Naujienų archyvas

Lietuvos scenos ąžuolas ir liepa – Jonas ir Aušra Stasiūnai – pagerbti Lietuvos mokslų akademijoje

Vasario 22 d. pavakarę Lietuvos mokslų akademijos (LMA) salėje rinkosi operos meno gerbėjai – LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“ juos pakvietė į Lietuvos operos grandų, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) solistų – tėvo ir dukros – Jono ir Aušros Stasiūnų pagerbimo vakarą-koncertą. Renginį pradėjo ir jo dalyvius pristatė skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė. Vakarą vedė muzikologė profesorė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė ir operos solistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) profesorius Vladimiras Prudnikovas.

Nuskambėjus vieninteliam išlikusiam A. Stasiūnaitės ir J. Stasiūno drauge įdainuotos lietuvių liaudies dainos „Saulutė nusileido“ įrašui, R. Aleknaitė-Bieliauskienė susirinkusiesiems trumpai pristatė J. Stasiūno – „vieno žymiausių dainininkų, praėjusių sudėtingą kelią“ Lietuvai nelengvu istoriniu laikmečiu – biografiją. Tėčio pasakotais vaikystės prisiminimais pasidalijo ir J. Stasiūno dukra Aušra. Vakaro dalyviai galėjo išgirsti vaizdajuostėje įrašytus J. Stasiūno dukterėčios Aldonos Stasiūnaitės prisiminimus. Buvo parodyta ištrauka iš dokumentinio filmo „Scenos ąžuolas: Jonas Stasiūnas“.

J. Stasiūno tėvai susipažino Čikagoje, ten susituokė, susilaukė dviejų vaikų, tuomet grįžo į Lietuvą. Čia, Kupiškio krašto Ničiūnų kaime, dainingų tėvų šeimoje 1919 m. rugsėjo 26 dieną ir gimė mažasis Jonukas. Baigęs Geležių pradinę mokyklą, toliau mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Jau tuomet pedagogai pastebėjo, kad „Stasiūnas turi didelį balsą“, todėl muzikos mokytojas Mykolas Karka jį ėmė kviesti į savo operečių pastatymus, rengiamus koncertus. Gyvendamas Panevėžyje J. Stasiūnas aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje, giedojo katedroje – tiek solo partijas, tiek su katedros jaunimo choru. 1940 m. įstojo į Kauno konservatoriją. Dainavimo mokėsi pas žinomą vokalo pedagogą Petrą Oleką. Turėjo puikią muzikinę atmintį, buvo nepaprastai imlus, darbštus ir disciplinuotas, tad jau nuo 1941 m. buvo kviečiamas dainuoti teatre. 1944 metais savo bute priglaudė į Vakarus pasitraukusio brolio Stasio žmoną su trimis mažamečiais vaikais. Rūpinosi jais kaip savo šeima. Vėliau vedė brolienę ir su ja susilaukė dukros Aušros – būsimosios operos solistės.

Per daugiau nei 40 metų trukusią karjerą jis sukūrė apie 60 vaidmenų: Figaro, Hercogo, Žermono, Eskamiljo, Jeleckio, Valentino, Kapulečio, Amonasro, Jago, Rigoleto, Renato, Monforo, Skarpijos, Demono, Pimeno, Boriso Godunovo, Radvilos (B. Dvariono „Dalia“), Margirio (V. Klovos „Pilėnai“) ir kitų. Šalia kūrybinės veiklos J. Stasiūnas nuo 1962 m. dėstė konservatorijoje (dab. LMTA), nuo 1983 m. buvo jos profesoriumi.

Apie savo pirmąjį dainavimo dėstytoją, vėliau – kolegą ir scenos partnerį papasakojo dabartinis šios aukštosios mokyklos profesorius, operos solistas V. Prudnikovas. J. Stasiūną jis prisiminė ir kaip puikų profesorių, išauginusį daug žymių dainininkų, ir kaip talentingą įspūdingos išvaizdos atlikėją, dažniausiai dainuodavusį pagrindines princų, karalių, kunigaikščių ir kitokių valdovų partijas, visiškai įsijausdavusį į savo herojų gyvenimus. Apie A. Stasiūnaitę, su kuria kartu dainavo daugelyje spektaklių, prof. V. Prudnikovas atsiliepė kaip apie fantastišką dainininkę, koloratūrinį mecosopraną, Dievo apdovanotą reto grožio balsu, savo (ir savo tėvo) patirtimi vis dar sėkmingai tebesidalijančią su savo studentėmis.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė, mecosopranas A. Stasiūnaitė vakaro dalyviams papasakojo apie savo kelią į muzikos olimpą. Nuo pat dvimečių parengiamųjų kursų į Muzikos akademiją pradžios būsimoji solistė dainavimo mokėsi pas vokalo dėstytoją Salomėją Vaidžiūnaitę. Tačiau repertuarą mėgo rinktis pati. Atradusi, kad jai „labiausiai prie dūšios“ ir geriausiai dainuoti pavyksta Džoakino Antonijaus Rosinio (Gioacchino Antonio Rossini) muziką, kartu su dėstytoja ir pianistu Ramučiu Čepinsku parengė Rosinio ir „šiuolaikiškų kūrinių“ programą, su kuria nuvyko į sąjunginį Michailo Glinkos vokalistų konkursą, tąkart vykusį Tbilisyje. Netikėtai sau pačiai laimėjusi pirmąją premiją, buvo pakviesta atstovauti Sovietų Sąjungai tarptautiniame „Viotti“ (Gian Battista Viotti International Music Competition) konkurse Italijoje, kur laimėjo pirmąją vietą ir stažuotę Milano „La Scala“ teatre. Nuo 1976-ųjų 26 metus (iki 2002 m.) dainavo LNOBT, kur sukūrė daugybę įsimenančių vaidmenų, tokių kaip Rosin, Carmen, Eboli, Adalgisa, Emilia, Siebelis, Suzuki, Orlovskis, Olga, Marina Mnišek, Fiodoras, Stebuklingas arkliukas (J. Juozapaičio „Marių paukštė“), Lapė (J. Gaižausko „Buratinas“), Ana Regina (A. Bražinsko „Kristijonas“), Mirta (V. Klovos „Pilėnai“), Grafienė (B. Kutavičiaus „Lokys“) ir kt. 1993–1994 metais, kartu su šeima išvykusi į Venesuelą, A. Stasiūnaitė pusantrų metų dirbo pedagoginį darbą Pietų Amerikoje – mokė venesueliečius operinio dainavimo. Per savo aktyvaus kūrybinio darbo metus ji yra surengusi daug solinių koncertų su Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Norvegijos simfoniniais ir kameriniais orkestrais, gastroliavusi Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Sakartvele, Švedijoje, Ukrainoje, Venesueloje. Nuo 1980 metų dėsto kamerinį ir solinį dainavimą dabartinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, nuo 1997 m. yra LMTA docentė. Šio vakaro dalyviams solistė pasiūlė pasiklausyti savo atliekamos Rozinos kavatinos: vaizdo įrašo iš LNOBT spektaklio – Dž. A. Rosinio operos „Sevilijos kirpėjas“.

Antrojoje vakaro dalyje skambėjo A. Stasiūnaitės ir jos vokalo klasės dainininkių Virginijos Bartušytės, Marios Dominguez (Ispanija), Viltės Juškevičiūtės, Lorijanos Laurinskaitės, Eglės Klimašauskaitės, Julios Konoplitskos (Ukraina), Jekaterinos Tretjakovos ir Godos Zakarauskaitės (koncertmeisterė Nijolė Baranauskaitė-Matukonienė) atliekamos dainos ir operų arijos. Koncertą prasmingai užbaigė visų drauge atliekama Galinos Savinienės ir Justino Marcinkevičiaus daina „Lietuva“.

Renginiui pasibaigus padėkos žodį LMA kolektyvo vardu tarė viceprezidentas Zenonas Dabkevičius, visi atlikėjai ir vakaro vedėjai buvo apdovanoti gėlėmis ir gausiais klausytojų aplodismentais.

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyr. specialistė Diana Lekevičienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA