Naujienų archyvas

Vizitas Čekijos mokslų akademijoje

2023 05 03

Čekijos mokslų akademijoje (ČMA), jos prezidentės Evos Zažimalovos (Eva Zažímalová) kvietimu, balandžio 27–29 d. lankėsi Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas Jūras Banys ir viceprezidentas Zenonas Dabkevičius. Vizito tikslas – išsamiau susipažinti su ČMA veikla ir fizikinių tyrimų tarptautine infrastruktūra, aptarti tolesnes bendradarbiavimo kryptis, suderinti ČMA ir LMA mokslinio bendradarbiavimo sutarties vykdymo protokolą.

Diskusijos Čekijos mokslų akademijoje. Iš kairės: ČMA prezidentė Eva Zažimalova (Eva Zažímalová), LMA prezidentas Jūras Banys, ČMA viceprezidentai Janas Ridkis (Jan Řídký) ir Davidas Honis (David Honys), LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius.

Čekijos mokslų akademija įkurta 1992 m. kaip buvusios Čekoslovakijos mokslų akademijos, veikusios 1953–1992 m., įpėdinė Čekijoje. Tačiau istorine akademijos įkūrimo data laikoma 1784-ieji, kai įsikūrė Karališkoji mokslo draugija ir veikė iki 1952 metų. Akademijoje veikia trys skyriai: Matematikos, fizikos ir žemės mokslų, Gyvybės mokslų ir chemijos bei Humanitarinių ir socialinių mokslų. ČMA priklauso 54 valstybiniai mokslo institutai. Akademijoje dirba beveik 10 000 darbuotojų, iš kurių daugiau nei pusė yra mokslininkai. Kaip ir daugelyje valstybių mokslininkai tik iš dalies finansuojami valstybės biudžeto lėšomis ir apie 60 proc. veikla vykdoma įvairių subsidijų, europinių ir šalies projektų bei verslo užsakymų lėšomis. ČMA įsikūrusi istoriniuose neorenesansiniuose buvusio banko rūmuose – viename pastate yra ir akademijos vadovybė, administracija, aptarnaujanti institutus, ir viešai lankytojams prieinama mokslinė biblioteka, gausi istorinių ir naujausių leidinių. Daugiau apie ČMA https://www.avcr.cz/en/

Diskusijoje kalbėta apie tolesnį akademijų bendradarbiavimo stiprinimą, dalyvavimą bendruose projektuose, mokslininkų apsikeitimo paramos programą, mokslo rezultatų sklaidą ir populiarinimą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, ekspertinę veiklą, kultūros paveldo išsaugojimą. Daugiau dėmesio skirta mokslo institucijų vertinimo problemoms aptarti pabrėžiant, kad finansavimas turi būti skiriamas ne tik atsižvelgiant į mokslo rezultatus, t. y. tai, kas jau atlikta, bet reikia žiūrėti ir į perspektyvą – skirti lėšų naujiems klausimams spręsti ir naujoms laboratorijoms ar mokslininkų grupėms kurti. Taip pat svarstyta, ką daryti su akademijose leidžiamais mokslo žurnalais, nes sunku konkuruoti su „agresyviomis“ leidyklomis. Nuspręsta, kad svarbiausia išlaikyti humanitarinių mokslų žurnalus, kurie svarbūs kiekvienai šaliai.

LMA dar 1992 m. kovo 25 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Čekoslovakijos, o 1994 m. balandžio 28 d. – su Čekijos mokslų akademija. Dabar galioja 2016 m. atnaujinta sutartis. Beje, ir LMA tinklalapyje galima rasti balandžio 24 d. paskelbtą Lietuvos ir Čekijos mokslų akademijų kvietimą teikti paraiškas bendriems mobilumo projektams.

Didžiausias ČMA institutas yra Fizikos institutas, įkurtas 1934 metais. Jame – per 1 000 darbuotojų. Būtent tolesnis vizito tikslas ir buvo susipažinti su Čekijos mokslininkų, su kuriais nemažai bendradarbiauja ir Lietuvos fizikai, pasiekimais fizikos srityje.

ČMA Fizikos instituto direktorius Antoninas Fejfaras (Antonin Fejfar) senuosiuose rūmuose apžvelgia instituto veiklą.

Lankytasi Fizikos institute esančiame Plonų sluoksnių ir nanostruktūrų skyriuje. Metalo organinės chemijos nusodinimo garų laboratorijoje puslaidininkių padėklai dengiami plonais medžiagų sluoksniais ir yra tiriamos struktūrinės jų savybės bei krūvio pernašos mechanizmai. Precizinė laboratorinė įranga ant paviršių uždeda ypač plonus įvairių norimų medžiagų sluoksnius, kurie laikomi perspektyviais kalbant apie ateities technologijas. Kitoje, Molekulinio pluošto epitaksijos, laboratorijoje ploni cheminių medžiagų sluoksniai dengiami taikant kitus būdus. Trečioje laboratorijoje atliekami unikalūs tyrimai, kai ant sidabro monokristalo uždedamas natrio chlorido sluoksnis, o ant jo nusodinamos didelės organinės molekulės ir, naudojant atominės jėgos mikroskopą, fiksuojami fotonai iš molekulių – tai leidžia stebėti vienos molekulės dinamiką.

Fizikos instituto laboratorijoje.

Prahos priemiestyje Europos Sąjungos paramos lėšomis (kainavo per 200 mln. eurų) pastatytame viename iš tarptautinės Ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) Europos jungtiniame centre, kurios visateisis partneris yra Lietuva, yra sumontuotas vienas galingiausių pasaulio lazerių, skirtas spektroskopijos, medžiagotyros ir kitiems perspektyviems lazerių taikymo tyrimams.

ELI centro veiklą mokslų akademijų prezidentams ir kitiems svečiams pristato Didelio galingumo lazerių padalinio vadovas Bedrichas Rusas (Bedřich Rus).

Džiugu, kad šio lazerio pagrindinius komponentus gamino ir Lietuvos aukštųjų technologijų įmonės. Šiame jungtiniame centre tyrimus atlieka ir Lietuvos mokslininkai iš Fizinių ir technologijos mokslų centro bei Vilniaus universiteto (VU). VU Fizikos fakulteto dekanas prof. Aidas Matijošius taip pat dalyvavo šiame susitikime. Lietuvos delegacija su ELI vadovais ir specialistais aptarė bendrų tyrimų perspektyvas.

 Z. Dabkevičius, J. Banys, E. Zažimalova ir A. Matijošius prie unikalios įrangos ELI centre.

ČMA Fizikos instituto naujas modernus padalinys „HiLASE“ centras yra sukurtas lazerių fizikos tyrėjams bendradarbiauti su pramonės atstovais, tarptautine infrastruktūra ELI. Jų modernūs kietojo kūno lazeriai naudojami saugant nuo pažeidimų ir įtrūkimams lėktuvų sraigtuose naikinti, gamybos matricose ir kituose įrenginiuose, kurie yra veikiami labai didelių mechaninių apkrovų.

Akademijų prezidentams prie lazerio maketo apie jo galimybes pasakoja „HiLASE“ centro vadovas Tomašas Mocekas (Tomáš Mocek).

Parengė akad. Jūras Banys ir akad. Zenonas Dabkevičius