Naujienos

Europos mokslų akademijų patariamosios tarybos posėdis Švedijoje

2022 12 07

Gruodžio 1–2 dienomis vyko Europos mokslų akademijų patariamosios tarybos (EASAC) kasmetinis posėdis Švedijos karališkojoje mokslų akademijoje – būtent šios akademijos atstovė Kristina Moberg (Christina Moberg) yra EASAC prezidentė. EASAC, įkurtą 2001 m., sudaro ES valstybių narių, Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės nacionalinės mokslų akademijos, kurios bendradarbiauja teikdamos nepriklausomus mokslinius patarimus Europos politikos formuotojams.

Šių metų posėdyje dalyvavo 18 mokslų akademijų atstovai ir svečiai, biuro ir sekretoriato nariai – iš viso 50 dalyvių. Lietuvos mokslų akademijai (LMA) atstovavo LMA prezidentas Jūras Banys ir viceprezidentas Zenonas Dabkevičius.

EASAC prezidentė K. Moberg, atidarydama posėdį, pristatė Švedijos karališkąją mokslų akademiją – ji įkurta 1739 m., 2022 m. joje buvo 470 Švedijos ir 175 užsienio nariai, kurių veiklą jungia 10 skyrių, akademijai priklauso keletas tyrimų institutų. Švedijos karališkosios mokslų akademijos 2 komitetai skiria tarptautines premijas: Nobelio fizikos premiją ir Nobelio chemijos premiją, kartu su Švedijos nacionaliniu banku (Sveriges Riksbank) akademija įsteigė premiją už pasiekimus ekonomikos moksluose Alfredo Nobelio atminimui pagerbti.

Prezidentė pasidžiaugė aktyviu narių dalyvavimu ir trumpai pristatė posėdžio, įvykusio birželį Čekijoje, nutarimus ir rezoliuciją, apibendrino Tarybos narių kalbas. Praėjusiame posėdyje daugelis akademijų atstovų, tarp jų ir LMA prezidentas J. Banys pažymėjo, kad socialiniai ir humanitariniai mokslai, ypač teisė, gali turėti daugiau įtakos būsimame EASAC darbe. Taip pat akcentuota, kad daugiau dėmesio tyrėjai, taip pat ir socialinių mokslų atstovai, turėtų skirti energetikos moksliniams tyrimams – šaltinių paieškai, racionaliam naudojimui ir saugumo užtikrinimui.

Tęsdama posėdį K. Moberg pažymėjo, kad EASAC įgauna vis didesnį poveikį politikos formuotojams, o tai skatina diskusijas dėl EASAC ateities. Turėtų būti aptarta, ar norima didinti veiklos apimtį ar bus apsiribojama veikla pagal turimus išteklius. Bet kokia veiklos plėtra, žinoma, pareikalaus didesnių finansinių išteklių.

Svarstant, kaip atrodytų organizacijos veikla po 20 metų, buvo pasiūlyta: glaudžiau bendradarbiauti tarp mokslų akademijų – EASAC narių; aktyvinti komunikaciją su žiniasklaida ir visuomene; daugiau dėmesio skirti politikos mokslams; stiprinti ryšius su kitomis mokslininkus jungiančiomis organizacijomis, ypač SAPEA; didinti tarptautinį bendradarbiavimą vykdant mokslo programas; plėsti ryšius ar net lobistinę veiklą su mokslo fondus valdančiomis organizacijomis; skatinti EASAC nares prisidėti prie organizacijos veiklos natūriniu indėliu – paslaugomis ar priemonėmis.

Taip pat svarstyti EASAC finansiniai ištekliai tolesnei veiklai. 2023 m., atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos nacionalinė Leopoldinos akademija atsisakė toliau būti centrine EASAC būstine ir neskirs lėšų sekretoriato išlaikymui bei veiklos vykdymui, patvirtintas jau vasarą Čekijoje priimtas sprendimas išskirstyti funkcijas partneriams: leidyba rūpinsis Bulgarijos MA, finansus administruos Austrijos MA, personalą įdarbins Norvegijos MA, aplinkosaugos programą koordinuos Vengrijos MA, biomokslų – Airijos, o energetikos – Olandų MA, Tarybai ir biurui dirbti sąlygas sudarys Čekijos mokslų akademija. Tačiau ką daryti, kai trūksta lėšų produktyviam 7 žmonių sekretoriato išlaikymui? Buvo pažymėta, kad Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademija pateikė paraišką Norvegijos Vyriausybei, siekdama gauti finansavimą EASAC sekretoriatui priimti, tačiau paramos negavo ir dabar visos narės turi spręsti, kaip išlaikyti sekretoriatą. Kviečiamos visos akademijos prisidėti finansiškai. Į kvietimą atsiliepė Londono karališkosios draugijos bei Leopoldinos akademijos atstovai ir pažadėjo skirti papildomų lėšų, kiti dalyviai kol kas dar mąsto. Apskaičiuota, kad EASAC įprastai veiklai tęsti reikia 270 tūkst. eurų. Nuo 2024 m. organizacijai vadovauti imsis Austrijos mokslų akademija. Ji tikisi iš Vyriausybės gauti papildomą finansavimą sekretoriatui išlaikyti. Išplėtus veiklą, akademijų narių įnašų gali nepakakti, todėl gali prireikti gerokai juos didinti ar ieškoti kitų finansinių šaltinių, t. y., jei EASAC nepavyks rasti, kas pasirūpintų sekretoriato išlaikymu, akademijoms teks papildomai surinkti 100 tūkst. eurų per metus. Akademijų narių metiniai finansiniai įnašai EASAC nepadidėjo nuo 2016 m., o išlaidos labai išaugo, todėl diskutuota, kad įnašai turėtų gerokai padidėti, nes dabartinė didelė infliacija daugelyje šalių taip pat verčia persvarstyti būsimų narystės mokesčių pagrindą. Buvo raginta įmokas padidinti nuo 50 proc. ir net iki 3 kartų, tačiau sprendimai nebuvo priimti, todėl sudaryta 5 asmenų komisija pasiūlymams parengti.

Susirinkime buvo grįžta prie svarstymų, ar nereikėtų jungti Europoje egzistuojančių ir panašią veiklą vykdančių mokslo organizacijų: ALLEA, IAP, EASAC, SAPEA, FEAM ir kt., tačiau tai buvo tik eilinė diskusija, kurioje nebuvo priimta jokių sprendimų.

Buvo raginama EASAC savo veiklą aktyvinti ne tik pačioje organizacijoje, bet ir už jos ribų, t. y. bendradarbiauti su šalių parlamentais, vyriausybėmis, teikti konkrečias rekomendacijas ministerijoms, vykdyti mokslui palankią lobistinę veiklą. Pažymėta, kad EASAC ir jos projektų sukurta medžiaga yra visų narių nuosavybė, todėl ją laisvai galima skleisti narių šalyse.

Pasidžiaugta, kad po ilgų svarstymų Europos Komisija 2023 m. antrąjį ketvirtį žada priimti sprendimą, leidžiantį ES naudoti genų redagavimo technologiją sveikatos apsaugos sistemoje ir žemės ūkyje. Pagaliau!

Susirinkime buvo pristatytos EASAC vykdomos programos: biomokslų, aplinkosaugos, energetikos. Informuota, kad energetikos programoje pradėtas naujas projektas „Tvaraus energijos tiekimo sauga“, prie kurio vykdymo kviečiami prisijungti nauji ekspertai. Pažymėta, kad programų ateitis priklausys nuo akademijų narių dalyvavimo aktyvumo ir finansinių išteklių. Daugiau apie šias programas ir jų ataskaitas – svetainėje www.easac.org.

 Kitas EASAC tarybos narių susitikimas vyks Madride 2023 m. birželio mėnesį.

Viceprezidentas Zenonas Dabkevičius