Naujienų archyvas

Metams baigiantis prisimintas operos dainininkų elitas

2022 12 13

Gruodžio 8 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) salėje tuščių vietų beveik nebuvo likę. Nors ir žvarbu, bet susirinkusieji norėjo išgirsti kadaise aktyviai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje dainavusius solistus, džiuginusius puikiais vaidmenimis. Renginį organizavusi ir jį vedusi LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė pristatė renginio iš ciklo „Įžymių žmonių portretai“ dalyvius: garbius dainininkus senjorus – Vytautą Bakulą, Bronių Tamašauską, Eugenijų Vasilevskį ir  profesorių Vladimirą Prudnikovą, talkinusį jau nedainuojantiems solistams. Jiems atstovavo nauja pamaina, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) prof. V. Prudnikovo klasės studentai. Profesorius pateikė ir staigmeną: pats atliekamoms lietuvių, užsienio klasikų dainoms, arijoms ir akompanavo.

Deja, liga užklupo Sofijos tarptautinio dainininkų konkurse IV vietą pelniusią (1976) Vitaliją Šiškaitę, negalėjusią pasirodyti scenoje. Tačiau su klausytojais ir kitais prelegentais gyvą pokalbį mezgė kiti solistai.

 

Iš kairės: renginio vedėjai Aldona Daučiūnienė ir prof. Vladimiras Prudnikovas, solistai-senjorai Bronius Tamašauskas, Eugenijus Vasilevskis ir Vytautas Bakula

Bosas V. Bakula kilęs iš Kudirkos Naumiesčio, profesoriaus, LMTA Dainavimo katedros vedėjo Zenono Paulausko auklėtinis. Dviejų tarprespublikinių konkursų laureatas (1979, 1980). Jo kelias operos scenos link nebuvo tiesus. Dainininkas susirinkusiesiems pasakojo apie savo jaunystės pomėgius, mėgėjiškus ansamblius ir darbą sovietinio kaimo laukuose. Tačiau dauguma klausiusių jį atsiminė dainavusį V. A. Mocarto „Requiem“, sukūrusį Gremino, Mefistofelio, Figaro, Ramfio, Monteronės ir kitus vaidmenis. Balsas gražiai skambėjo ir pasakojant apie įvairius žiūrovams nematomus nutikimus scenoje, gastroles.

Pasirodo, puikus pasakotojas yra ir tenoras B. Tamašauskas. Jis prisiminė ne tik spektaklius stačiusius režisierius Vladą Mikštaitę, salėje sėdėjusį Eligijų Domarką, bet ir mūsų ilgamečius, šviesaus atminimo teatro vyriausiuosius dirigentus – Rimą Geniušą, Joną Aleksą.

B. Tamašauskas – profesorių Z. Paulausko ir Virgilijaus Noreikos auklėtinis. Teatre jis sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų. Atliko stambios formos kūrinių solo partijas. Dainavo Čikagos lietuvių operoje, Maskvos, Sankt Peterburgo, Varšuvos, Prahos ir kituose teatruose. Gastroliavo Europos valstybėse, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Puikiai atsimename gražų ir didelės tesitūros jo balsą dainuojant Alfredą, Faustą, Rudolfą, Almavivą, Kavaradosį, Pinkertoną ir kitus operų herojus.

Didelė dovana susirinkusiesiems buvo išgirsti B. Tamašausko balsą. Tik gaila, kad įrašo buvo tiek nedaug. Joks įrašas nepriminė kitų dainininkų praeities.

Baritonas E. Vasilevskis papasakojo, kaip jis iš Baltarusijos kaimo pateko į Lietuvą, kiek pastangų reikėjo mokantis operų tekstų lietuvių kalba, kaip sėkmingai integravosi į mūsų kultūrą. Aišku, kokie reikšmingi buvo jo pedagogai, patikėję jaunuolio ryžtu. Vienas jų buvo dainininkas Jonas Stasiūnas.

E. Vasilevskis parengė Udrio, Figaro, Oniegino, Jago, Eskamilijo, Skarpijo ir kitus vaidmenis. Eugenijus reiškėsi ir kaip kamerinis dainininkas. Puikiai atsiminėme jo atliekamas populiarias dainas. E. Vasilevskis gastroliavo Europos valstybėse.

Apdovanojimai tarprespublikiniuose konkursuose, reikšmingame Michailo Glinkos konkurse Taškente (1978), Šv. Kristoforo statulėlė (2000), Gedimino ordino Karininko kryžius (1998) mums primena reikšmingus darbus scenoje kūrusius Lietuvos dainininkus. 

 

Po renginio žiūrovai skirstėsi dėkodami organizatoriams ir vildamiesi, kad vėl čia susitiks su dar kitais dabar nematomais operos grandais. Jie nebus pamiršti. Ir skambės jų muzika, kurią įrašė praeityje palikimu besirūpinantys garso, TV vaizdo režisieriai.

Parengė prof. habil. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA