Naujienų archyvas

Įžymiųjų brolių Domarkų pagerbimo vakaras

2023 05 02

Balandžio 25 d. į Lietuvos mokslų akademijos (LMA) didžiąją salę rinkosi svečiai pagerbti trijų įžymių Lietuvos menininkų, brolių Domarkų – orkestro dirigentų Juozo ir Stasio bei režisieriaus Eligijaus. Muzikiniu kūriniu – kompozitoriaus Gustavo Malerio (Gustav Mahler) 5-osios simfonijos lėtąja dalimi „Adagio“ – smuikininkė Barbora Domarkaitė ir pianistė Milda Umbrusevičiūtė pasveikino visus susirinkusiuosius į išskirtinį vakarą, LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ organizuojamo renginių ciklo „Įžymių žmonių portretai“ publikos numylėtinių ir išskirtinio talento menininkų susitikimą. „Tai jau ne pirmas renginys, kuriame pristatomos Lietuvai nusipelniusios įvairių profesijų asmenybės. Šiais renginiais skyrius siekia priminti visuomenei žmones, pusę amžiaus garsinusius Lietuvą pasaulyje, savo talentu puošusius mūsų gyvenimą ir rašiusius kultūros istoriją“, – sakė skyriaus vadovė Aldona Daučiūnienė, pradėjusi renginį ir pristačiusi dalyvius, pirmą kartą į LMA sceną pakilusius Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro garbės dirigentą, pedagogą prof. Juozą Domarką, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentą Stasį Domarką ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro režisierių Eligijų Domarką.

Muzikologas Viktoras Gerulaitis.

Renginį toliau vedė garsus muzikologas, gerai pažįstantis Domarkų kūrybą ir gyvenimą, knygos „Juozas Domarkas. Orkestro byla“ autorius Viktoras Gerulaitis. Jis nutarė surengti Domarkams „muzikinį teismą“ ir išsiaiškinti, kodėl jie 50 metų (nuo 1964 iki 2014) buvo „uzurpavę“ Lietuvos muzikinį pasaulį. Žinant šio šmaikštaus muzikologo žaismingą kalbėjimo manierą, tai visai įmanoma. Jam talkino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, operos solistas Vladimiras Prudnikovas su būriu savo auklėtinių. Tad linksmas procesas prasidėjo „kaltinamiesiems“ užėmus savo vietas scenoje, „prokuroras“ vedė visus susirinkusiuosius Domarkų gyvenimo, studijų ir kūrybos keliais, užduodamas klausimus, paliudydamas televizijos režisierės Laimos Lingytės sukurto dokumentinio filmo apie J. Domarką fragmentais, kviesdamas vakaro herojus papasakoti savo gyvenimo ir kūrybos įdomiausius momentus .Buvo išsiaiškinti brolių gimimo, vardų suteikimo epizodai, atskleistos pomėgio muzikai aplinkybės. Taip sužinota apie brolių Domarkų studijas Lietuvos ir Leningrado konservatorijose simfoninio dirigavimo klasėje, įgijus žinių ir patirties iš žymiausių to meto pedagogų ir dirigentų Iljos Musino, Igorio Markevičiaus ir kitų žymių menininkų. Tai buvusi labai stipri simfoninio dirigavimo mokykla. J. Domarkas buvęs labai stropus studentas, rimtai žiūrėjęs į pasirinktą specialybę, jam labai sekėsi. J. Domarkui, dar bestudijuojant penktame kurse, Lietuvos kultūros ministras Juozas Banaitis pakvietė jį grįžti į Lietuvą ir užimti Nacionalinės filharmonijos simfoninio orkestro dirigento vietą. Tad studijas teko užbaigti važinėjant traukiniu į Leningradą. Kitas brolis – Stasys – po kelerių metų, baigęs studijas, tampa Kauno muzikinio teatro vyr. dirigentu, paskui ir vadovu, dar vėliau – Klaipėdos muzikinio teatro vyriausiuoju dirigentu. E. Domarkas tampa Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro režisieriumi. Jauniems vadovams nebuvo lengva, trūko gerų muzikantų, reikėjo suburti kolektyvus, teko kviesti muzikantus iš Sovietų Sąjungos, nebuvo, kas groja mušamaisiais instrumentais, o orkestrą sudarydavo apie šimtas žmonių. Tad J. Domarkui teko konservatorijoje įkurti naują katedrą ir jai vadovauti, o parengtus studentus įtraukti į orkestrą. 1972 m. „su triukšmu“ pavyko įsteigti ir mušamųjų klasę, o dabar mušamųjų ansamblių daugybė. Maestro įsteigė ir dirigentų klasę. Dabar jo mokiniai Lietuvoje ir užsienyje žinomi dirigentai.

 

Renginio dalyviai.

 Nacionalinės filharmonijos simfoniniam orkestrui J. Domarkas vadovavo 51-erius metus. Diriguota gastrolėse po visą pasaulį, dirbta su žymiausiais kompozitoriais, dainininkais, režisieriais. Visų Domarkų pasiekimai meno pasaulyje įspūdingi, jie apdovanoti aukščiausiais valstybės apdovanojimais. Profesorius V. Prudnikovas, paklaustas, su kuriuo iš Domarkų jam teko susidurti, atsakė, kad su visais. J. Domarkas buvęs jo pirmasis dirigentas ir mokytojas, beje, likęs iki šiolei. Tuomet simfoninis orkestras ruošėsi atlikti oratoriją, o jo mokytojas prof. Zenonas Paulauskas rekomendavo jauną bosą simfoninio orkestro vadovui. Nuo to laiko buvę dar daug oratorijų, mišių, kantatų, stambios formos muzikinių kūrinių, simfonijų, gastrolių, koncertinio atlikimo operų. S. Domarkas – taip pat dirigentas, su kuriuo tekę daug dainuoti ir gastroliuoti. O režisierius, su kuriuo dirba Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre yra E. Domarkas. „Labai džiaugiuosi, kad galiu būti tarp tokių garbių žmonių, galiu kūrybiškai bendradarbiauti, džiaugtis jų nuveiktais darbais, pasiekimais, jų gera sveikata, gėrėtis jų išmintimi, remtis patirtimi“, – sakė V. Prudnikovas.

Pastaruoju metu broliai suvienijo pajėgas ir Plungėje organizuoja jau 19-ąjį tarptautinį Mykolo Oginskio muzikos festivalį, kuriam pastatė sudėtingus kūrinius: Igorio Stravinskio operą-oratoriją „Karalius Edipas“, Žoržo Bize (Georges Bizet) operą „Karmen“, o dabar ruošiasi repetuoti Volfgango Amadėjaus Mocarto (Wolfgang Amadeus Mozart) „Karūnavimo mišias“, kurių pastatymui dairosi muzikantų ir dainininkų, galbūt pasirinks ir šiandieninio koncerto prof. V. Prudnikovo dainavimo klasės jaunuosius atlikėjus, kurie puikiai šįvakar dainavo klasikos kūrinius, labai patikusius ir maestro J. Domarkui. Jų ansamblis: Elzė Liškauskaitė, Emilija Bukytė, Giedrius Gečys, Alfredas Miniotas, Klaudijus Šimkus, Remigijus Gabšys kartu su koncertmeistere M. Umbrusevičiūte renginio pabaigoje atliko finalinę sceną iš būsimos operos „Kazanova“, kuri vyks Nacionaliniame operos ir baleto teatre.

 

Jaunieji atlikėjai.

 Galiausiai, V. Gerulaitis patvirtino, kad trys broliai Domarkai yra išteisinami, nes nuveikti milžiniški darbai, trys korifėjai Lietuvos muzikos pasaulį iškėlė į pasaulines aukštumas, apvažiuotas visas pasaulis, laimėti aukščiausi apdovanojimai, laukia daugybė naujų darbų. Jis pasiteiravo, ką vakaro herojai palinkėtų Lietuvoje dar likusiems lietuviams. Atsakyta buvo su humoru – Juozas sakė: „Lietuviai, nu veiskitės“, Stasys – „tą daryti reikia atvažiavus arčiau jūros, nepamiršti, kad yra Klaipėdos muzikinis teatras ir užsukti į Oginskio festivalį“. Eligijus palinkėjo visiems sveikatos.

 

Iš kairės: Viktoras Gerulaitis, Laima Lingytė, Aldona Daučiūnienė, Eligijus Domarkas, Juozas Domarkas, Stasys Domarkas, Vladimiras Prudnikovas.

 Už puikų ir įdomų susitikimą vakaro dalyviams dėkojo ir atminimo dovanomis juos apdovanojo LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius, o renginio organizatorės įteikė gėlių. Sužavėti žiūrovai buvo dėkingi už šį nuostabų vakarą-susitikimą, ilgai nepaleido įžymiųjų svečių, apdovanojo juos gėlėmis, fotografavosi atminimui.  

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos.
Pirmoje nuotraukoje iš kairės:  dirigentai Juozas ir Stasys Domarkai, režisierius Eligijus Domarkas, prof. Vladimiras Prudnikovas.

GALERIJA