Naujienų archyvas

Inovacijų plėtra Lietuvoje

2023 06 23

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime, vykusiame birželio 20 d. LMA didžiojoje konferencijų salėje, svarstyta inovacijų plėtra ir jos problemos. Ar inovacijų, kaip ir dera, sulaukiama iš aukštosiose mokyklose parengiamų specialistų, įskaitant mokslų daktarus, ar inovacijos sklandžiai pasiekia ir įsitvirtina versle ir pramonėje? Apie tai išklausyti kviestiniai mokslo politikos, jos įgyvendinimo, verslumo skatinimo institucijų ir pačių verslininkų bei jų asociacijų atstovų kviestiniai pranešimai.

Susirinkimą vedė LMA prezidentas Jūras Banys, jam talkino viceprezidentas Zenonas Dabkevičius. Pranešus apie dalyvių kvorumą ir kviestuosius pranešėjus, patvirtinta iš anksto skelbta susirinkimo darbotvarkė.

Renginio pradžioje tylos minute pagerbtas vieno žymiausių Lietuvos inovatorių, garsaus vibrotechnikos specialisto akademiko Ramučio Petro Bansevičiaus (1939 02 23 – 2023 06 01) atminimas. Tada jubiliejų proga pasveikinti akademikė Dalia Klajumienė, ilgamečiam LMA leidžiamo žurnalo „Menotyra“ atsakingajam sekretoriui prof. dr. Helmutui Šabasevičiui įteikta LMA prezidiumo padėka ir skėtis su LMA simbolika. LMA atminimo medaliais apdovanoti akademikai Zita Aušrelė Kučinskienė, Jurgis Kazimieras Staniškis ir Vytautas Martinkus, taip pat neseniai atšventę jubiliejines sukaktis. Jubiliatams įteikta gėlių.

LMA Teodoro Grotuso fondo valdybos nutarimu Teodoro Grotuso medalis Nr. 037 už nuopelnus mokslui ir T. Grotuso vardo puoselėjimą bei istorinės atminties garsinimą suteiktas akademikui Juozui Vidmančiui Vaitkui. Medalį įteikė LMA prezidentas J. Banys ir LMA T. Grotuso fondo valdybos pirmininkas akad. Aivaras Kareiva.

Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos valdybos 2023 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 1 I. Domeikos atminimo medalis už pasaulinio lygio biochemijos mokslo vystymą, už išmintį ir lyderystę vadovaujant Vilniaus universitetui ir Lietuvos mokslų akademijai, už Lietuvos vardo garsinimą atstovaujant Lietuvos Respublikos Seimui ir už nuopelnus Lietuvos kultūrai skirtas akademikui Benediktui Juodkai. Dailininko Petro Repšio sukurtą ir Lietuvos monetų kalykloje pagamintą medalį įteikė LMA prezidentas J. Banys ir Lietuvos I. Domeikos draugijos prezidentas akad. Algimantas Grigelis drauge su Vilniaus universiteto, kurio auklėtiniu buvo I. Domeika, dabartiniu rektoriumi akad. Rimvydu Petrausku.

Įteikti nario ženklai, pažymėjimai, LMA statuto leidiniai ir kaklaryšiai / kaklajuostės šiemet išrinktiems naujiems LMA nariams: Alvydui Jokubaičiui (politikos mokslai), Evaldui Kazlauskui, (psichologija), Dariui Abramavičiui (fizika), Jonui Šiauliui (matematika), Linui Mažučiui (biochemija), Sonatai Jarmalaitei (biologija, genetika), Albertui Bitinui (geologija), Rimantui Benečiui (kardiochirurgija), Dainiui Steponavičiui (žemės ūkio ir aplinkos inžinerija) ir Rolanui Daukševičiui (mechanika).

LMA prezidentas J. Banys, pacitavęs šiandien Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos skaityto metinio pranešimo teiginius, kad valdžios institucijose pradeda veikti mokslo patarėjai ir kad inovacijos be stipraus mokslo nebus plėtojamos, pakvietė į tribūną pirmąją pranešėją.

LR švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėja Rasa Kulvietienė pranešime „Mokslas ir studijos – valstybės pažangai“ apžvelgė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vykdomoje mokslo plėtros programoje identifikuotus iššūkius ir valdomas priemones jiems spręsti. Tarp pastarųjų – palankesnė aplinka talentams, jaunimo įtraukimas į mokslinę veiklą, Lietuvos mokslo tarybos (LMT) funkcijų, įskaitant mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą, naujoviškas vykdymas bei minėtas mokslo ir inovacijų patarėjų instituto realizavimas. Pranešėja nurodė, kad bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) vykdomos trys misijos: Inovacijos sveikatai, Įtrauki ir kūrybinga visuomenė bei Sumani ir klimatui neutrali Lietuva. Mokslui ir inovacijoms bus skiriama 267 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Antroji pranešėja – EIM įsteigtos Inovacijų agentūros direktorė Romualda Stragienė. „Bendradarbiavimas prasideda nuo susipažinimo“, teigė ji ir pranešime „Lietuvos verslo ir mokslo bendradarbiavimo, inovacijų, verslumo ir eksporto skatinimas“ apibūdino naujosios agentūros ligšiolinę veiklą ir perspektyvas. Dabar agentūroje – apie 300 darbuotojų, iš jų 15 – mokslų daktarai. Pastarąjį metų ketvirtį agentūros veiklos strategija suderinta jos valdyboje ir gegužės 22 d. patvirtinta steigėjo. Agentūros misija yra auginti pasauliniu mastu konkurencingą verslą Lietuvoje „vieno langelio“ principu, jos klientai – vykdantieji verslą arba norintieji pradėti jį vykdyti. Suformuluoti trys agentūros veiklos vizijos elementai: pirma, patrigubinti privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), antra, pasiekti, kad 50 proc. Lietuvos įmonių produktyvumas būtų aukštesnis už ES vidurkį, ir trečia, padvigubinti aukštos pridėtinės vertės produktų ar (ir) paslaugų dalį šalies eksporte. Vizijai įgyvendinti numatyti penki strateginiai tikslai ir penkios proveržio kryptys jiems pasiekti. Agentūra numato klientams pagalbą visuose jų brandos etapuose per turimas kompetencijas, kontaktus ir kitas priemones. Iš viso tikslams pasiekti numatoma panaudoti 774 mln. Eur investicijų, tikimasi paslaugas suteikti 100 tūkst. Lietuvos įmonių. Agentūra veiks vadovaudamasi keturiomis pagrindinėmis vertybėmis: bendrakūra, tobulėjimu, atsakomybe ir atvira komunikacija.

Pasikeitus aplinkybėms, vietoj ekonomikos ir inovacijų viceministrės susirinkime pranešimą „Inovacijų politikos formavimas ir įgyvendinimas, konkurencingo ir inovatyvaus verslo skatinimas šalyje“ skaitė EIM Inovacijų departamento direktorius Ričardas Valančiauskas. Pradėjęs retoriniu klausimu „Ar Lietuva – inovatyvi šalis?“, jis tęsė, kad gana objektyviais kriterijais remiasi ES inovacijų švieslentė: joje Lietuvai skirta 19 vieta iš 27. Tačiau džiugina teigiamos tendencijos: esame tarp penkių darančių didžiausią pažangą, verslo investicijos į mokslą augo po 1/10 pastaraisias metais, Lietuvoje gerėja produkto ar proceso inovacijų įmonėms investicijos. Kita vertus, verčia sunerimti santykinai mažas užsienio doktorantų skaičius, neatrodo pavykęs nevalstybinės kilmės investicijų skyrimas net septynioms Lietuvos pasirinktoms sumaniosios specializacijos kryptims (trijų misijų, minėtų R. Kulvietienės, bendras vykdymas su ŠMSM  traktuojamas kaip naujas bandomasis projektas), matomas neišnaudotas STEAM potencialas, reikalingas reikšmingas dabartinių darbo rinkos dalyvių įgūdžių kitimas bei tobulinimas, užsienio talentų pritraukimas. Pranešėjas pabrėžė, kad tarptautinis aktyvumas mokslo ir inovacijų srityje yra labai svarbus veiksnys šalies inovacijų sistemos augimui ir išreiškė viltį, kad po metų galėsime matyti ir aptarti pasiektus teigiamus pokyčius.

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas prof. dr. Gintaras Valinčius perskaitė pranešimą „Mokslinių tyrimų kokybės gerinimas ir mokslo poveikio valstybės plėtrai didinimas“. Jis priminė, kad LMT statusas keitėsi 2022 metais, pagal naujus nuostatus ji yra pavaldi Ministrei Pirmininkei. Numatytieji mokslo patarėjai ministerijose – tai LMT darbuotojai, dabar vyksta jų atranka. Pačioje LMT vyksta pokyčiai, siekiama tapti geidžiama darbo vieta ir efektyviu instrumentu: LMT investuoja į jaunuosius tyrėjus, skatindama mokslo ir verslo bendradarbiavimą, vysto tarptautiškumą, derėdamasi dėl savo darbuotojų stažuočių užsienio (pvz., Švedijos, Jungtinės Karalystės) mokslą finansuojančiose institucijose, siekia kelti savo darbo kokybės standartus. LMT visiškai pritaria Science Europe (Europos mokslą finansuojančių organizacijų konsorciumo) nuomonei, kad Europoje reikalinga pereiti prie kokybinio – ne kiekybinio – mokslo vertinimo, kaip minėta ir ŠMSM atstovės pranešime. Dr. G. Valinčius įvardijo ir keletą svarbių naujų projektų. Tai – edukologijos, Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimo, informacinių ir kvantinių technologijų plėtros kryptys.

Akademikas Arvydas Eugenijus Janulaitis klausė pranešėjo dėl galimo LMT fundamentinių tyrimų finansavimo – atsakyta, kad galimybė yra, ir ne viena. Akademikas B. Juodka teiravosi, ar bendrų tikslų išsklaidymas keliose panašiose institucijose nėra efektyvumo mažinimas – į tai atsakyta, kad dirbama tokioje struktūrinėje aplinkoje, kokia yra sukurta, stengiantis atsižvelgti į tikslų bendrystę. Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas klausė, kiek sėkmingas Lietuvos dalyvavimas „Horizonto“ programose – atsakyta, kad pati LMT kaip institucija nedalyvauja, bet LINO biuras Briuselyje ir nacionaliniai kontaktiniai asmenys yra aktyvūs LMT padaliniai, gaunantys daug padėkų ir gerų įvertinimų iš mokslo ir verslo klientų Lietuvoje; kalbant apie dalyvaujančias institucijas (tarp jų – ir verslo), anksčiau buvęs apie 40 proc. įnašo sugrįžimas dabar reikšmingai didėja, jis bus apibendrintas LMT komitetų posėdžiuose ir paskelbtas.

Vėliau kalbėjo verslininkas, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusios UAB „Elinta“ generalinis direktorius dr. Vytautas Jokužis. Pranešimo „Intelekto poreikis elektronikos gamybos ir technologinių procesų automatizavimo srityse“ leitmotyvas užkoduotas dr. V. Jokužio įmonės pavadinime: Elektronika ir intelektas. Taip, intelektas būtinas, dėl jo įmonė iš tiesų yra net aštuonių labiau specializuotų įmonių grupė ir kiekviena jų turi sėkmės istoriją. Antai, visos elektromobilių įkrovimo stotelės, esančios Korsikos saloje – „Elintos“ produktas. Įmonėje yra lankęsi seras Ričardas Bransonas (Richard Branson) ir kitos įžymybės, prezidentai, karališkųjų šeimų nariai, bet svarbiausi įmonės svečiai yra moksleiviai ir studentai (šiandien vadovas bendravo su trimis studentais iš Masačusetso technologijų instituto, atvykusiais atlikti praktikos). Iš jų įmonė renkasi ir ugdo sau darbuotojus. Pranešėjas apgailestavo, kad mokyklos Lietuvoje vis mažiau bepajėgia išmokyti tiksliųjų disciplinų. Tai – būtinoji inžinerinių mokslų abėcėlė. Ir mūsų mokslininkai turėtų gauti ne 1,5 karto didesnį nei vidutinis (pagal politikus), o 2 kartus didesnį nei inžinieriaus atlyginimą – tada į mokslininkų gretas ateis geriausieji, kurių atsakymai itin reikalingi verslui.

Akad. Vytautas Ruzgas klausė pranešėjo, ar įmonė naudojosi inovacijų agentūrų teikiama pagalba – atsakyta teigiamai: taip, iš tiesų gauta milijono eilės parama. LMA vizeprezidentas Z. Dabkevičius pasiteiravo, kokių palinkėjimų, pageidavimų dėl inovacijų turėtų pats optimistinio pranešimo autorius. Dr. V. Jokužis replikavo, kad anaiptol nėra viskas gerai: silpni mokslo ir verslo ryšiai, liūdinančios tendencijos matosi ir iš neseniai vykusios pasaulinės parodos „Intersolar“: matyti, kad 80 proc. naujausių technologijų sukuriama Kinijoje, o dar 10 proc. – Vokietijos įmonėse, kurių vadovai – kinai; nenorime atsilikti, turi stipriai pasitempti ir Lietuva, ir Europa. LMA prezidentas J. Banys paantrino dėl Kinijos vaidmens moksle ir inovacijose ir teiravosi, kur lavinami „Elintos“ darbuotojai, ar Kauno aukštosiose mokyklose. Įmonės vadovas patvirtino, kad daugiausia Kauno technologijos universitete ir technikos kolegijoje bei Kauno kolegijoje, tačiau pabrėžė, kad įmonė būsimus darbuotojus pastebi, siūlo praktiką ir renkasi jau nuo moksleiviško amžiaus. Dar akad. J. Banys klausė, ar teisinga būtų teigti, kad inovacijos bus kuriamos laboratorijose ir įmonėse, ir jas kurs žmonės, turintys visapusišką mokslinį išsilavinimą. Dr. V. Jokužis atsakė, kad dabar yra taip, tačiau jo asmeninis noras – kad Lietuvos universitetuose būtų žmonės, turintys aukštą kompetenciją (ir gaunantys aukštą atlyginimą), kurie pateiktų verslui reikalingus atsakymus.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas D. Arlauskas pranešimą „Kokios realios galimybės mūsų šalies smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriui reikšmingai padidinti inovacijų apimtį?“ pradėjo pacituodamas garsų tyrėją, populiarių knygų autorių Juvalį Noa Hararį (Yuval Noah Harari). To autoriaus netikėtas teiginys – „Ne inovacijos, ne technologijos, o asmenybės ir naujas požiūris lems valstybių konkurencingumą“. Turima galvoje, kad lemiamas veiksnys iš tiesų yra inovacijų valdymas, ir todėl reikalinga sukurti tvarų inovacijų valdymo modelį. Gali būti, kad mūsų dabartinės investicijos inovacijoms valdyti ne visai perspektyvios, galbūt reikia rūpintis verslo ir viešojo sektoriaus valdymo efektyvumu – apie tai kalbama ir Pasaulio ekonomikos forume. Pranešėjo teigimu, deramas inovacijų valdymas leistų sklandžiai veikti visoms trims dalims inovacijų grandinėje „kūrimas – komercializavimas – rizikos kapitalas“. Pranešėjo manymu, būtent mokslininkai turi sukurti inovacijų valdymo modelį, nes dabar tai patikėta valdininkams. Inovacijos smulkiajame ir vidutiniame versle, smulkiame lokaliame lygmenyje nepadės mums geriau konkuruoti tarptautinėje rinkoje ir greičiau pasiekti Europos Sąjungos vidurkį pagal BVP. Į viršų iš tiesų pakelia ne institucijos, ne inovacijų ekosistemos, o „garažinių vaikinų“ – nesisteminių veikėjų – sukuriamos naujovės. Reikalinga, kad mokslininkai – galimai, LMA mokslininkų grupė – sukurtų, pamėgintų sukurti gerą inovacijų valdymo algoritmą. Inovacijų veikimo atžvilgiu pamokantis yra neseniai demonstruotas, bet daugelio dėl „Rammstein“ ir vienos japonų grupių koncertų nepastebėtas filmas „Blackberry“ apie užgimusią, suklestėjusią ir, deja, žlugusią technologinę inovaciją. O apie atsiveriančias stulbinamas dirbtinio intelekto (DI) galimybes klausytojams D. Arlauskas pasiūlė spręsti paklausius sero Polo Makartnio (Paul McCartney) naujos dainos, kur atgamintas Džono Lenono (John Lennon) balsas, arba pasižiūrėjus DI sukurtą filmuką „Frost“. Dar, „šiame pasaulyje niekas mums nepadės, išskyrus mus pačius“, – taip sakė Dž. Lenonas, bet kad galėtume padėti kitiems, turime turėti pinigų. Todėl pranešėjas kvietė bandyti uždirbti tuos pinigus, kad galėtume padėti Ukrainai ir visiems, kuriems pagalba reikalinga.

Akad. J. Banys paantrino D. Arlauskui dėl inovacijų valdymo ir atkreipė dėmesį, kad visiškai neseniai paskelbti duomenys apie „garbingą“ trečią Lietuvos vietą tarp „Nanny state“ (angl., valstybių-auklių): kai kuriais požiūriais esame pernelyg reguliuojanti šalis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius skaitė pranešimą „Valdžios, mokslo ir verslo bendradarbiavimas kuriant ir plėtojant inovacijas“ ir pabrėžė, kad rodikliai maloniai stebina: šalies BVP ir eksportas pastaruoju metu neregėtai augo, ir tai galbūt yra ilgalaikių inovacijų valdymo pastangų, kurios atrodė bergždžios, pasekmė. Pagal eksportą Lietuva nuo 2021 metų ėmė lenkti Lenkiją, Latviją ir Estiją. Mokslas, inovacijos, technologijos – nuolat Europos Komisijos (EK) pabrėžiamos konkurencingumą keliančios priemonės. Tačiau priemonių administravimas turi būti kuo paprastesnis – dabar „Horizonto“ programa tuo požiūriu lenkia nacionalinius skatinimo įrankius. Tikimasi, kad naujoji Inovacijų agentūros vadovė, pažįstanti verslo pasaulį, pasiūlys tinkamus verslui ir mums visiems svertus. Pavyzdžiui, Japonijoje, kuri (kaip ir JAV) į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP) BVP procentais investuoja žymiai daugiau nei Europa, daug labiau yra remiamasi pasitikėjimu. Džiugina ir tai, kad 2022 metais EK atkreipė dėmesį į verslo stiprybes Lietuvoje: verslo įmonės Lietuvoje inovacijoms skiria 171 proc. ES vidurkio, stebimos ir kitos teigiamos tendencijos, reikia nesustoti. Lietuvos pramonės dar „nenužudė“ auganti konkurencija, energijos karas ir kiti iššūkiai, tarp jų – iššūkis plėtoti robotiką (Europa čia atsilieka nuo JAV, JAV – nuo Kinijos) ir dirbtinį intelektą – DI (Pramonė 4.0), integruoti žiedinę ekonomiką, žaliąjį kursą, aplinkai draugišką plėtrą ir socialinę dimensiją (Pramonė 5.0) ir pasitikti jau 6-osios pramonės revoliucijos (Pramonė 6.0) standartus. Pramonė 6.0 grindžiama į individualų vartotoją nukreiptais, hiper tarpusavyje sujungtais gamybos vienetais, veikiančiais dinaminėse tiekimo grandinėse ir vykdančiais tarpusavio duomenų mainus. Tokiomis sąlygomis mokslo institucijos, technologijų kūrėjai ir diegėjai, inovatyvūs startuoliai ir aukštos pridėtines vertės produktus dauginanti pramonė turi sąveikauti itin tiksliai ir darniai, būdami vieno ekonominę gerovę (po pastarosios – ir socialinę gerovę) nešančio stuburo dalys. Jų dezintegracija Lietuvoje yra pagrindinis mūsų galimos sėkmės kliuvinių. Per artimiausius šešerius metus deramai rengdamiesi Pramonei 6.0, iš esmės turime stengtis tapti nišiniai gamintojai, pajėgūs aptarnauti potencialius pusę milijardo individualių pirkėjų Europoje. Panašaus gaminio pavyzdžiu galėtų būti apavas, kurį avėtume be nuovargio, sumodeliuotas naudojant „Elinta“ sukurtą pėdų skenerį.

Mūsų pramonės strategija neabejotinai turi būti pramonės inovacijų strategija, o inovacijos – politikos formavimo dalimi. Tą EK pareiškė jau 2020 metais. Vėliau sekę Europos svarbiausiųjų žaliavų aktas ir Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas reikalauja esminės konversijos ir efektyvių mokslinių sprendimų ieškant naujų kelių taupyti žaliavas ir tausoti aplinką. Štai numatoma, kad nuo 2025 metų ES vidiniuose viešuosiuose „žaliuosiuose“ pirkimuose 30 proc. kainos sudarys CO₂ sandas, vadinasi – mažiausią CO₂ pėdsaką turinčio produkto gamintojai taps pardavimų milijardiniuose viešuosiuose pirkimuose lyderiais. Todėl tapti „žalesniais“ ne tik madinga, bet ir apsimoka, turime ieškoti ir rasti būdų pagreitinti tą vyksmą. Vėliau pranešėjas kalbėjo apie problemas, derinant skirtingus verslo ir mokslo interesus (pelnas ar akademinės publikacijos). Verslas nelinkęs atskleisti to, ką laiko intelektine nuosavybe. Bet yra teigiamai vertinama neseniai įkurta industrinė doktorantūra. Neretai įmonėms trūksta MTTP patirties, jaučiama laboratorinės įrangos stoka. Tačiau iš to, kas sakyta, aišku, kad paskatų bendradarbiauti mokslui ir verslui yra daug. Vienas iš nedaugelio sėkmingų tokio bendradarbiavimo projektų – tai InterinoLT, stiprinantis verslo, mokslo ir valdžios institucijų bendrą ryšį per tarptautinę tinklaveiką. Baigdamas V. Janulevičius pažymėjo, kad pažanga yra, tačiau neišnaudojame visų galimybių, viso mūsų darbščių ir gabių žmonių potencialo. Taip pat palinkėjo tęsti pradėtus darbus stiprinant Lietuvos įmonių inovacinius gebėjimus ir visos mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos bendradarbiavimą ir tarptautiškumą bei susitarti ir formuluoti konsoliduotas ir globalias užduotis, kurioms spręsti reikalingas visų trijų partnerių – mokslo, verslo ir valdžios – įsitraukimas.

Pranešėjui atsakius į klausimus, LMA prezidentas dar priminė, kad inžinerija, ypač elektronikos inžinerija, vykstant karui, taip pat tampa labai svarbia tema.

Susirinkusieji plojimais dar kartą padėkojo pranešėjams, kalbėjusiems apie inovacijų plėtrą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, dirbtinio intelekto galimybes ir apžvelgusiems kitas aktualias su inovacijomis susijusias temas.

Parengė LMA Organizacinio skyriaus vadovas dr. Andrius Bernotas
Virginijos Valuckienės nuotraukos

Susirinkimo vaizdo įrašas

GALERIJA