Naujienų archyvas

Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas

2022 12 21

Gruodžio 20 d. įvyko iškilmingas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo ne tik Akademijos nariai, bet ir svečiai: švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas, Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė ir Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė. Renginio pradžioje tylos minute buvo pagerbtas akademikų Leonardo Saukos, Antano Praškevičiaus, Adolfo Laimučio Telksnio, Vytauto Kaminsko ir jaunosios akademikės Jurgos Miliauskienės atminimas. Paskui LMA prezidiumas ir skyrių nariai sveikino jubiliatus. LMA atminimo medaliais įvertinti akademikai Algimantas Grigelis, Česlovas Jukna ir Zigmantas Kiaupa. LMA sveikinimo adresai jubiliejų proga skirti akademikams Rimvydui Petrauskui (50) ir Bonifacui Stundžiai (70). Taip pat 60-ies metų jubiliejaus proga iš anksto buvo pasveikintas LMA prezidentas Jūras Banys.

Renginį pratęsė Meilės Lukšienės premijos įteikimas. Konkurso komisijos pirmininkas akad. Vytautas Nekrošius priminė susirinkusiesiems, kad ši premija įsteigta 2014 m. ir teikiama kas ketverius metus. Šįkart komisija vertino šešis pretendentus ir vienbalsiai nusprendė skirti premiją edukologei dr. Lilijai Duoblienei bei filosofei prof. Jūratei Baranovai (po mirties). Jų darbai ypač gerai atspindi M. Lukšienės idėjas ir strategijas.

 
Iš kairės: V. Nekrošius, L. Duoblienė, G. Jakštas ir J. Banys

Viceministras G. Jakštas savo kalboje pažymėjo, kad jam labai malonu būti tarp talentingų mokslininkų. Kaip žinia, neretai krizė gali tapti galimybe. Būtent taip pasaulio mokslininkai pasinaudojo pandemijos suteiktomis galimybėmis. Įvairių sričių tyrėjų susitelkimas padėjo pasauliui greičiau ir su mažesniais nuostoliais išbristi iš šios globalios krizės. Tai paskatino didesnes investicijas į mokslą. Susitelkimas moksle, tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra bene svarbiausias sėkmės pagrindas. Tą dar kartą patvirtina ir mokslininkų darni veikla, prasidėjus karui. Todėl džiugu pasveikinti ir M. Lukšienės premijos laureates, kurių darbai irgi atspindi tokį tarpdalykinį, kūrybišką bendradarbiavimą. Taip pat įtvirtina vakarietišką ugdymo filosofiją.

Dėkodama už įvertinimą, laureatė dr. Lilija Duoblienė prisiminė savo kolegę, mokytoją J. Baranovą. Jos pradėjo bendradarbiauti kaip praktikės. Vėliau ėmėsi ir mokslinių tyrimų, vykdė bendrus projektus. Pirmoji jų idėja – atnešti į Lietuvos mokyklas filosofiją, antroji – ugdyti moksleivių ir mokytojų kūrybiškumą bei kultūrinį raštingumą. Kadangi mokytojams neretai trūksta savarankiškumo ir kūrybiškumo, buvo siekiama pakeisti situaciją, kad ateities kartos turėtų platų kultūros horizontą.

Renginyje buvo pagerbti 2022 m. Kauno miesto mokslininko premijos laureatai. Vertinimo komisijos pirmininkas akad. Gintautas Dzemyda paskelbė komisijos siūlymą humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premiją skirti dr. Vaidui Petruliui– architektūros istorikui, už aktyvią ir kultūriškai inovatyvią mokslinę veiklą, novatorišką mokslinę idėją ir jos įgyvendinimą Kauno mieste. Fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ar technologijos mokslų srityje komisija siūlė įvertinti dr. Petrą Rimantą Venskutonį už funkcinių maisto medžiagų gamybos technologijų kūrimą ir tyrimus, augalinės kilmės biologiškai vertingų junginių bei terminių reakcijų maiste tyrimus. Taip pat už naujos šių sričių mokslo mokyklos sukūrimą Lietuvoje. Diplomus laureatams teikė Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja E. Andriuškienė, sveikino LMA prezidentas J. Banys ir viceprezidentas Zenonas Dabkevičius.

 
Iš kairės: G. Dzemyda, V. Petrulis, G. Jakštas, E. Andriuškienė ir J. Banys

Premijos laureatas dr. V. Petrulis dėkojo Kauno technologijos instituto vadovybei, kad humanitariniai mokslai randa vietą šioje aukštojoje mokykloje, Lietuvos mokslų akademijai, kolegoms iš Architektūros ir statybos instituto, Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro komandai. Jis pasidžiaugė, kad jo su bendraminčiais sukurtas skaitmeninis Lietuvos architektūros archyvas yra aktyviai naudojamas. Taip pat plačiai skaitomos architektūros istorijos studijos. Jo manymu, istorinis aspektas šiais laikais tampa vis svarbesnis, tai padeda geriau suprasti kontekstą ir praturtina šiuolaikinių architektų akiratį.

 

 
Iš kairės: G. Dzemyda, P. R. Venskutonis, G. Jakštas, E. Andriuškienė ir J. Banys

Antrasis laureatas prof. P. R. Venskutonis savo padėkos kalboje irgi prisiminė istoriją. Tuos laikus, kai atgavus Nepriklausomybę mokslininkams atsivėrė puikios perspektyvos. Pavyko atnaujinti įrangą, kuri būtina, kuriant funkcinį maistą, naujus maisto produktus. Todėl dabar į Kauną atvyksta stažuotis studentai iš geriausių, seniausių Vakarų universitetų. Kaunas visada garsėjo maisto pramone, tad šis apdovanojimas puikiai atspindi šios srities pasiekimus ir mokslo potencialą.

Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja E. Andriuškienė sakė, kad didžiuojasi bendradarbiavimu su LMA. Mero vardu palinkėjo sėkmės kūryboje, moksle ir išreiškė viltį, kad kitąmet bus dar daugiau šio apdovanojimo nominantų.

Šiemet jau penktą kartą buvo išrinkta dešimt LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) narių. Jų sąrašą ir pasiekimus tribūnoje skelbė viceprezidentas Z. Dabkevičius. Naujiems LMAJA nariams ženklus ir pažymėjimus įteikė LMA prezidentas bei LMA viceprezidentas. LMAJA nariais humanitarinių ir socialinių mokslų srityse tapo dr. Ignas Kalpokas (viešoji komunikacija, VDU) ir dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė (teisė, VU ir Lietuvos socialinių mokslų centras); matematikos, fizikos ir chemijos mokslų srityse – dr. Vytautas Klimavičius (fizika, VU) ir dr. Lina Mikoliūnaitė (chemija, VU); biologijos, medicinos ir geomokslų srityse – dr. Karolis Ažukaitis (medicina, VU) ir dr. Darius Kazlauskas (biologija, VU); žemės ūkio ir miškų mokslų srityse – dr. Darius Kavaliauskas (miškotyra, VDU Žemės ūkio akademija) ir dr. Neringa Rasiukevičiūtė (agronomija, LAMMC), o technikos mokslų srityje – dr. Gražina Korvel (informatika, VU) ir dr. Andrius Tamošiūnas (energetika, LEI).

Naujieji LMA Jaunosios akademijos nariai

Deja, pirmieji dešimt LMAJA narių, išrinktų 2018 m., jau baigia savo kadenciją. Todėl už indėlį į LMAJA veiklą, atstovaujant Lietuvos jaunųjų mokslininkų interesams, telkiant mokslininkus kūrybinei, mokslinei ir ekspertinei veiklai, keliant mokslo prestižą ir kuriant pažangią Lietuvą LMA prezidiumo padėkas gavo prof.  dr.  Mangirdas Malinauskas, prof. dr. Edvinas Orentas, prof. dr. Juozas Kupčinskas, dr. Olga Mastianica-Stankevič, dr. Donatas Murauskas, dr. Vaidas Palinauskas, dr. Diana Marčiulynienė ir dr. Mindaugas Gedvilas. Padėka šviesaus atminimo dr. Jurgai Miliauskienei perduodama jos artimiesiems.

Pranešimą apie Jaunosios akademijos formavimąsi, veiklą bei perspektyvas Lietuvos ir tarptautiniame kontekste perskaitė LMAJA pirmininkas V. Palinauskas. Jis priminė susirinkusiesiems, kad jaunųjų akademijų judėjimas prasidėjo prieš 22 metus, kai buvo įkurta Vokietijos jaunoji akademija. Šiose organizacijose dalyvauja 27–40 metų amžiaus tyrėjai, turintys svarių pasiekimų įvairiose mokslo srityse. Šiuo metu pasaulyje veikia per 50 nacionalinių jaunųjų mokslininkų akademijų ir 12 panašių struktūrų. 2010 m. įkurta Europos jaunoji akademija, 2018 m. šiais pavyzdžiais pasekė ir LMA, įkūrusi LMAJA.

Jaunieji akademikai atstovauja savo kartos mokslininkų interesams, vykdo ekspertinę veiklą, rūpinasi mokslo žinių sklaida visuomenėje, skaito paskaitas moksleiviams, bendradarbiauja su užsienio kolegomis. Taip pat dalyvauja tarptautinėse organizacijose, patys organizuoja įvairius renginius. Tokius kaip seminarai energetikos tema arba tarptautinė gastroenterologų konferencija.

V. Palinauskas išreiškė viltį, kad LMAJA ir toliau aktyviai plės veiklą, taip skatindama visapusišką ir sklandų jaunųjų mokslininkų įsitraukimą į mokslo ekosistemą.

 
Koncerto akimirka, A. Stančikaitės solo

Renginio pabaigoje muzikinę programą atliko kamerinis orkestras „Cantus“ ir solistai (Agnė Stančikaitė – sopranas, Raimonds Ungurs – akordeonas; meno vadovas – prof. Ričardas Sviackevičius, vedėja – režisierė Irena Žilinskienė). Skambėjo muzika iš populiarių kino filmų.

Baigdamas susirinkimą, LMA prezidentas J. Banys informavo, kad Lietuvos akademinė bendruomenė surinko 11 tūkst. eurų, už kuriuos nupirko elektros generatorius Ukrainai. Prezidentas palinkėjo visiems gražių ir prasmingų švenčių.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyr. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA