Naujienų archyvas

Naujas mokslinis mąstymas prof. Juozo Sigito Mureikos monografijoje

2023 01 23

Naujuosius metus Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“, pasitelkęs Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus akademikus, pradėjo prasmingu renginiu – prof. Juozo Sigito Mureikos monografijos „Estetologijos akiračiai. Prasmių kilmės tyrinėjimai“ (leidykla „Diemedis“) sutiktuvėmis. Gausiai susirinkusiems klausytojams kalbėjo renginio dalyviai: knygos autorius prof. J. S. Mureika, prof. Naglis Kardelis, dr. Dalia Karatajienė, LMA akademikai: Antanas Andrijauskas, Grasilda Blažienė, Vytautas Martinkus. Renginį vedė akad. Algirdas Gaižutis.

Iš kairės: prof. J. S. Mureika ir  akad. A. Gaižutis.

Įžangos žodį taręs knygos autorius papasakojo apie savo kelią į mokslo pasaulį, apie kolegas akademikus, kurie yra ir šios monografijos recenzentai, jam įtaką dariusias knygas, įžvalgas, kurios atvedusios iki pajautos koncepcijos analizės ir, galiausiai, virtusios šiandien pristatoma knyga.

Akad. G. Blažienė prisipažino J. S. Mureiką pažįstanti labai seniai. „Gyvenime viskas yra tąsa, – sakė akademikė. Estetologija – naujo humanitarinio mokslo pradžia. J. S. Mureikos darbuose ateina jaukus žodis „pajauta“. Tu jauti ne tik autorių, bet ir visą pasaulį. Ši knyga yra savotiška žodžio gynyba. Autorius darbuojasi savo interesų laukuose be intencijos susireikšminti. Svarbiausia, kad jam pareiga yra tiesos pajauta. Su tuo autorius gyvena jau daugelį metų. J. S.  Mureikos darbai labai svarūs ir verti pagarbos“, – šiltai kalbėjo akademikė ir linkėjo „ieškoti, rasti ir nenurimti“.

Prof. N. Kardelis pažymėjo, kad knygos pavadinimas kviečia mus žvalgyti horizontus ne tik akimis, bet mąstymu, protu, jungti pajautą ir mintį. Žodis „estetologija“ sudarytas iš dviejų sandų – juslės ir minties. Dvi prasmės, tai mokslas apie aísthēsis. Estetologija kita prasme yra mokslas apie juslės ir minties sąsają, ryšį. Pasak profesoriaus, tai nėra estetikos mokslo plėtotė, tai visiškai kitoks mokslas. Čia mes turime ne dar vieną estetikos versiją, bet visai kitą mokslą –  daug abstraktesnį, įdomesnį. J. S. Mureikos knygoje atsiveria šio mokslo esmė. Neįprasta knygos struktūra susijusi su koncepcijos turiniu. Pirma knygos dalis – pasekėjas, kaip šis mokslas gimė, antra dalis aiškina teoriškai konceptualiai to mokslo esmę. Pirma yra būtis, o po to esmė. Kaip iš įvairių pajautos tipų formuojasi prasmės. Žodyje „prasmė“ slypi raktas į šio naujo mokslo esmę. Knygos įžangoje profesorius rašo: „Mureikos estetologija – tai veikiau mokslas apie graikišku žodžiu aísthēsis įvardijamų žmogiškojo patyrimo formų, įtraukiančių ne tik juslinį pojūtį, bet ir jausmą (emociją) bei apskritai pačios įvairiausios prigimties pajautą, ryšį bei sąveiką su racionaliosiomis, įsisąmonintomis ir įkalbintomis – kitaip tariant, „logiškomis“ – žmogiškojo sąlyčio su tikrove formomis. Drauge tai mokslas, atskleidžiantis, kaip juslinis pojūtis, jausmas, plačiausiai suprantama pajauta „logiškai“ kristalizuojasi į žmogaus įsisąmonintas bei steigiamas prasmes, kurias jau įmanoma suvokti racionaliai ir nusakyti kalba. Vaizdžiai tariant, tai mokslas apie tokius jausmus, kurie galėtų būti pamąstyti, ir tokias mintis, kurios galėtų būti pajaustos. Mano įsitikinimu, svarbiausias ir įdomiausias klausimas, kurį turėtų kelti šio naujo mokslo atstovas, būtų toks: kaip įmanoma – ir kodėl būtina – pamąstyti jausmą ir pajausti mintį“. Tęsdamas kalbą filosofas N. Kardelis atkreipė dėmesį, kad prasmės, kurios tampa įpročiu, įsišaknija mumyse ir mums padeda išsijudinti. Žmogaus emocija reiškia išjudinimą. Yra sąsaja tarp jausmo ir išjudinimo. Motyvuotus žmones jis išjudina. Svarbu, kad tos mintys, kuriomis mąstome, jį išjudina veiksmui. „Dorybė yra žinojimas, kas yra dorybė“ (Sokratas). Žmonijos patirtis rodo, kad yra didžiulė takoskyra tarp minties ir jausmo. Profesorius kviečia mąstyti apie minties ir jausmo jungtį, kad žmogus, žinodamas, kas yra svarbu, dora, taip ir gyventų.

Iš kairės: prof. N. Kardelis, LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė ir vyr. specialistė Diana Lekevičienė.

Akademikas V. Martinkus pažymėjo, kad knygos tematika yra labai gili. Autoriui į talką atėjo akademikai, leidėjai, dizaineriai. Įvadas esąs vienas iš barometrų, pranašaujančių aktualijas ir bendrą knygos sėkmę. Jam įdomu, kaip knygą skaitys eilinis skaitytojas, ne meno teoretikas. Keli skaitytojai jau yra klausę apie knygos morfologiją – kuri knygos dalis yra svarbesnė –  pirmoji ar antroji? Akademikas sakęs, kad antroji. „O kam parašyta pirmoji?“ Gyvenimo prasmės ieškojimas – Mureikai yra estetologija. Estezės niekada nėra per daug. Monografija yra esminė šios knygos savybė. Dabar akademikas manąs, kad svarbesnė pirmoji (autobiografinė) dalis, viską giliau atskleidžianti ir paaiškinanti. Ji prasideda kasdienybėje, kelia klausimus, kurie veda prie autentiškos būties. „Tikiu naujos knygos ateitimi, ačiū už šią knygą“, – sakė akademikas.

Profesorė Dalia Karatajienė pabrėžė, kad knyga taip sukomponuota, jog pati tą pajautą generuoja. Minėjo, kad monografija būtų naudinga menus studijuojantiems studentams, įkvėptų juos mąstyti nestereotipiškai. Prof. N. Kardelio įvadas esąs toks koncentruotas, kad iš jo suvoki šios knygos esmę.

Autografai gerbėjams.

Akad. A. Andrijauskas teigė, kad Dailės institute yra labai daug talentingų žmonių, jų intuicija nepaprastai išplėtota. Jis prisiminė, kad prieš keturiasdešimt metų pats nešė savo pirmąją kritinę recenziją prof. J. S. Mureikai. Nuo to laiko nueita milžiniška distancija. Vyrui ir kūrėjui labai svarbu, kas yra greta jo (moteriškasis pradas, moteris ar Dievas) – jo mūza. Jo intelektualinėje biografijoje ir kūryboje labai svarbus žmonos Joanos vaidmuo. J. S. Mureika  pajuto labai svarbų lūžį, jo darbuose atsiranda psichologizuota pajautos teorija. Jo kartai buvęs labai svarbus egzistencializmo poveikis – kaip oro gurkšnis. Akademikas palinkėjo autoriui saugoti savo sveikatą, dirbti tą svarbų darbą, kad šalia būtų mūza, stiprinanti tą moteriškąjį pradą – Tėvynę. Kad jo knygos ugdytų tą sąryšį su mūsų tauta, mūsų tradicijomis.

Akad. A. Gaižutis apibendrino, kad J. S. Mureika savo darbais pasirodė kaip nepralenkiamas metodologas, estetikos kaip filosofinės disciplinos, ir ne tik jos, pagrindų tyrėjas analitikas ir jos virsmų aiškintojas nūdienos pasaulyje.

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA