Naujienų archyvas

18-oji Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencija „Energija ateities visuomenei“

2023 04 25

Tradicija rengti Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencijas (Baltic Conference on Intellectual Cooperation, BCIC) tęsiama nuo 1935 metų. Tuomet pirmoji konferencija surengta Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Tarpukariu Baltijos šalių konferencijos buvo organizuojamos kasmet ir vyko Tartu (Estija), Helsinkyje (Suomija), Rygoje (Latvija), Kaune (Lietuva). Paskutiniąją tarpukario konferenciją Taline (Estija) nutraukė TSRS agresija prieš Baltijos šalis. BCIC vėl pradėtos rengti tik 1999-aisiais. Tais metais konferenciją organizavo Latvijos mokslų akademija. Šiuo metu teminės Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencijos vyksta kas dvejus metus vis kitoje šalyje. Konferencijos buvo surengtos Rygoje (1999, 2007, 2015), Taline (2001, 2013, 2021), Vilniuje (2003, 2010, 2019), Helsinkyje (2005, 2017).

18-oji Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencija „Energija ateities visuomenei“ vyko šių metų balandžio 20–21 d. Rygoje. Ją organizavo Latvijos mokslų akademija kartu su Estijos, Lietuvos, Suomijos ir Hamburgo mokslų akademijomis (MA) bei bendradarbiavimo partneriais Latvijoje – AB „Olainfarm“ ir AB „Latvenergo“. Konferencijoje dalyvavo Baltijos šalių mokslų akademijų prezidentai, Europos mokslinių tyrimų institutų ir akademinių organizacijų atstovai, energetikos specialistai, politikos formuotojai ir verslininkai.

18-ojoje BCIC konferencijoje dalyvavusių Lietuvos mokslininkų delegaciją sudarė: Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Jūras Banys, viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius, akademikai Jurgis Vilemas, Algirdas Kaliatka, jaunieji akademikai Gediminas Stankūnas ir Vidas Lekavičius, UAB „Addeco“ direktorius, Lietuvos energetikos instituto (LEI) doktorantas Ralfas Lukoševičius.

Lietuvos mokslininkų delegacija prie Latvijos mokslų akademijos, kurioje vyko 18-oji Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencija „Energija ateities visuomenei“. Iš kairės: UAB „Addeco“, LEI doktorantas Ralfas Lukoševičius, LMA Jaunosios akademijos narys Vidas Lekavičius, LMA prezidentas Jūras Banys, LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius, akademikai Algirdas Kaliatka ir Jurgis Vilemas, jaun. akad. Gediminas Stankūnas

Atidarydamas konferenciją Latvijos mokslų akademijos prezidentas Ivaras Kalvinšas (Ivars Kalviņš) pažymėjo, kad energetika tapo ypač svarbia tema po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, taip pat dėl Baltijos šalių ketinimo tapti nepriklausomomis nuo Rytų energetinių šaltinių. Todėl jis pakvietė konferencijos dalyvius diskutuoti šia tema ir teikti siūlymus sprendimams priimti. LMA prezidentas J. Banys pabrėžė, kad energetika yra neatsiejama nuo politikos ir kad Baltijos šalys turi spręsti kartu, kaip apsirūpinti elektros energija naudojantis visais šaltiniais: saulės, vėjo, geotermine, biokuro, įskaitant atominę, kaip tai daro Suomija. Kad Baltijos šalys yra energetinė sala pabrėžė ir Estijos MA prezidentas Tarmas Somerė (Tarmo Soomere). Jis paragino bendrai galvoti ne tik apie energetiką, bet ir apie gynybą. Buvęs Hamburgo MA prezidentas Edvinas Kroiceris (Edwin Kreuzer) pažymėjo, kad Ukraina kovoja ne tik už savo išgyvenimą, bet ir už Europos demokratiją, politinį ir ekonominį, taip pat ir energetinį saugumą, todėl Europos uždavinys – jai visokeriopai padėti. Suomijos MA prezidentas Matsas Gylenbergas (Mats Gyllenberg) paragino klimato kaitos kontekste galvoti apie saugią energijos gamybą ir jos racionalų naudojimą – svarbu, kad politiniai sprendimai, mokslininkų rekomendacijos, verslo ir visuomenės interesai bei aplinkosaugos aspektai būtų tarpusavyje derinami.

Baltijos šalių, Suomijos ir Hamburgo MA prezidentai su Latvijos MA tarptautinių ryšių vadove Ilze Trapenciere

Plenarinę sesiją pradėjo Europos akademijų mokslo patariamosios tarybos (EASAC) Energetikos programos direktorius Viljamas Džiletas (William Gillett). Jis pristatė Europos šalių mokslų akademijų veiklą, pabrėždamas moksliniais tyrimais pagrįstų šiltnamio dujų emisijų mažinimo politikos rekomendacijų teikimą. Didžiausi energijos naudotojai ir anglies dvideginio į aplinką skleidėjai yra kuras pastatams šildyti (54 proc. visos taršos), transportas (24 proc.), žemės ūkis (10 proc.). Jis atkreipė dėmesį, kad reikia energiją gaminti panaudojant visus atsinaujinančius išteklius: vėją, saulę, jūros bangavimą bei potvynius ir atoslūgius, geoterminę energiją, biomasę ir biodujas. Taip pat plenarinėje sesijoje kalbėjo Suomijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos mokslų akademijų atstovai. Vėliau diskusijos vyko atskirose sesijose, buvo aptarti energijos šaltiniai, tiekimas ir saugojimas bei efektyvus ir tvarus energijos vartojimas.

Akademikas Algirdas Kaliatka	Jaunasis akademikas Gediminas Stankūnas
Jaunasis akademikas Vidas Lekavičius	Verslo  atstovas Ralfas Lukoševičius

Akademikas A. Kaliatka pristatė Lietuvos energetikos institute vykdomus naujausius energetikos sektoriaus plėtros tyrimus. Jaunasis akademikas G. Stankūnas savo pranešime „Kiek esame arti branduolių sintezės „beribės“ energijos gavimo?“ pabrėžė, kad branduolinės sintezės energetinis potencialas žymiai didesnis nei branduolių skaldymo. Mokslininkai mano, kad po dvidešimties metų šią pažangią technologiją bus galima pritaikyti elektros energijos gamybai. Socialinių mokslų atstovas jaunasis akademikas V. Lekavičius analizavo energijos nepriteklių Baltijos šalyse. Pranešime aptartos metodinės ir praktinės energijos nepritekliaus vertinimo problemos būdingos daugeliui Europos Sąjungos šalių, todėl vis sunkiau parinkti tikslingas politikos priemones ir taikyti jas namų ūkiams. Vis dėlto galima teigti, kad iki pastarųjų metų energijos bendrasis nepritekliaus lygis mažėjo visose trijose Baltijos šalyse, o energijos kainų krizės poveikį parodys naujausi duomenys. Verslo atstovas R. Lukoševičius apžvelgė biometano sektoriaus plėtrą Lietuvoje ir pažymėjo, kad jau 2030 m. daugiau nei 5 proc. kuro transporto sektoriuje sudarys metanas, o 2050 m. biodujos turėtų pakeisti visas gamtines dujas. Pagrindiniai biodujų gamybos šaltiniai yra šiaudai, žalioji augalų masė ir atliekos.

Po kiekvienos sesijos vyko diskusijos, o galutinius rezultatus išsamiai aptarė parinkti ekspertai – buvo apibendrinti visi atskirose sesijose skaityti pranešimai ir pasisakymai. Tai buvo pagrindas konferencijos memorandumui parengti.

Prieš užbaigiant konferenciją vyko Baltijos šalių mokslų akademijų medalių įteikimo ceremonija. Medalių įteikimo konkurso komisijos sprendimu 2023 m. Baltijos šalių mokslų akademijų medaliai įteikti:

• akademikui dr. Jūrui Baniui (Lietuva) už bendradarbiavimo tarp Baltijos šalių mokslų akademijų stiprinimą ir išskirtinius mokslo pasiekimus fizikos srityje;
• akademikei dr. Baibai Rivžai (Baiba Rivza, Latvija) už bendradarbiavimo tarp Baltijos šalių mokslų akademijų stiprinimą ir išskirtinius mokslo laimėjimus ekonomikos srityje;
• dr. Arviui Hamburgui (Arvi Hamburg, Estija) už svarų indėlį į energetikos pertvarką ir už ateities energetikos politikos formavimą visame Baltijos regione.

Baltijos MA medaliu apdovanotas Lietuvos MA prezidentas Jūras Banys

Baltijos MA medaliu apdovanota Lietuvos MA užsienio narė Baiba Rivža

Po 18-osios BCIC konferencijos vyko uždari mokslų akademijų prezidentų ir jaunųjų akademijų susitikimai, kuriuose buvo svarstomi tolesnio bendradarbiavimo planai, aptariami kiti bendri renginiai bei tartasi dėl 19-osios BCIC konferencijos rengimo vietos.

18-osios BCIC konferencijos programa: https://www.lza.lv/images/nodalas/Starptautisk%C4%81%20sadarb%C4%ABba/BISK_2023/18_BCIC_programme_2023_18.04.2023.pdf

Konferencijos įrašai:
balandžio 20 d.: https://www.youtube.com/watch?v=6nmkeiSXxGg
balandžio 21 d.: https://www.youtube.com/watch?v=oTkv7eLgYgY

Parengė akad. Algirdas Kaliatka ir akad. Zenonas Dabkevičius, jaun. akad. Vidas Lekavičius
Z. Dabkevičiaus nuotraukos