtas pasidalyti naujausiais jaunųjų mokslininkų mokslo pasiekimais kardiologijoje. Širdies ir kraujagyslių ligas nulemia daugelis veiksnių, todėl renginio metu nebuvo apsiribota tik su širdimi ir kraujagyslėmis susijusiomis temomis. Pirmąjį pranešimą skaitė Vilniaus universiteto gydytoja rezidentė Gintarė Ivanauskaitė. Ji pasidalijo aktualia informacija apie širdies ir kraujagyslių tyrimus, atliekamus prieš inkstų transplantaciją. Antrąjį pranešimą skaitė LSMU doktorantas Vytenis Tamakauskas. Jo teigimu, ar ligonis patirs dusulį, vartodamas tikagrelorą, priklauso nuo trombocitų agregacijos tyrimo rodiklių verčių. Pirmąją pranešimų dalį užbaigė LSMU doktorantė Kristina Zubielienė. Ji paaiškino, kokiais kriterijais remiantis diagnozuojama šeiminė hipercholesterolemija bei kuo skiriasi poligeninė ir monogeninė hipercholesterolemija.

LMAJA narys dr. Vacis Tatarūnas.

Antroji renginio dalis prasidėjo LSMU doktoranto Dariaus Čereškevičiaus pranešimu apie naujausius genų sekoskaitos metodus, taikomus tiriant širdies ir kraujagyslių ligas. LSMU doktorantė Agneta Virbickienė atskleidė genų variantų, susijusių su kraujo krešėjimo sistema, įtaką širdies kairiojo skilvelio funkcijai įvykus ūminiam miokardo infarktui. LSMU doktorantė Agnė Gryguc pasidalijo taikomųjų tyrimų rezultatais analizuojant inkstų ląsteles. Nacionalinio vėžio instituto doktorantė pristatė pirmuosius rezultatus tiriant su širdies sveikata susijusių mikroRNR biožymenis ligoniams, kuriems taikytas chemospindulinis gydymas. Paskutinįjį pranešimą pristatė LSMU biofizikas, mokslų daktaras Kęstutis Maciūnas. Jis supažindino su biofizikiniais aritmijų tyrimo metodais, nagrinėjant heterotipinius plyšinių jungčių kanalus.

Seminaro pabaigoje vyko diskusija, klausytojai galėjo pateikti renginio metu jiems iškilusius klausimus lektoriams. LMA akademijos narys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius emeritas Rimantas Kačianauskas sėkmingai įsiliejo į šią diskusiją ir papasakojo apie fundamentinių mokslų svarbą tiriant širdies mechanines savybes.

LMAJA narys dr. Vacis Tatarūnas  
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA