Naujienų archyvas

Lietuvos mokslų akademijos nariui prof. habil. dr. Pranui Kūriui – 85

2023 08 21

Gerbiamasis Jubiliate,

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas bei Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius nuoširdžiai sveikina Jus jubiliejaus proga.

Esate Lietuvos teisinės valstybės kūrėjas. Neišmatuojami Jūsų nuopelnai atkuriant Lietuvos valstybingumą, formuojant savarankiškos valstybės teisinę sistemą akivaizdūs – Lietuvoje egzistuoja nauja, funkcionuojanti demokratinė sistema, atitinkanti europinius standartus.

Jūs sukūrėte tarptautinės teisės mokyklą Lietuvoje, svariai prisidėjote prie jaunosios kvalifikuotos teisininkų kartos ugdymo. Esate pasaulinio lygio tarptautinės teisės specialistas ir pirmasis Lietuvos mokslininkas, savo dėmesį skyręs žmogaus teisėms. Jūsų moksliniai tyrimai ir įžvalgos skatino domėtis tarptautine teise ir jaunuosius teisininkus. Iki šiol daugelis Lietuvos diplomatų yra buvę Jūsų mokiniai.

Jūs garbingai atstovavote valstybei ir teisei vadovaudamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, dirbdamas Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėju ir diplomatu. Žavi Jūsų tvirta laikysena ginant Lietuvos interesus, kuriant Lietuvos įvaizdį Europoje ir pasaulyje. Esate aukštos inteligencijos, kultūros ir tolerancijos pavyzdys.

Reikšmingi ir svarūs Jūsų darbai keičiant bei įtvirtinant Lietuvos mokslų akademijos statusą, tobulinant Mokslų akademijos, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus veiklą.

Linkime Jums, mielas Akademike, sveikatos, stiprybės, Jums brangių žmonių šalia, nuostabių ir kūrybingų dienų.

Plurimos annos! 

Prezidentas Jūras Banys
Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas Vytautas Nekrošius       
2023 m. rugpjūčio 20 d.   

Akademikui Pranui Kūriui – 85

Pranas Kūris gimė 1938 m. rugpjūčio 20 d. Šeduvoje. 1956 m. baigė Šeduvos vidurinę mokyklą, 1961 m. – Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultetą. 1965 m. apgynė teisės mokslų kandidato (dabar būtų daktaro) disertaciją „Laisvojo miesto statusas tarptautinėje teisėje“, 1973 m. – daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją „Valstybių atsakomybės sąvoka ir pagrindai šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje“. 1961–1990 m. dėstė VU Teisės fakultete, buvo šio fakulteto docentu, o nuo 1975 m. – profesoriumi. 1967–1968 m. stažavosi Paryžiaus universiteto Aukštųjų tarptautinių studijų institute, 1970 m. – Hagos tarptautinės teisės akademijos Tyrimų centre. 1969–1971 m. ir 1973–1977 m.  buvo VU Teisės fakulteto dekanu. 1990 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, 1996 m. – tikruoju nariu, nuo 2013 m. – narys emeritas.

1977–1990 m. P. Kūris buvo Lietuvos TSR teisingumo ministru, o atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, 1990–1991 m. buvo teisingumo ministru pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybėje. 1991–1992 m. buvo valstybės patarėju. Tais metais kaip Lietuvos delegacijos narys dalyvavo tarpvalstybinėse derybose su TSRS. 1992–1994 m. P. Kūris – Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Belgijoje, Liuksemburgui ir Nyderlandams. 1994–1998 m. – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas ir pirmininkas. 1994–2004 m. – Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas. 2004–2010 m. – Europos Sąjungos (iki 2009 m. – Europos Bendrijų) Teisingumo Teismo teisėjas.

P. Kūris dalyvavo rengiant Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo – redagavo jo pradinį tekstą ir į jį įrašė keletą svarbių formuluočių. Kovo 11-osios akto žodžiai „nuo šiol Lietuva yra nepriklausoma valstybė“ yra įrašyta būtent P. Kūrio. Jis dalyvavo rengiant daugelį svarbiausių atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės aktų – buvo komisijų, darbo grupių narys ir vadovas, yra pats parengęs įstatymų projektų. P. Kūris yra apdovanotas Lietuvos Respublikos bei Norvegijos Karalystės ir Nyderlandų Karalystės ordinais.

P. Kūris  buvo jauniausias teisės mokslų daktaras (dabar būtų habilituotas daktaras) tuometėje Sovietų Sąjungoje. Jis ilgus metus yra labiausiai pripažintas, plačiausiai žinomas tarptautinės teisės specialistas Lietuvoje, daugelio žinomų Lietuvos teisininkų mokytojas, daugiau kaip dviejų šimtų straipsnių mokslo leidiniuose ir periodikoje, kelių knygų autorius ir bendraautoris. Daugiausia publikacijų (per 70) skirta valstybių atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus problematikai: būdamas tarptautinių teismų teisėju P. Kūris yra paskelbęs mokslinių publikacijų, skirtų Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijai, prejudicinio sprendimo procedūrai Europos Sąjungos Teisingumo Teisme ir kt. Akademikas yra skaitęs pranešimus konferencijose įvairiose pasaulio šalyse – Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Indijoje, Venesueloje, Izraelyje, Rusijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir kitur.

P. Kūrio monografijos „Tarptautinės teisės pažeidimai ir valstybių atsakomybė“ (1973 m.) teiginiais (žinomais kaip „Kūrio doktrina“) rėmėsi Jungtinių Tautų Tarptautinės teisės komisija, rengusi Valstybių atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus straipsnių projektą. P. Kūris – pirmųjų nuo tarpukario metų lietuviškųjų tarptautinės teisės vadovėlių autorius: 1972 m. išleido mokymo priemonę „Tarptautinės teisės teorijos pagrindai“, o 1985 m. – vadovėlį „Tarptautinės teisės apybraižos“ (su Mykolu Požarsku). 1981 m. jo rūpesčiu buvo lietuvių kalba išleisti ir redaguoti  Jungtinių Tautų Chartijos (tuomet vadintos Suvienytųjų Nacijų Organizacijos) Įstatai,  Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutas. 1989 m. P. Kūrio pastangomis buvo parengtas ir išleistas jo redaguotas tarptautinių dokumentų rinkinys „Žmogaus teisių apsauga: pagrindiniai tarptautiniai dokumentai“. Akademikas P. Kūris buvo ir 1997 m. išleistos Vincento Bergerio knygos „Europos žmogaus teisių jurisprudencija“ – pirmojo lietuviškai išleisto Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos teisei skirto fundamentalaus veikalo – išleidimo iniciatorius ir mokslinis redaktorius.

2018 m. P. Kūris išleido knygą „Misija“ – jo, vieno pirmųjų atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės ambasadoriaus, dienoraščius.

 Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius