Naujienų archyvas

Gamtos grožio atspindžiai. Gražina Vitartaitė: „Atviras peizažas“

Jau tapo tradicija, kai LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius, akad. Antano Andrijausko iniciatyva, kviečia visuomenę į dailės albumų sutiktuves. Šįkart kovo 14 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko tapybos albumo „Gražina Vitartaitė:  Atviras peizažas“ (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2022) pristatymas. Akad. A. Andrijauskas – žymus Lietuvos filosofas, kultūrologas, orientalistas, civilizacijos teoretikas, menotyrininkas – yra daugelio lietuvių dailininkų tapybos albumų sudarytojas.

Renginyje dalyvavo dailininkė Gražina Vitartaitė, akad. A.  Andrijauskas, dr. Nijolė Tumėnienė, dr. Žilvinė Gaižutytė ir kiti. Renginį vedė prof. dr. Naglis Kardelis, pateikęs ir savo įžvalgų apie dailininkės kūrybą.

Iš dešinės: dailininkė Gražina Vitartaitė, prof. dr. Naglis Kardelis, akad. A.  Andrijauskas, dr. Nijolė Tumėnienė, dr. Žilvinė Gaižutytė.

G. Vitartaitė apie savo tapybos darbus sako: „Man peizažas – noras ir galimybė tapyti patirtą galingą gyvenimo įspūdį. GALINGĄ, NEAPRĖPIAMĄ. VISUOMET NENUTRŪKSTAMAI VYKSTANTĮ. VYKSTANTĮ PRAEITYJE, DABAR IR AMŽINAI. VYKSTANTĮ GELMĖJE IR ORE. ATSINAUJINANTĮ NUOLAT. VIRSTANTĮ VIS KITA FORMA, VIS TOJE PAČIOJE GIMTOJE VIETOJE, Į KURIĄ ŠAKNIMIS ĮAUGAU. Tas stiprus gamtos metamorfozės jausmas smelkia iki panagių ir stimuliuoja visą mano gyvenimo darbą.  Peizažas, kurį pasirinkau gamtos ir paties gyvenimo reginiui nusakyti, – tai tapybos laukas, kuriame spalva sukuria erdvę, šviesą, judėjimą ir gali perteikti stiprų jausmą, daugialypį jutiminį pasaulį, kur praeina labai plona riba tarp abstrakcijos ir natūros. Visas mane supantis kraštovaizdis yra pilnas – gelmė ir oras yra pripildyti nykstančių formų ir virstančių naujomis formomis, nauja kokybe. Burbuliavimo, kitimo, virsmo procesas vyksta be pradžios ir be pabaigos amžinybėje.“

„Gražina Vitartaitė yra viena ryškiausių dabartinės Lietuvos koloritinės tapybos mokyklos atstovių, sukūrusių savitą, į nieką nepanašų nuotaikingų vaizdinių, subtilių spalvinių sprendimų bei išraiškingų plastinių formų pasaulį. Jame regimas aistringas vientiso stiliaus, harmoningos plastinės struktūros, jautriai niuansuotos muzikalios tapybos siekis. Čia keisčiausiai susipina įvairios dailininkės kūrybą maitinančios tautinės, prancūziškos ir japonų dailės tradicijų, gimtinės gamtos grožio bei jos istorinės praeities pėdsakų kupinos versmės“ (iš religijos, filosofijos, komparatyvistikos ir meno žurnalo „Logos 99“, 2019, A. Andrijausko str.  „Gamtos grožio atspindžiai Gražinos Vitartaitės tapybinėje poetikoje“).

Prof. dr. N. Kardelis, pradėdamas renginį, pažymėjo, kad šis albumas yra dailininkų ir filosofų bendruomenės bendro darbo rezultatas. Sumanymas rengti tokią albumų seriją, pavadintą „Unio Pictorum“, kilo akad. A. Andrijauskui. Tai leidiniai, kai vaizdas sujungtas su  mintimi, – jie konceptualūs. „Tapytojas dirba su spalva, šviesa, kuria kompozicijas, – tai tarsi langas į gylį, tolį, erdvę. Šviesa atskleidžia, kaip ribota paveikslo erdvė gali vertis į daugybę kitų erdvių, pritraukdama mintis, jausmus“, – kalbėjo profesorius.

Akad. A. Andrijauskas papasakojo, kaip buvo atrenkami paveikslai albumui ir koks tai buvo sudėtingas darbas, pažymėjo tekstų albume reikšmę, dėkojo visiems, dirbusiems, kad šis albumas būtų išleistas. Kalbėdamas apie dailininkės kūrybą, pabrėžė, kad žodis „atviras“ yra daugiareikšmis. G. Vitartaitės peizažai – atviri, kaip Čiurlionio, kinų, japonų peizažų tapyba taip pat yra atvira. „Muzika daininga skamba atvirame peizaže“, – sakė akademikas. Išskyrė tapytojos peizažais perduotą meilę Lietuvai, patriotiškumą, ryšį su savo ištakomis, istorijos atmintimi. Žymi Lietuvos menotyrininkė N. Tumėnienė pasidžiaugė, kad į dailininkės kūrybą atkreipė dėmesį filosofai, mąstantys, meną mylintys žmonės, suvokiantys aplinką ir epochą, kurioje gyvename, padedantys atverti menininkės kūrybos langą. Menotyrininkė, išskirdama G. Vitartaitės kūrybinį savitumą, jos sukurtą braižą, pabrėžė meistriškai tapytojos kuriamą ypatingą erdvę, kuri švyti, juda, virpa, skamba. Į albumą atrinkti darbai, esantys tekstai padeda giliau suvokti dailininką. Atkreipė dėmesį į albumų „Unio Pictorum“ seriją, kuri turi labai prasmingą ženklą – kriauklelę,  kaip naujo gimimo simbolį. Iš kriauklelės gimė Venera, grožio simbolis. Dr. Ž. Gaižutytė dėkojo akad. A. Andrijauskui, nusprendusiam leisti menininkų albumų seriją. Prisiminė, kaip į išskirtinį peizažo vaidmenį G. Vitartaitės kūryboje atkreipė dėmesį žymus filosofas, vienas įžvalgiausių dailės kritikų Algis Uždavinys, rašęs, kad tapytojai „rūpi išgyventi estetinę gamtos ir ją stebinčio subjekto vienovę, kuri nėra monotoniška, bet pilna įvairiausių detalių, spalvinių niuansų, romantiškų pajautų.“ Jam G. Vitartaitės darbai – tai „meniniais vaizdais perteiktos muzikinės improvizacijos, virstančios savotišku himnu pasauliui ir jame su savo būties paslaptimi žaidžiančiam žmogui.“ Kalbėjo apie tapytojos peizažų kolorito ir spalvų ritmą, bangavimą, pulsavimą, emocinį poveikį. Pažymėjo tikrąjį  žmogaus ir gamtos santykį. Architektė, menotyrininkė Audronė Ercmonaitė, sveikindama dailininkę G. Vitartaitę, kalbėjo, kad taip pat yra prisidėjusi leidžiant albumą. Pažymėjo akad. A. Andrijausko didelį nuopelną, kad leidinys taip greit išvydo pasaulį. Albumas – tai ilgamečio dailininkės darbo rezultatas. Menotyrininkė yra rašiusi, kad „G. Vitartaitės tapybos objektais tampa judėjimas, pasaulis, jo komponenčių visuma, begalybė, laikas ir panašūs sunkiai apibrėžiami kalbos struktūromis objektai. Jos tapyba nesiekia vaizduoti, aiškinti, akcentuoti, bet leidžia pajausti pilnatvę, harmoniją.“ Tą dar kartą pažymėjo ir savo kalboje. Dailininkas Aloyzas Stasiulevičius džiaugėsi, kad šiandien yra stebuklinga diena. „Žiūriu, kaip ji [Vitartaitė] ima iš gamtos, daug mato ir įdeda iš gamtos. Gražina yra stebuklas. Tęsiama šimoniška tradicija, kai išeidamas į gamtą jauti Dievą. Tai gyvos tapybos šventė“, – kalbėjo menininkas. Filosofinėmis įžvalgomis apie G. Vitartaitės kūrybą pasidalijo prof. N. Kardelis. Romualdas Vitartas dėkojo akad. A. Andrijauskui ir seseriai Gražinai, kurios peizažai – tai galimybė sugrįžti į vaikystę. Pabaigoje G. Vitartaitė dėkojo susirinkusiesiems, albumo sumanytojams, paskatinusiems leisti leidinį. „Čia mano jausmas, taip jaučiu pasaulį. Tapyba – tai bendrauti su žmogumi. Tai ir muzika, ir poezija, ir filosofija. Tai jausmas, kuris atrandamas akimirkos žavesy, muzikiniame ritme, apmąstymuose, santykyje su žmogumi, jo aplinka ir būtimi. Klausk širdies. Gyvenimas įdomus, Kelias nepaprastas,“ – kalbėjo tapytoja. Akad. A. Andrijauskas dar atkreipė dėmesį, kad „Vitartaitės paveiksluose taip pat galime įžvelgti sąsajų su kito aistringo Čiurlionio kūrybos gerbėjo, lietuviškojo koloritizmo korifėjaus Vlado Eidukevičiaus drobėmis, kurios lietuviškoje dailės tradicijoje išsiskiria gaiviu spalvų ir atspalvių žėrėjimu.“

Albumo „Gražina Vitartaitė:  „Atviras peizažas“ pristatymas leido artimiau susipažinti su tapytoja. „Menotyrininkai ją apibūdina kaip gamtos lyrikę, stichijos poetę, iliuzijų virtuozę.“ Jos kūriniai praplečia lietuviško peizažo ribas. 

Parengė Aurika Bagdonavičienė, LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus vyriaus. koordinatorė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA