Naujienų archyvas

Jaunojo akademiko dr. Igno Kalpoko paskaita moksleiviams apie dirbtinį intelektą

Balandžio 20 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ drauge su Jaunąja akademija (LMAJA) pakvietė šalies moksleivius į tęstinio renginių ciklo „Mokslo žinių dienos“ nuotolinę paskaitą „Dirbtinio intelekto kuriamas turinys: kaip jis keičia mūsų kasdienybę“. Paskaitą skaitė LMAJA narys, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros docentas dr. Ignas Kalpokas. Jis pasakojo moksleiviams, kad mūsų visuomenės kasdienybei labai greitai keičiantis svarbu žinoti, kaip tinkamai dalyvauti dirbtinio intelekto technologijų procesuose.

„Šiandienos visuomenės yra vis labiau priklausomos nuo skaitmeninių technologijų, – sakė jis. – Dar daugiau – technologijų pažangos sparta neretai pranoksta mūsų gebėjimą prisitaikyti bei suprasti, kaip jas integruoti į kasdienį gyvenimą. Ne išimtis ir technologijos, leidžiančios kurti dirbtiniu intelektu paremtą turinį: vien per pastaruosius metus pristatyti nauji atvaizdų ir teksto generavimo įrankiai, gebantys kurti turinį pagal paprastas tekstines užklausas, o prieš keletą metų išpopuliarėjo vaizdinį turinį kurti arba pakeisti galinti sintetinės vaizdakaitos (angl. deepfake) technologija.“

Lektorius savo pasakojimą iliustravo skaidrėmis, pademonstravo, kaip atsirado „melagienos“, kai vieno žmogaus veidą galima uždėti ant kito žmogaus kūno. Vaizdai galintys būti žmonių, kurie net neegzistuoja. Manipuliuojama vaizdu ir balsu. „Tai jau yra iššūkis, – tęsė pranešėjas. – Tokios sintetinės medijos, kai naudojant dirbtinį intelektą generuojamas turinys, demokratizuoja (savi)raiškos galimybes: anksčiau turinio kūrimui reikėdavo įgūdžių ir laiko, o dabar beveik bet kas gali sukurti arba pakeisti vaizdą ir tekstą itin lengvai bei greitai. Žinoma, tokie pokyčiai gali veikti kaip kūrybiškumo variklis, „užkuriantis“ daug daugiau vartotojų tapti kūrėjais. Tačiau tokia demokratizacija reiškia ir tai, kad asmenys ar jų grupės, norintys sukelti žalą ar kitaip pakenkti, taip pat ir neapdairūs vartotojai, nesusimąstantys apie savo veiksmų pasekmes, yra įgalinami generuoti netinkamo pobūdžio turinį, tokį kaip dezinformacija, pornografija, neturint sutikimo naudoti tokius vaizdus  ir pan. Tad itin daug atsakomybės gula ir ant auditorijos pečių – tenka plėsti supratimą apie medijas ir informacinį raštingumą tam, kad nebūtų kuriamas ir platinamas kenkėjiškas turinys, o aptiktas socialinėse medijose ir kitose platformose toks turinys būtų atpažįstamas ir neklaidintų vartotojų“, – kalbėjo dr. I. Kalpokas.

Lektorius pabrėžė, kad „manipuliatyvus sintetinio turinio naudojimas gali turėti aiškią politinę potekstę. Tarkime, viena iš nuolat aptariamų grėsmių yra manipuliavimas politikų atvaizdais siekiant paveikti rinkimus ar kitus piliečių sprendimus. Tačiau kartu neigiamas poveikis yra gerokai platesnis: tai gali būti išpuoliai prieš žurnalistus ir aktyvistus, bandymas šantažuoti ar dėl kitų priežasčių pakenkti asmeniui ar jų grupei. Taip pat toks turinys gali būti naudojamas netikroms socialinių medijų paskyroms kurti bei dezinformacijai platinti prisidengiant netikrais ekspertais ar nuomonės formuotojais. I. Kalpokas atkreipė dėmesį, kad dėl paliekamo duomenų pėdsako, ypač nuotraukų ir vaizdo turinio, šiandien beveik kiekvienas iš mūsų yra pažeidžiamas. Nors kartais tokio suklastoto turinio poveikis yra nuvertinamas vien todėl, kad didelė jo dalis yra pornografinio pobūdžio. Vis dėlto, greta neigiamo poveikio, kurį toks turinys gali turėti jame atvaizduojamiems asmenims, itin aiškiai iškyla ir moralinės bei etinės sintetinio turinio dilemos bei asmeninės atsakomybės už generuojamą turinį klausimas. Vien tai, kad dalis vartotojų suvokia tokio turinio kūrimą kaip normalų ir (arba) pateisinamą, atskleidžia visuomenėje tarpstančias problemas, žalingus lyčių stereotipus ir panašiai“, – apie įvairias grėsmes kalbėjo pranešėjas.

Kita vertus, yra ir naudingo turinio kūrimas. Lektorius atkreipė dėmesį, kad „nesunkiai galima rasti ir kitokio sintetinių medijų taikymo pavyzdžių, tarkime, generuojant turinį, kuris, bent tam tikromis aplinkybėmis, gali būti interpretuojamas kaip meno kūrinys arba kuris bent efektyviai imituoja tradicines meno kūrinių formas. Dirbtinio intelekto sugeneruoti kūriniai jau yra parduodami aukcionuose, laimi prieš žmonių sukurtus kūrinius dailės ar fotografijų konkursuose, yra klausomi muzikos platformose.

Visa tai kelia svarbių klausimų dėl žmogiškojo kūrybiškumo ateities, taip pat dėl tokių kūrinių meninės bei materialinės vertės, jų keliamų iššūkių kalbant apie autorių teises ir kitokį reguliavimą. Taip pat egzistuojant galimybėms kurti atvaizdus ir tekstą vien pagal tekstines užklausas atsiranda ir kritinio vartotojų santykio su turiniu poreikis: ypač naudojantis teksto generavimo įrankiais, tokiais kaip ChatGPT, gaunamo turinio patikimumas, ypač tokių įrankių polinkis haliucinuoti trūkstamą informaciją, išlieka aktualia problema“, – pabrėžė jis.

Apibendrindamas jaunasis akademikas atkreipė dėmesį į tai, kad esminiu klausimu lieka vartotojų santykis su turiniu: kiek mes atpažįstame sintetinį turinį, koks turinys laikomas tinkamu, kaip gebame taikyti įsitvirtinusias etikos ir moralės normas sintetinių medijų kontekste, kokią vertę mes, kaip vartotojai, priskiriame dirbtinio intelekto kūriniams ir kaip kritiškai gebame vertinti dirbtinio intelekto generuojamus rezultatus. „Visa tai kartu lemia ir poreikį permąstyti medijų ir informacinio raštingumo principus tam, kad galėtume sėkmingai funkcionuoti šiame informaciniame sraute ir galėtume palaikyti turinio higieną tiek sau, tiek kitiems vartotojams“, – apibendrino dr. I. Kalpokas.

Docento dr. I. Kalpoko paskaitos apie dirbtinį intelektą klausėsi moksleiviai iš Vilniaus, Kauno, Utenos, Elektrėnų, Molėtų, Nemenčinės gimnazijų.

Parengė LMAJA narys dr. Ignas Kalpokas ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė