Naujienų archyvas

Skirta 2022 m. Meilės Lukšienės premija

2022 12 01

Lietuvos mokslų akademija (LMA) kartu su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuo 2014 m. kas ketverius metus organizuoja Meilės Lukšienės premijos konkursą.

Premijos tikslas – paskatinti habil. dr. Meilės Lukšienės iškeltų Lietuvos kultūros ir švietimo idėjų įgyvendinimą ir įvertinti ryškiausius edukologijos, kultūrologijos ir lituanistikos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (kultūrinės, socialinės) plėtros darbus Lietuvoje.

2022 m. Meilės Lukšienės premijos konkursui pateikta kaip niekad daug paraiškų – net šeši mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai, kuriuos vertino dvylika ekspertų.

Meilės Lukšienės premijos komisija, išsamiai susipažinusi su darbais ir jų ekspertiniais vertinimais, vieningai pasiūlė ir LMA prezidiumo 2022-11-29 nutarimu Nr. 37 patvirtinta skirti 2022 m. Meilės Lukšienės premiją prof. habil. dr. Jūratei Baranovai (po mirties) ir prof. dr. Lilijai Duoblienei už darbų ciklą „Ugdymo filosofija Lietuvai: skatinant kultūrinį raštingumą ir filosofiją mokykloje (2014–2022)“. Pateikė Vilniaus universitetas.

Autorių aštuonerių metų tyrimų rezultatas yra gausus: jį sudaro keturios monografijos (dalis jų išleistos prestižinėse užsienio leidyklose), bendra mokomoji knyga mokytojams, bendros mokslo publikacijos tarptautiniuose mokslo leidiniuose ir atskiros mokslo publikacijos tarptautinėse kolektyvinėse monografijose (daugiau nei trys dešimtys straipsnių). Ir teoriniai darbai, ir leidiniai orientuoti į praktinį taikymą, kompleksiškai sujungti bendra tema, kur integraliai persipina  filosofija, kultūra, menas, švietimas ir mokykla.

Darbų ciklas svariai prisideda prie humanitarinių mokslų pagrindų stiprinimo Lietuvos mokykloje ir darniai dera su Meilės Lukšienės puoselėtu humanistiniu ugdymu. Prof. habil. dr. J. Baranovos ir prof. dr. L. Duoblienės darbų ciklas pasižymi originalumu ir naujumu, yra itin kompleksiškas, turi svarų taikomąjį pobūdį. Sukurta multimodalaus ugdymo ir filosofinio mokymo metodų sistema, parengti etikos ir filosofijos vadovėliai bei mokymo priemonės, kurios plačiai naudojamos Lietuvos švietimo sistemoje.

Autorių darbai išlieka pamatiniais ugdant Lietuvos mokinių filosofinį išprusimą, kultūros reiškinių refleksiją. Pažymėtina, kad tyrimų rezultatai ir jų aptartis peržengia nacionalinės mokslo bendruomenės ribas, yra plačiai pristatyti tarptautinėse publikacijose, o tai be jokios abejonės rodo jų išskirtinį aukštą mokslinį lygį.

Profesorių J. Baranovos ir L. Duoblienės pristatomi tyrimai yra tarsi atsakas įgyvendinat Meilės Lukšienės idėjas. Deja, kovidas nutraukė prof. habil. dr.  Jūratės Baranovos gyvenimo giją. Sveikintina, kad prof. dr. Lilija Duoblienė ir jos kolegos tęsia šios krypties tyrimus.

 

Prof. habil. dr. Jūratė Baranova (© Vlado Braziūno nuotrauka).

Prof. habil. dr. Jūratė Baranova [Rubavičienė] (1955–2021) buvusi Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Filosofijos instituto profesorė, filosofė, eseistė, literatūros kritikė.

Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys – etika, filosofinė antropologija, praktinė filosofija, postmodernioji filosofija. Parašė monografijas Multimodal Education: Philosophy and Practice / Multimodalinis ugdymas: filosofija ir praktika (2021, parašyta su bendraautore L. Duobliene), Learning Cultural Literacy through Creative Practices in Schools. Cultural and Multimodal Approaches to Meaning-Making / Mokymasis kultūrinio raštingumo per kūrybines praktikas mokyklose. Kultūrinis ir multimodalinis požiūris į prasmę (2022,kartu su bendraautorėmis),XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu (2004), Nietzsche ir postmodernizmas (2007), Kinas ir filosofija (su bendraautoriais, 2013) ir kita. Išleido esė rinkinius „Meditacijos: tekstai ir vaizdai“, „Baimė nuskęsti“ ir kita.

Svarus prof. habil. dr. J. Baranovos mokslinis palikimas pedagogikos srityje. Daugiau nei 30 metų profesorė dirbo Lietuvos edukologijos universitete, kuriame aktyviai prisidėjo prie skirtingų studijų programų kūrimo. Ji yra parengusi daugiau kaip dešimtį filosofijos, etikos mokymo metodikos priemonių, vadovėlių vidurinėms ir aukštosioms mokykloms. 2000 m. J. Baranova apdovanota pirmąja Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos vadovėlių konkurso premija už vadovėlį mokykloms „Filosofinės etikos chrestomatija XI–XII kl.“, o 2004 m. – pirmąja Švietimo ir mokslo ministerijos aukštųjų mokyklų vadovėlių konkurso premija už vadovėlį aukštosioms mokykloms „Istorijos filosofija“. Mokslininkė aktyviai prisidėjo prie filosofijos mokymo mokyklose, daugelį metų buvo tarptautinio filosofijos olimpiados komiteto narė, Lietuvos filosofijos mokytojų asociacijos viceprezidentė ir filosofijos olimpiadų mokiniams Lietuvoje pirmininkė.  

 

 Prof. dr. Lilija Duoblienė (nuotrauka iš ŠMSM archyvo).

Prof. dr. Lilija Duoblienė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslo instituto profesorė.

Pagrindinė tyrimų sritis – šiuolaikinė ugdymo filosofija; mokslininkės atliekami tyrimai plėtojami  švietimo politikos, ugdymo turinio ir metodų, kultūros studijų bei meno tyrimų srityse. Sekdama ir gerai išmanydama mokslo naujoves, taikydama naujausias ugdymo teorijas, profesorė gilinasi į tai, kas kelia problemas ir įtampas Lietuvos švietimo kontekste. Tai globalizacijos, postmodernizmo, posthumanizmo į švietimo sritį atnešamos naujovės ir jų pritaikymas nacionaliniu mastu. Šiuo metu profesorė vadovauja mokslo grupių projektui „Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos futuristinės projekcijos“ (2020–2022).

Prof. dr. L. Duoblienės tyrimų rezultatai skelbti atskirose monografijose lietuvių ir anglų kalbomis: Multimodal Education: Philosophy and Practice / Multimodalinis ugdymas: filosofija ir praktika (2021, parašyta su bendraautore J. Baranova), Pohumanistinis ugdymas. Dekoduoti (2018), Ideologizuotos švietimo kaitos teritorijos (2011), kuriose tiesiogiai ir netiesiogiai profesorė atspindi bei papildo Meilės Lukšienės idėjas ir jos siūlymus kelti kultūrinį raštingumą, kurti kultūrinę erdvę, kuri leistų atsiskleisti potencialiai kūrybiškiems mokytojams bei mokiniams. M. Lukšienės idėjų tęstinumas taip pat nukreiptas į dalykų integracijos idėjas, tarpdalykinių ryšių paieškas atsižvelgiant į kultūrinį kontekstą, aplinkų, filosofijos ir vertybinius principus. Mokslininkės tyrimai skelbti nacionalinio ir tarptautinio lygio periodiniuose mokslo leidiniuose (paskelbta beveik 50 straipsnių), taip patprofesorės su bendraautore sudaryta straipsnių rinktinė Lietuvos švietimo politikos transformacijos (2009). Pastarųjų metų straipsniai tarptautiniuose mokslo žurnaluose yra skirti apmąstyti Lietuvos švietimo ateitį ir orientuoti į švietimo ateities scenarijų tyrimų plėtojimą.  

Lietuvos mokslų akademijos informacija