Naujienų archyvas

Lietuvos mokslų akademijos išvažiuojamoji konferencija Lietuvos etnokosmologijos muziejuje

2022 12 19

Žiemiškai baltą ir žvarbią gruodžio 13-osios popietę beveik keturiasdešimt Lietuvos mokslų akademijos (LMA) darbuotojų ir akademikų vyko į jau tradicinį akademijos renginį – prieškalėdinę išvažiuojamąją konferenciją, kuri šiemet vyko Lietuvos etnokosmologijos muziejuje Kulionyse, Molėtų rajone. Atvykusiuosius šiltai pasitiko ekskursijų vadovas Valdas Tumėnas ir muziejaus direktorius Linas Šmigelskas. Po trumpų neformalių pokalbių su muziejaus darbuotojais prie puodelio karštos kavos kosminę stotį primenančioje renginių erdvėje konferenciją pradėjo ir įžangos žodį tarė LMA prezidentas Jūras Banys.

Pranešimą „Šiuolaikiniai kosmologiniai tyrimai mokslo ir visuomenės sampratoje“ skaitė LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas akad. Leonas Valkūnas.

Jis supažindino su kosmologinių tyrimų istorija ir trumpai išdėstė Žemės evoliucijos teoriją, pabrėždamas deguonies ir augalų atsiradimo reikšmę tolesniam gyvybės evoliucionavimui iki Homo sapiens. Bene didžiausią įspūdį klausytojams padarė akademiko pateiktas amerikiečių mokslininko Grego Engelio (Greg Engel) sukurtas iškalbingas ir paveikus Žemės evoliucijos atvaizdavimas vienerių metų kalendoriuje.

Po akad. L. Valkūno pranešimo muziejaus direktorius L. Šmigelskas pakvietė visus į ekskursiją „Etnokosmologijos ryšiai su kosminiu pasauliu.“ Ekskursiją po šaltą, bet įspūdingą vos prieš porą metų atnaujintą Etnokosmologijos muziejų vedęs gidas V. Tumėnas supažindino su UAB „Ekspobalta“ sukurta interaktyvia ekspozicija, aprėpiančia žmogaus domėjimąsi kosmosu nuo seniausių laikų (muziejaus „etno“ dalis su etnografiniais eksponatais) iki dabartinio mokslo supratimo apie Visatą ir žmonijos ateities vizijų. Visos muziejaus erdvės labai skirtingos – tarsi atskiros planetos, skirtingi pasauliai, kuriuose lankytojo laukia netikėti potyriai ir nauji atradimai. Visą įrangą ir interaktyvų turinį vos keliais rankos judesiais valdo gidas savo planšetiniu kompiuteriu. Kiekviena iš septynių muziejaus salių skirta vis kitai temai – nuo veidrodinės salės su Čiurlionio paveikslais ir skambančia „kosmine“ jo muzika, iki „šviežutėlio“ Mėnulio uolienos gabalo, lietuvių mokslininkų sukurtų mažųjų Žemės palydovų maketų ar kosmose pabuvojusios Lietuvos trispalvės.

Pasižvalgyti iš 30 metrų aukštyje esančios apžvalgos aikštelės šįkart neturėjome galimybės, todėl pasigrožėti iš ten atsiveriančia Aukštaitijos apylinkių ir šešių aplink esančių ežerų panorama  buvome pakviesti atvykti kitą kartą. O visų taip lauktas žvilgsnis į žvaigždes pro teleskopą dėl nepalankių oro sąlygų virto, deja, tik žvilgsniu į teleskopą – galingą šiuolaikišką prietaisą su 80 cm pagrindiniu veidrodžiu. Gidas Mindaugas Beresnevičius papasakojo apie šio teleskopo galimybes, įspūdingiausius bei tolimiausius juo galimus stebėti objektus ir kaip tik šiomis naktimis savo piką pasiekusį geminidų meteorų lietų.

Po ekskursijos klausėmės Etnokosmologijos muziejaus direktoriaus L. Šmigelsko pranešimo. Iliustruodamas vaizdine medžiaga direktorius trumpai papasakojo muziejaus atsiradimo istoriją, priminė pagrindinius jo įkūrimo iniciatorius – astronomą dr. Gunarą Kakarą ir fiziką bei etnologą dr. Libertą Klimką. Dabartinis muziejus išsirutuliojo iš savo pirmtako – 1978 m. Molėtų observatorijoje įrengto nedidelio visuomeninio astronomijos muziejaus, o oficialiai buvo įsteigtas 1990 m. pavasarį Mokslų akademijos prezidiumo nutarimu. Jis tapo pirmu ir vieninteliu tokio pobūdžio muziejumi pasaulyje. 1997 m. muziejuje pradėjo veikti pirmasis teleskopas. Po 10 metų buvo atlikta muziejaus rekonstrukcija – pastatyti nauji, ateities kosminius erdvėlaivius primenantys pastatai, įrengtas erdvus laukiamasis, renginių erdvė, įrengtos edukacinės klasės, atnaujinta ekspozicija, įsigytas lankytojams skirtas teleskopas. Muziejaus direktorius L. Šmigelskas, besidomintis lietuvių ir su Lietuva susijusių žmonių indėliu kosmoso tyrinėjimuose, nuolat ieško ir randa vis naujų tokių žmonių. Su dauguma iš jų pavyksta užmegzti ryšius, pasikviesti juos į muziejų. Apie tai L. Šmigelskas pasakojo ir savo pranešime, paminėdamas garsiausios Lietuvos kosmoso industrijos įmonės „NanoAvionics“ mažųjų palydovų kūrėjus, Stalino lageriuose žuvusio Stanislovo Kuraičio sūnų kosmonautą Aleksejų Jelisejevą, JAV astronautą Karolį Džozefą Bo Bobko (Karol Joseph Bo Bobko), kurio motina kilusi iš Kėdainių rajono, ir kitus.

 

Vėliau vyko dalyvių diskusijos, susirinkusieji galėjo paragauti molėtiškių „Virtuvės bičių“ gamintų patiekalų ir pasimėgauti profesionalia džiazo muzika, kurią atliko saksofonininkas Viktoras Olechnovičius ir pianistas Tomas Viskonta.

 

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriaus. specialistė Diana Lekevičienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA