Naujienos

Naujieji Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos nariai

2022 12 16

Jau penktą kartą Lietuvos mokslų akademija (LMA) renka jaunuosius akademikus. Iš 37 kandidatų LMA mokslų skyriuose išrinkti dešimt LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) narių.

Pristatome naujuosius LMAJA narius, patvirtintus 2022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo nutarimu Nr. 40.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje

 

Dr. Ignas Kalpokas (viešoji komunikacija, Vytauto Didžiojo universitetas). Jo mokslinė veikla – dezinformacijos ir informacinio saugumo tyrimai, naujausių komunikacijos ir turinio kūrimo technologijų poveikio viešajai erdvei analizė, skaitmeninių technologijų ir su jomis siejamų procesų, tokių kaip duomenizacija ir mediatizacija, konceptualizacija. Paskelbė šešias monografijas, iš jų viena su bendraautoriumi, 21 mokslinį straipsnį tarptautiniuose mokslo leidiniuose, skaitė kviestinius pranešimus, dalyvauja projektuose. Yra Jungtinės Karalystės Politikos studijų asociacijos (Political Studies Association) narys, Jungtinės Karalystės Aukštojo mokslo akademijos (Higher Education Academy) asocijuotasis narys, žurnalo „SN Social Science“ redakcinės kolegijos narys. Tarptautinėms leidykloms recenzavo 8 monografijas, tarptautinių žurnalų redakcijoms – 22 mokslo straipsnius. Vadovauja vienai rengiamai daktaro disertacijai; yra VDU ir VGTU konsorciumo vykdomų komunikacijos krypties doktorantūros studijų komiteto narys, VDU vykdomos magistrantūros studijų programos „Ateities medijos ir žurnalistika“ komiteto vadovas. Viešojo gyvenimo įvykius komentuoja LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“, kitose žiniasklaidos priemonėse.

Dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė (teisė, Vilniaus universitetas ir Lietuvos socialinių mokslų centras). Vykdo mokslinius tyrimus Lietuvos ir lyginamosios konstitucinės teisės, konstitucinės justicijos, žmogaus teisių apsaugos srityse. Savo tyrimų rezultatus yra paskelbusi daugiau nei 20 mokslo publikacijų (monografijų ir jų skyrių, studijų, straipsnių). Tyrimų rezultatus skelbė ir tarptautiniuose prestižiniuose žurnaluose, ir tarptautiniu mastu pripažintose leidyklose. Dalyvauja tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokslinių tyrimų ir ekspertiniuose projektuose. Skaito pranešimus tarptautinėse ir nacionalinėse mokslinėse konferencijose, prisideda prie tarptautinių konferencijų organizavimo, rašo mokslo populiarinimo straipsnius, atlieka kitokią mokslo sklaidos ir ekspertinę veiklą. 2021 m. jai įteiktas Vilniaus universiteto rektoriaus diplomas – geriausia 2021 m. VU Teisės fakulteto dėstytoja.

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje 

 

Dr. Vytautas Klimavičius (fizika, Vilniaus universitetas). VU vyresniojo mokslo darbuotojo mokslinių tyrimų sritis yra branduolių magnetinio rezonanso spektroskopija ir jos taikymas funkcinių medžiagų tyrimuose. Jis yra 37 mokslinių publikacijų, kurios cituotos 370 kartų, bendraautoris, h indeksas 13. Yra laimėjęs prestižinę Aleksanderio fon Humbolto (Alexander von Humboldt) stipendiją, aktyviai dalyvauja projektinėje ir kitoje mokslinėje veikloje, atstovauja Lietuvai AMPERE magnetinių rezonansų asociacijoje, konkursiniu būdu yra laimėjęs VU fondo finansavimą tyrimams VU Fizikos fakultete.

Dr. Lina Mikoliūnaitė (chemija, Vilniaus universitetas). VU Chemijos ir geomokslų fakulteto instituto direktorės docentės mokslinių tyrimų kryptis – magneto-plazmoninių kompozitų kūrimas bei taikymas paviršiaus sustiprintoje Ramano spektroskopijoje tiriant įvairias biologines sistemas. Paskelbė 49 mokslines publikacijas, gautus mokslinius rezultatus pristatė daugiau kaip 40 mokslinių konferencijų, turi patvirtintą vieną patentą. Darbai cituoti 998 kartus, h indeksas 21. Yra organizavusi daugiau kaip 10 įvairaus pobūdžio mokslinių konferencijų.

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje

 

Dr. Karolis Ažukaitis (medicina, Vilniaus universitetas). VU ir VU ligoninės Santaros klinikoje vykdoma mokslinė veikla apima ankstyvus širdies-kraujagyslių sistemos pažeidimus vaikystėje sergant arterine hipertenzija ir lėtine inkstų liga; lėtinės inkstų ligos progresavimo vaikystėje rizikos veiksnius; pacientų įtrauktis į sveikatos priežiūros procesą; hemolizinį ureminį sindromą. Kartu su Toronto ligoninės „SickKids“ (Kanada) ir Heidelbergo universiteto (Vokietija) mokslininkais parengė išsamią 2013 m. atrastos ligos – DGKE nefropatijos – klinikinių fenotipų ir atsako į gydymą apžvalgą. Analizavo retas hemolizinio ureminio sindromo išraiškas: stambiųjų kraujagyslių pažeidimą ir COVID-19 sukeliamą klinikinės išraiškos agravaciją bei atsaką į gydymą. Didžiausią įtaką mokslinei karjerai turėjo darbas Heidelbergo universiteto „Cardiovascular Comorbidity in Children with Chronic Kidney Disease (4C)“ („Lėtine inkstų liga (4C) sergančių vaikų širdies ir kraujagyslių gretutinės ligos“) kohortiniame tyrime, kuriame pradėjo dirbti 2014 m. regioniniu tyrimo koordinatoriumi (atsakingu už tyrimo vykdymą penkiose Europos šalyse). Stažavosi inkstų mokslinių tyrimų centre (Sidnėjaus universitetas, Australija). Sidnėjuje įsitraukė į iniciatyvos Standardised Outcomes in Nephrology (Standartizuoti nefrologijos rezultatai, SONG) veiklą.

 

Dr. Darius Kazlauskas (biologija, Vilniaus universitetas). Mokslinių interesų sritys – lyginamoji genomika, virusų kilmė ir evoliucija, baltymų sekų ir struktūrų analizė, filogenetinė analizė, CRISRP-Cas sistemos, Anti-CRISPR baltymai, DNR replikacijos baltymai. Savo tyrimais yra reikšmingai prisidėjęs prie DNR replikacijos bei  virusologijos sričių, šiuo metu dirba su CRISPR-Cas sistemomis. Kartu su kolegomis yra parašęs 21 straipsnį, paskelbtą geriausiuose tarptautiniuose žurnaluose. Bendradarbiauja su Prancūzijos, Ispanijos ir JAV mokslininkais. Kartu su žymiais pasaulio virusologais parengė gausiai cituojamą straipsnį apie RNR virusų kilmę ir evoliuciją (Wolf ir kt., 2018). Šiuo metu atlieka Cas12f ir AcrIF šeimos baltymų analizes. Dalyvavo aštuoniuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose (trijuose iš jų kaip projektų vadovas), apdovanotas EMBO ir FEBS stipendijomis, kad galėtų atlikti tyrimus Pastero institute Paryžiuje.

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje

Dr. Darius Kavaliauskas (miškotyra, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija). Vykdo tyrimus miško medžių genetinių tyrimų srityje. 2015–2021 m. dirbo Bavarijos miškų genetikos tarnyboje (Vokietijoje) tarptautiniame projekte. Jo metu kartu su bendraautoriais anglų kalba parengė miškų genetinio monitoringo ir monitoringo gaires septynioms medžių rūšims ar jų grupėms vadovus, kurie yra išversti į vokiečių, slovėnų ir graikų kalbas. 2021–2022 m. dirbo mokslo darbuotoju Bavarijos miškų genetikos tarnyboje ir buvo atsakingas už miškų genetinį monitoringą ir medžių populiacijų genetinius tyrimus, koordinavo DNR žymenimis grįstą miškų dauginamosios medžiagos kilmės kontrolę, vykdė miškų genetinių išteklių selekciją Bavarijoje. Tyrimų rezultatai pristatyti daugiau nei 40 tarptautinių mokslinių konferencijų ir 27 publikacijose, iš jų 14 leidinių Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje. Taip pat dalyvauja projektinėje veikloje.

 

Dr. Neringa Rasiukevičiūtė (agronomija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras). Mokslinės veiklos sritys yra augalų patologija, integruota kenksmingųjų organizmų kontrolė, biologinių ir alternatyvių augalų apsaugos priemonių paieška. Kartu su bendraautoriais parašė du knygos skyrius, paskelbė 50 mokslo straipsnių, iš kurių 24 – Lietuvoje ir užsienyje leidžiamuose periodiniuose mokslo leidiniuose Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje. Įdiegtos dvi technologijos. Skaitė daugiau kaip 40 pranešimų įvairiose šalies ir užsienio konferencijose. Dalyvavo arba šiuo metu dalyvauja dviejuose tarptautiniuose, septyniuose Lietuvos žemės ūkio ministerijos, keturiuose Europos Sąjungos fondų, dviejuose LAMMC ilgalaikės programos ir dviejuose Nacionalinės mokslo programos projektuose. Vykdyti 33 užsienio ūkio subjektų fungicidų biologinio efektyvumo ir selektyvumo užsakomieji tyrimai. Aktyviai recenzuoja straipsnius užsienio ir Lietuvos mokslo žurnalams. Apdovanota Lietuvos mokslų akademijos administruojama Pasaulio mokslininkų federacijos stipendija, LMA Jaunojo mokslininko stipendija ir premija.

Technikos mokslų skyriuje

Dr. Gražina Korvel (informatika, Vilniaus universitetas). Mokslinių tyrimų sritis – lietuvių kalbos matematinių modelių kūrimas. Tikslas yra sukurti lietuviškos šnekos balsių ir pusbalsių fonemų dinaminius modelius ir nustatyti perėjimus tarp fonemų tam, kad būtų galima sujungti šiuos modelius. Yra trijų monografijos dalių bendraautorė, iš 17 Web of Science duomenų bazėje paskelbtų publikacijų 13-os yra pirmoji autorė, h indeksas 6. Dalyvavo šešiuose mokslo projektuose, iš kurių du tarptautiniai. Skaitė 46 pranešimus tarptautinėse ir šalies mokslinėse konferencijose. Yra 15-os mokslo žurnalų recenzentė. 2019 m. „Infobalt“ 3-iosios vardinės stipendijos jauniesiems mokslininkams laureatė; 2018 m. įteiktas diplomas už geriausią pranešimą (dešimtoji tarptautinė konferencija „Duomenų analizės metodai programų sistemoms“); 2016 m. skirtas Societas Humboldtiana Polonorum diplomas už geriausią jaunųjų mokslininkų pranešimą bei LMA diplomas už geriausią pranešimą dviejose konferencijose.

 

Dr. Andrius Tamošiūnas (energetika, Lietuvos energetikos institutas). Mokslinės veiklos sritis – termohidrodinaminių procesų tyrimas vandens garo plazmoje ir jos taikymas organinių medžiagų konversijai. Tyrimai susiję su atliekų tvarkymu ir sintetinių degalų / chemikalų gamyba panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Jis yra aktyvus mokslininkas, 2016 m. Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų premijos laureatas, 2011 m. jam skirta prof. Raimondo Viskantos stipendija (Purdue universitetas, JAV). Trijų monografijų bendraautoris. Vadovavo / vykdė šešis tarptautinius ir dešimt nacionalinių projektų. Mokslinius rezultatus pristatė 32 pranešimuose mokslo konferencijose. 27 straipsnių autorius, iš 20 Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje paskelbtų publikacijų 13-os yra pagrindinis autorius, h indeksas 8.

2022 m. gruodžio 20 d. LMA narių visuotiniame susirinkime bus pristatyti naujieji LMAJA nariai ir įteiktos padėkos LMAJA alumnams.

Lietuvos mokslų akademijos informacija