Naujienų archyvas

Europos klimato konferencija

Šių metų gegužės 15–16 d. Varšuvoje vyko Europos klimato konferencija, kurioje dalyvavo 90 mokslininkų, atstovaujančių 45 Europos šalių mokslų akademijoms. Dvi dienas vyko plenarinės sesijos ir diskusijos keturiose sekcijose: žemės ūkis ir žemėnauda; pramonė ir energetika; vanduo ir ekosistemos; infrastruktūra, judumas ir rizikos.  Konferencijos rezultatai ir išvados pateikiamos 2023 m. gegužės 23 d. Varšuvos komunikate apie klimato kaitą Europoje (WARSAW COMMUNIQUÉ ON CLIMATE CHANGE IN EUROPE).

Globalinį atšilimą ir jo pasekmes sukelia žmogaus veikla, ir tai yra vienas iš aktualiausių mūsų laikų (antropoceno) iššūkių. Klimato kaita daro įtaką gyvenimo būdui, aplinkai, verslui, gyvenvietėms ir ekosistemoms. Nė vienas planetinis komponentas nelieka nepakitęs.

Konferencijos dalyviai pripažino, kad įrodymais pagrįstos mokslinės konsultacijos turėtų būti politinių ir asmeninių sprendimų dėl klimato neutralumo pagrindas, o mokslininkai turėtų labiau įsitraukti į savo bendrapiliečių klimato kaitos raštingumo didinimą.

Klimato neutralumas – tai nulinis balansas tarp šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir natūralaus jo pašalinimo, t. y. subalansuoti šias emisijas taip, kad jos būtų lygios (arba mažesnės) emisijoms, kurios natūraliai pašalinamos ir absorbuojamos, pvz., vykstant augalų fotosintezei, vandenynuose ir pan. Iš esmės tai reiškia, kad kovodami su klimato kaita turime mažinti išmetamų teršalų kiekį.

Efektyvūs veiksmai link klimato neutralumo reiškia gilius daugelio ekonomikos, energetikos sistemos, tarptautinių rinkų ir pasaulinio bendradarbiavimo aspektų pokyčius. Šios priemonės turėtų suderinti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo strategijas, rasti tarptautinius, nacionalinius ir regioninius kompromisus. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama regioniniams klimato kaitos tyrimams ir jų sąsajoms su globaliais bei vietiniais procesais. Kol kas nei mokslinė, nei politinė, nei kolektyvinė pilietinė veikla yra nepakankama, trūksta švietimo ir viešųjų bei privačių investicijų. Laikas pasiekti Paryžiaus klimato susitarimo tikslą baigiasi, todėl lieka labai mažai realių galimybių jam įgyvendinti.

Pirminė rekomendacija – paspartinti poveikį klimatui švelninančių priemonių įgyvendinimą, suderintą su Paryžiaus susitarimu, kartu diegiant prisitaikymo priemones. Siekiant neutralumo klimatui turėtų būti naudojamos įvairios valdymo ir finansinės priemonės, pvz., CO₂ emisijų kainodara, ekologiškų technologijų skatinimas, griežtas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, aplinkos taršos mažinimas ir ekosistemų būklės gerinimas, ypač atkreipiant dėmesį į miškų naikinimą ir biologinės įvairovės nykimą. Europa ir Vidurio Azija turėtų geriau išnaudoti turimą potencialą valdant klimato kaitą: atsinaujinančius energijos šaltinius, rinkos ekonomiką, žmones, žinias ir inovacijas. Konferencijos dalyviai kviečia pasinaudoti šiuo galingu potencialu, kad paspartintume mūsų žemyno ir visos mūsų planetos transformacijos tempą link klimatui neutralios ateities.

Visas komunikato tekstas pateikiamas prisegtame dokumente.

Akad. prof. Arūnas Bukantis