Naujienų archyvas

Paminėtos akademiko Vinco Mykolaičio-Putino 130-osios gimimo metinės

2023 01 30

Sausio 26 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ ir Rašytojų klubas pakvietė į jaukų literatūrinį-muzikinį vakarą, skirtą poeto, prozininko, literatūros kritiko akademiko Vinco Mykolaičio-Putino (1893–1967) 130-osioms gimimo metinėms. Mokslų akademijos mažoji konferencijų salė vos sutalpino gausų susirinkusių klausytojų būrį. Renginį pradėjusi LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė perskaitė eilėraštį „Aukojau žemei“ iš rinkinio „Būties valanda“ ir pristatė V. Mykolaitį-Putiną kaip gilaus ir dramatiško lyrizmo poetą bei prozininką, modernistą, pasižymėjusį savitu stiliumi, darniai susiejančiu romantikų ir simbolistų kūrybos bruožus.

Dr. Regimantas Tamošaitis.

Pranešimą apie V. Mykolaičio-Putino kūrybą skaitė literatūrologas dr. Regimantas Tamošaitis. Jis poetą pavadino akademiku ir moksle, ir poezijoje, labai ryškiu europietiškumo monumentu mūsų kultūroje ir literatūroje. V. Mykolaitis-Putinas, pasak R. Tamošaičio, žvelgia iš buities į būtį, stengdamasis atrasti tarp jų vienovę. Per jį tarsi prabyla visa poeto epocha – ir karų, ir okupacijų metai – kai tragiškos būties priešpriešos kirto ne tik pasaulį, bet ir patį žmogų. Poezija nėra šventė, į kurią ateinam iš gyvenimo, teigė literatūrologas, poezija ir yra gyvenimas, išaiškinta, išryškinta gyvenimo formulė, kuri, įdėta į kalbos ritmą, įgyja universalumą. V. Mykolaitis-Putinas, pats būdamas introvertas, savo kūryboje taip pat gilinasi tarsi tik į save, bet, užčiuopdamas pačią žmogiškumo esmę, ją universalizuoja, ir todėl tampa visuotinai reikšmingas ir svarbus. Per visą Putino kūrybą – tiek per eilėraščius, tiek per prozą ir dramaturgiją – eina priešpriešos: buitis–būtis, viršūnės–gelmės. Jo, kaip krikščioniškosios kūrybos atstovo, pasaulėžiūra yra dualistinė (idealizmas ir materializmas, gėrio ir blogio kova), pasaulis dichotomizuojamas. Abi jame veikiančios opozicinės jėgos, pranešėjo žodžiais tariant, suvokiamos kaip substanciškos, realios, turinčios valią ir veikiančios. Dievas kovoja su velniu, žmogaus sąmonėje įgijusiu mitologinį pavidalą ir realiai vaikštančiu tarp mūsų. Gėris ir blogis Putino poezijoje tampa reikšmingais simboliais. Kultūrinės ar civilizacinės krizės akivaizdoje, kai žmogus praranda Dievo idėją, sakralumą, jis nebetenka atramos. Putino eilėraščiuose, pasak dr. R. Tamošaičio, galima pajusti tą metafizinį siaubą, kuris atsiranda tuomet, kai žmogus beveik pralaimi. Bet žmogui yra įgimtas neįveikiamas noras būti, ir apie tai – apie gyvybę ir mirtį – sukasi žmogaus sąmonė – ir filosofiškai, ir poetiškai. O kai nėra į ką atsiremti, belieka dieviškumą rasti pačiame žmoguje, savyje. Taip ir Putino, pasirinkusio individualios ir subjektyvios religijos kelią, kūryboje jaučiamas stiprus personalistinis aspektas. Perskaitęs ir išanalizavęs eilėraštį „Ištikimybė“ („Palaimos šviesią valandą / Ar juodu nesėkmės metu / Aš liksiu ištikimas žmogui / Ir sau pačiam...“), literatūrologas R. Tamošaitis daro išvadą, kad niūriu laiku, kai pasaulį valdo šėtoniškumas, siekiantis žmogų paversti įrankiu savo tikslams pasiekti, tikrasis menininkas sukyla prieš tai, teigdamas žmogaus vertę. Tas būties siaubas, beprasmybė, prasiveržia ir mūsų dienomis, todėl V. Mykolaičio-Putino eilėraščiai vėl tampa tokie pat aktualūs, kaip ir poeto gyvenamuoju laikotarpiu.

Visą dr. Regimanto Tamošaičio pranešimo tekstą rasite čia.

Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivė Ramunė Buikaitė (mokytoja Regina Šilinskaitė), akompanuojant koncertmeisteriui Vincenzo De Martino, atliko skaidrią melancholišką Zitos Bružaitės dainą V. Mykolaičio-Putino žodžiais „Ruduo“.

 

Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivė Ramunė Buikaitė ir koncertmeisteris Vincenzo De Martino.

Pluoštą poeto eilėraščių („Žemei“, „Rūpintojėlis“, „Į šventąją žemę“ sonetą „Širdies svyravimai“ ir kt.) skaitė aktorė Jūratė Vilūnaitė. Muzikinę vakaro dalį Antonijaus Vivaldžio (Antonio Vivaldi) sakraliniu kūriniu „Domine Deus“ pratęsė Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivė Rugilė Klimaitytė (mokytoja Laima Domikaitė, koncertmeisteris Vincenzo De Martino).

 

Aktorius Vladas Bagdonas. 

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas aktorius Vladas Bagdonas prisipažino V. Mykolaičio-Putino eiles pradėjęs skaityti dar 1973-iaisiais – lygiai prieš 50 metų, ir būtent su šio poeto eilėraščiais išdrįsęs įsiterpti ir sugriauti lig tol Laimonui Noreikai priklausiusį „monopolį visam skaitymui“. Šįkart V. Bagdonas kaip visuomet artistiškai ir įtaigiai padeklamavo jį patraukusią bei sužavėjusią poeto vėlyvosios kūrybos laikotarpį įprasminančią lyrinę poemą „Somnambulas“ ir šešių eilėraščių ciklą „Krintanti žvaigždė“ (eil. „Draugas“, „Kam aš gyvenau“, „Tu meile netikėk“, „Meteoras“, „Prieš rytą“, „Paskutinis noras“).

Jubiliejinio vakaro dalyviai turėjo retą galimybę išvysti filmuotą fragmentą iš muziejaus archyvo ir išgirsti, kaip savo eilėraštį „Kėliaus iš kapo“ skaito pats autorius V. Mykolaitis-Putinas.

 

Baigdama renginį jo vedėja A. Daučiūnienė dėkojo Rašytojų klubo direktorei Janinai Rutkauskienei, pranešėjui dr. R. Tamošaičiui, aktoriams, jaunosioms dainininkėms ir jų mokytojams – visiems, padėjusiems šįvakar į Mokslų akademiją trumpam sugrąžinti Vincą Mykolaitį-Putiną ir jo kūrybą.

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyr. specialistė Diana Lekevičienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA