Naujienos

Europos mokslininkai apie dujų ateitį: turime nedelsdami uždrausti gamtinių dujų katilus

2023 05 25

Gamtinės dujos nėra švaresnės už kitą iškastinį kurą, todėl naudojant jas kaip anglies ar naftos pakaitalą kyla rizika, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis sumažės nedaug arba visai nesumažės. Naujoje Europos Sąjungos šalių akademijų mokslo konsultacinės tarybos

(EASAC) ataskaitoje „Dujų ateitis“ pabrėžiamas itin didelis pasaulinio atšilimo potencialas, susijęs su iš esmės nefiksuojamu metano nuotėkiu visoje gamtinių dujų tiekimo grandinėje. Siekiant sušvelninti klimato kaitą, būtina nebenaudoti viso iškastinio kuro, uždrausti naujus gamtinių dujų katilus ir masiškai didinti atsinaujinančios elektros energijos gamybą.

Siekdamos pakeisti vamzdynais tiekiamas rusiškas dujas, Europos valstybės-narės pradėjo naudoti suskystintas gamtines dujas (SGD) iš už Europos ribų. „Suprantame, kad tai yra būtinas kompromisas. Neatidėliotina priemonė, kuria siekiama užtikrinti, kad šviesa būtų įjungta, žmonėms būtų šilta, o pramonė veiktų. Tačiau kadangi atsisakome tiesioginės priklausomybės nuo Rusijos, turime visiškai atsisakyti dujų ir plėsti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą“, – aiškina EASAC Energetikos programos direktorius Williamas Gillettas. „Negalime išvengti drastiškų pokyčių. Klimatas nepripažįsta jokių kompromisų.“

Metanas atmosferoje išsilaiko tik apie 10 metų, t. y. dešimt kartų trumpiau nei anglies dioksidas. Tačiau jo 20 metų pasaulinio atšilimo potencialas yra daugiau kaip 80 kartų didesnis už anglies dioksido potencialą, o tai reiškia, kad jis yra gerokai žalingesnis. „Iki šiol vertinome šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos poveikį 100 metų laikotarpiui. Tačiau klimato kaita vyksta taip sparčiai, kad dabar turime sutelkti dėmesį į artimiausius dešimt metų. Reikia nedelsiant pakeisti gamtines dujas atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, ir tam nėra jokios alternatyvos“, – sako Nevenas Duićius, EASAC Energetikos iniciatyvinės grupės pirmininkas.

Europos Sąjungoje įrengta 65 mln. katilų pastatams šildyti, tad šildymui sunaudojama daugiausiai gamtinių dujų. Aštuonios valstybės-narės jau patvirtino priemones, draudžiančias įrengti naujus dujų katilus arba reikalaujančias, kad pastatuose būtų naudojamas didelis atsinaujinančių išteklių energijos kiekis. „Tokie veiksmai turėtų būti skatinami visoje Europoje“, – rekomenduoja Duićius.

Ataskaita rekomenduoja naudoti šilumos siurblius ir centralizuotą šildymą kaip klimatui nekenksmingą dujinių katilų alternatyvą. Joje pabrėžiama, kad skirtingai nei elektros energija šildymas yra išskirtinai vietinės rinkos reikalas. Pastatų konstrukcijos ir reglamentas, vietos klimatas, poreikių tankis ir atsinaujinančių ar atliekinių šilumos šaltinių prieinamumas turi įtakos geriausiam pasirinkimui kiekviename rajone ar pastate. Todėl miestai turi integruoti miestų planavimą ir bendradarbiauti su šildymo sistemų savininkais ir naudotojais.

Labai svarbu, kad šiame procese būtų atsižvelgta i į socialinį teisingumą. Williamas Gillettas sako: „Ne visi turi pinigų ar pakankamai kreditų bankuose, kad galėtų įsigyti naują šildymo sistemą. Norint Europoje sėkmingai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, reikia įžvalgumo, socialinio jautrumo ir paramos mechanizmų, nukreiptų į pažeidžiamiausias gyventojų grupes ir namų ūkius.“

Dujų skirstymo ir tiekimo įmonės dažnai pasisako už laipsnišką gamtinių dujų pakeitimą vandeniliu, nes tai leistų joms ilgus metus eksploatuoti turimą turtą. Tačiau siekiant švaresnio namų šildymo šis metodas moksliniu požiūriu nėra perspektyvus. „Į gamtines dujas įmaišius 10 proc. vandenilio, CO₂ kiekis sumažėja tik 1 proc., o tai nėra geras vertingo energijos nešėjo, kuris bus reikalingas sunkiai įveikiamuose sektoriuose, panaudojimas. Prognozuojame, kad vandenilis ir iš jo gauti degalai bus itin paklausūs tarp kai kurių pramonės šakų, taip pat sunkiasvorio transporto“, – aiškina EASAC darbo grupės pirmininkė Anne Neumann.

Ilgą laiką gamtinės dujos buvo laikomos idealiu tiltu atsisakant anglies panaudojimo ir siekiant nulinio anglies dioksido išmetimo iki 2050 metų. Kai kuriose šalyse gamtinės dujos tapo pagrindiniu kuru elektros energijai gaminti. EASAC ataskaita „Dujų ateitis“ aiškiai rodo, kad tai yra aklavietė.

„Gamtinės dujos nebeturėtų būti pereinamasis pasirinkimas. Visa elektros energijos gamyba ir degimu grindžiamas šildymas tiesiogine prasme aštrina visuotinį atšilimą ir turi būti pakeisti atsinaujinančiais energijos šaltiniais, tokiais kaip vėjas, saulė ar vanduo“, – teigia A. Duićius.

Ataskaitoje taip pat vertinamos anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (carbon capture and storage,CCS) bei branduolinės energijos galimybės. „Ateinantis dešimtmetis bus lemiamas siekiant stabdyti klimato kaitą. Branduolių sintezės reaktoriai dar tik pradedami kurti, tad nei anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų, nei naujų branduolinių elektrinių, paremtų dabartine ar mažų modulinių reaktorių technologija, nepavyks sukurti pakankamai greitai. Be to, daugelyje regionų atominės elektrinės gali tapti pažeidžiamos dėl klimato kaitos poveikio, pavyzdžiui, aušinamojo vandens trūkumo“, – daro išvadą Gillettas.

Visas ataskaitos tekstas: https://easac.eu/publications/details/future-of-gas

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko, LMA tikrojo nario prof. Artūro Žukausko komentaras:  

„Šiame dokumente matau tam tikrus prieštaravimus.  Gamtinės dujos iš tikrųjų palieka didelį anglies pėdsaką, tad ilgainiui jų turėtų būti atsisakyta. Beje, saulės energetikos paliekamas anglies pėdsakas šiuo metu yra ne ką mažesnis (dėl didelių „nešvarios“ elektros energijos sąnaudų gaminant ir utilizuojant saulės elementus).

Boileriai neturėtų būti gretinami vien su gamtinėmis dujomis, nes viena iš didžiųjų idėjų yra sintetinio metano ir kitų sintetinių dujų, pavyzdžiui, amoniako, pagamintų iš žaliojo vandenilio, naudojimas. Dirbtinis metanas turi privalumų – jam tinka neperdirbta turima gamtinių dujų saugojimo, paskirstymo ir panaudojimo infrastruktūra, taip pat boileriai. Energijos saugojimas yra labai svarbus plėtojant žaliąją energetiką, kadangi atsinaujinančių šaltinių veikimas svyruoja. Sezoninio svyravimo problema yra ypač opi, turint omeny, kad daugelyje šalių žiemą energijos sąnaudos dėl šildymo labai išauga. Tokiam svyravimui kompensuoti plataus pasirinkimo nėra – arba sintetinės dujos, arba branduolinės jėgainės, arba brangūs (iki 100 Eur/kWh) energijos kaupikliai.

Todėl negalėčiau pritarti minėtam dokumentui, nes jame boileriai traktuojami vienpusiškai. Vandenilio maišymas su gamtinėmis dujomis tėra tarpinė technologija, be to, ji neturi didelių perspektyvų.“

Lietuvos mokslų akademijos informacija