Naujienų archyvas

Aptartos tvarumo gyvulininkystėje problemos

2023 06 06

Kokius sprendimus turėtų priimti ūkininkai siekdami tvarumo gyvulininkystėje? Kokios naujausios technologijos turėtų būti pasitelkiamos? Ką atskleidžia naujausi moksliniai tyrimai? Ar gyvulininkystė gali padėti išsaugoti biologinę įvairovę?

Atsakymų į daugelį šių klausimų buvo ieškoma Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Žemės ir miškų mokslų skyriaus bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkystės instituto surengtoje konferencijoje „Tvari gyvulininkystė: iššūkiai ir galimybės mokslui“. Baisogalos dvaro rūmų kolonų salėje susirinko gausus būrys klausytojų, besidominčių šiuolaikinės gyvulininkystės problemomis ir jos vystymo perspektyvomis. Dalyvavo LMA akademikai, LR žemės ūkio ministerijos atstovai, mokslininkai, tyrėjai, doktorantai, žemės ūkio specialistai, konsultantai, verslininkai.

Akad. Henrikas Žilinskas.	Dr. Artūras Šiukščius.

Konferencijos dalyvius pasveikino LMA Žemės ir miškų mokslų skyriaus Veterinarinės medicinos ir gyvūnų mokslų sekcijos pirmininkas akad. Henrikas Žilinskas ir LSMU Gyvulininkystės instituto direktorius dr. Artūras Šiukščius.

Vienas pagrindinių šiuolaikinės gyvulininkystės strateginių tikslų yra vartotojų poreikių tenkinimas nedarant žalos ateities kartoms, o pagrindinė vystymo strategija – užtikrinti darnų gamybos sistemų veikimą. Plėtojant gyvulininkystę tenka atsižvelgti į vystomos gamybos poveikį aplinkai ir klimato kaitai. Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija įpareigoja sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, o Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje taip pat didelis dėmesys skiriamas klimato kaitos mažinimui. Lietuvos kaimo plėtros programoje taip pat numatytas ŠESD bei amoniako kiekio mažinimas. Europos Sąjungoje iš žemės ūkio sektoriaus išskiriama 10 proc., o Lietuvoje – 23 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. 2015 m. skaičiuojant CO₂ ekvivalentu 47 proc. šios emisijos buvo iš gyvulininkystės sektoriaus. Gyvulininkystės plėtra, didinant gyvulių ir bandų skaičių, neišvengiamai prisidėtų prie neigiamo poveikio aplinkai. Siekiant darnaus šakos vystymo pagrindinis dėmesys skiriamas tausojančiam gamtos išteklių naudojimui, subalansuotai plėtrai, o šių tikslų siekiama didinant gyvulininkystės našumą bei efektyvumą.

LR žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus patarėjas Saulius Kunickis savo pranešime supažindino su tvaraus ūkininkavimo samprata, pabrėždamas būtiną tokių lygiaverčių sudedamųjų dalių kaip aplinka, ekonomika ir visuomenė sąveiką. Buvo palygintas nuostolių, patirtų dėl susirgimų afrikiniu kiaulių maru skirtingų dydžių kiaulininkystės ūkiuose, mastas.

LSMU Gyvulininkystės instituto direktoriaus dr. A. Šiukščiaus pranešime buvo apžvelgtos inovacijos, prisidedančios prie tvarumo didinimo gyvulininkystėje, pasidalyta sukaupta vertinga patirtimi, diegiant srutų rūgštinimo technologiją. Aptarti gyvūnų reprodukcijos efektyvumą didinantys bei prie gyvūnų gerovės prisidedantys pažangūs sprendimai.

Akad. Žydrė Kadžiulienė. 

Didelio susidomėjimo sulaukė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto dr. Žydrės Kadžiulienės pranešimas apie daugiamečių žolynų įvairovę, naudojimą ir jų pašarinę vertę. Gyvulininkystės instituto mokslininkas dr. Jonas Jatkauskas kalbėjo apie pasiektą pažangą gerinant siloso kokybę bei maistinę vertę, apžvelgė silosuotų pašarų gamybos svarbą ir ateities perspektyvas.

 

Dr. Alma Račkauskaitė.

VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktorius Nerijus Zableckis aptarė tvarų užliejamų pievų ir ganyklų panaudojimą gyvulininkystėje, supažindino su mėsinių galvijų ganymo nauda saugomose teritorijose, siekiant užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą. LSMU Gyvulininkystės instituto mokslininkė dr. Alma Račkauskaitė pristatė saugomų Lietuvos ūkinių gyvūnų veislių esamą būklę ir jų svarbą gyvulininkystei. LSMU Gyvulininkystės instituto Ekologijos skyriaus dr. Remigijus Juška kalbėjo apie klimato kaitos problemas ir jų švelninimo galimybes gyvulininkystėje.

Konferencijoje susitiko skirtingų mokslo institutų mokslininkai, tyrėjai, žemės ūkio specialistai, ūkininkai. Diskusijose aptartos skirtingos tvarumo didinimo gyvulininkystėje strategijos, inovacijų svarba, sukaupta pažangi patirtis padės lengviau priimti sprendimus, užtikrinančius tvaresnę, aplinkai draugiškesnę gyvulininkystės plėtotę.

LSMU Gyvulininkystės instituto direktoriaus pavaduotoja dr. Rasa Nainienė
Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. habil. dr. Henrikas Žilinskas
Autorių nuotraukos