Naujienos

Elito šviesa ir šešėliai

2023 09 16

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius ir skyrius „Mokslininkų rūmai“ 2023 metų rudens sezoną pradėjo ilgai lauktu renginiu – akademiko Algirdo Gaižučio knygos „Elito šviesa ir šešėliai“ sutiktuvėmis. Knyga išleista LMA kartu su partneriais įgyvendinant projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas“, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis.

Renginį improvizacija saksofonu „Preliudas į diskusiją“ pradėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriaus Petro Vyšniausko pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų klasės studentas saksofonininkas Davitas Avetisyanas. Renginį vedusi akademikė Grasilda Blažienė, savo pranešimą pavadinusi „Nedūžtančios vertybės dūžtančiame gyvenime“, kalbėjo, jos pačios žodžiais tariant, ta pačia kalba, kuri buvo autoriaus kova su žodžiu, su pačiu savimi, knygoje apžvelgiant Rytų ir Vakarų patirtį, neišeinant iš savosios kultūros, istorijos ir patirties. Akademikės nuomone, šią knygą, ypač jos skyrių „Elito ugdymas, formavimas naujoviškai“, siekiant mažinti visuomenėje vis didėjančias priešpriešas, pirmiausia vertėtų perskaityti visiems mokytojams. Nes „labiausiai pažeidžiamas yra tas, kas yra kritiškas kitų atžvilgiu, menkina kitų pastangas“, nes „nuolatinės trintys niekam nepadės. Plyšys neturi didėti, nes kovojame visi dėl meilės. Negalime matyti vien išvirkščios gyvenimo pusės“. Pranešėja prisipažino, kad perskaičius naująją A. Gaižučio knygą, jai kilo daugybė klausimų: kas ir kaip privalo valdyti valstybes, kokią mažų valstybių dalį sudaro elitas, kaip užtikrinti elitizmą ir t. t. Akademikė prisiminė ir 2011 metais akad. A. Gaižučio 70-mečio proga jos pačios sumanytą ir parengtą vadinamąjį fešriftą – proginį jubiliejinį leidinį, pavadintą „Ieškoti, rasti, nenurimti“ – 988 puslapių 55 autorių straipsnių knygą, tapusią fizine sunkenybe, bet dvasine lengvybe. Ir joje nupieštą savotišką sukaktuvininko portretą – A. Gaižučio šviesą, įrodytą jo kilnumu, atsidavimu bičiuliams bei šeimai, prigimtine inteligentiškumo raiška. Visus susirinkusiuosius akad. G. Blažienė kvietė svajoti ir veikti išvien, neprarandant pamatinių žmogiškųjų vertybių. O sveikindama akademiką, „pasiekusį dar vieną tikslą“, linkėjo, kad jo kelionė tęstųsi, tęstųsi ir tęstųsi.

Akademikas Vytautas Martinkus savo pranešime „Knyga, parašyta iš rubajatų ketvirtųjų eilučių, sentencijų, įžvalgų ir kitų brangenybių“ pasidžiaugė „labai išmintingai parašyta, skoningai apipavidalinta“ knyga, apie sudėtingus ir gilius dalykus kalbančia aiškiai ir suprantamai, „priglaudžiančia skaitytoją prie labai įdomios ir šiandien aktualios temos“. A. Gaižučio knygos tematika, kaip pastebėjo pranešėjas, lyg ir paprasta – apie elitą, bet kelia labai keblius klausimus: ar esama mūsų laikais elito, kas jis, kokia jo vieta ir vaidmuo visuomenėje. Lietuvoje į tokius klausimus labai mažai kas norėjo ir galėjo atsakyti. Akad. A. Gaižutis, šį darbą pradėjęs prieš keletą dešimtmečių, panašius klausimus kėlė bei analizavo ir anksčiau. Tačiau, kaip patikino V. Martinkus, naujojoje knygoje autorius nesikartoja. Jis pateikia gilią, universalią pasirinktos temos analizę: kas senojoje elito sampratoje dar gyva, o kas galbūt jau mirę. Nors pusė knygos skirta istorinėms filosofinėms elitizmo sampratoms (tai suteikia pagrindo nepasimesti modernybėje), pati knyga parašyta iš nūdienos pozicijų. Skaitydamas šiuolaikinėms paradigmoms aptarti ir įvertinti skirtus knygos puslapius, „kuriuose itin svarbios politikos, demokratijos, valstybės ir tarptautinio („transnacionalinio“) elito charakteristikos“, akad. V. Martinkus sakėsi negalintis negalvoti apie aktualias, labai karštas mūsų dienų kultūros problemas, kurias labai profesionaliai ir su gilia įžvalga analizuoja knygos autorius. Pasak pranešėjo, knygoje iš įvairių pozicijų „dvasios aristokrato akimis apžiūrimas tas mazgas, filosofiškai pavadintas elito fenomenu. Elito istorija ir likimas, ypač jo dabartis Lietuvoje autoriui iškyla kaip problemos, kurios beveik neišsprendžiamos, nes pagrindines jų turi spręsti pats elitas, kurio, deja, Lietuvoje gal jau / dar nėra, ar bent jo trūksta, stinga“. Gera būtų, kad šitą knygą perskaitytų, suprastų ir iš jos pasimokytų mūsų politikai – jau esantys ir dar tik besiveržiantys jais būti, teigė akad. V. Martinkus. Šiandieniniam mūsų elitui, dažnokai besislepiančiam šešėlyje, daug kas yra ne pagal jėgas. Iš to ir kyla knygoje keliamų klausimų reikšmė.

 

Pranešimą skaito akademikas Vytautas Martinkus.

„Tegu ši knyga padaugina ir mūsų elitą, ir tuos Kitus, be kurių nėra nei paties elito, nei visų mūsų. Labai linkiu kolegos knygai kuo daugiau skaitytojų, kurie nusiteikę keisti savo užimamą  vietą, kurie norėtų  atsisakyti seno požiūrio, kurie šitos knygos būtų padrąsinti ne tik protu ir širdimi, bet savo gyvenimu, patyrimu čia ir dabar sklaidyti šešėlius, kuriuos meta, deja, ir  šviesiausias elitas“,– baigdamas linkėjo pranešėjas.

Visą akad. V. Martinkaus tekstą skaitykite čia.

Prof. habil. dr. Juozas Sigitas Mureika, džiaugdamasis savo kolegos ir bičiulio A. Gaižučio naująja knyga, remdamasis savo patirtimi, pasakojo apie gilaus filosofinio turinio knygų kelią iki skaitytojų ir tų knygų jiems daromą įtaką. Šiuolaikinis jaunas skaitytojas daug ką mato žymiai aštriau ir išgyvena skausmingiau, kelia rimtus klausimus, teigė prelegentas. Turint galvoje knygos „Elito šviesa ir šešėliai“ turinį ir aktualijas, kurias ji užkabina, jos santykį su mūsų tikrove, yra labai svarbu, kaip surasime ir kokiais būdais pasieksime skaitytoją. Lietuvoje yra per tūkstantis mokyklų bibliotekų, kuriose turėtų atsirasti bent po vieną naujosios knygos egzempliorių, o knygos išleista tiktai 300 vienetų. Profesoriaus nuomone, siekiant, kad reformuojamose mokyklų mokymo programose deramas dėmesys būtų skirtas dvasiniams dalykams ir iškilusioms problemoms, susijusioms su elitu, su „dvasiniu visuomenės žiedu“, šios ir panašių knygų tiražų turėtų būti daug daugiau. O mūsų mokslininkai turėtų daugiau dėmesio sutelkti į dabar egzistuojančias problemas ir opas, kurios neretai „praryja“ talentingas asmenybes, nes mokymo programos „visai nusisukusios nuo asmens formavimo, dvasinių galių ugdymo, kur lemiamas vaidmuo priklauso pačiam ugdytiniui, o ne mokytojui ar tėvams“. J. S. Mureika dėkojo akad. A. Gaižučiui „už tą dvasinę atmosferą filosofijos, estetikos, kultūrologijos tyrimų laukuose, kuri be jo dalyvavimo tikrai būtų buvusi menkesnė. A. Gaižučio palaikymas, draugiškas petys visada buvo tikėtinas ir laukiamas, ir tą patyrė daugybė jo doktorantų ir kolegų“. Šiuos linkėjimus palydėjo Davito Avetisyano atliekamas muzikinis kūrinys „Diskusijos apmąstymas“.

Nuoširdžiai padėkojusi akad. A. Gaižučio sutuoktinei Birutei, svariai prisidėjusiai prie šios knygos gimimo, renginio vedėja akad. G. Blažienė suteikė žodį pačiam knygos autoriui.

Akademikas A. Gaižutis, paatviravo, kad tikrasis knygai jo parinktas pavadinimas buvęs „Elitų šviesa ir šešėliai“ (nes tų elitų yra ne vienas). Bet valstybinė lietuvių kalbos komisija pripažįsta tiktai „elitą“.

Autorius pasakojo ankstesnėse savo knygose plėtojęs ir diegęs elitizmo problematikos reikšmingumą, siekęs atskleisti jos daugialypiškumą, aiškiai apibrėžęs skirtumus tarp galios ir įtakos elitų ir akcentavęs jų atsakingo bendradarbiavimo neišvengiamumą ir būtinybę demokratinėje (demokratiškėjančioje) visuomenėje. Gilinantis į šią problematiką kilo klausimų: kas tą elitą sudaro, kaip vyksta elito atrankos, tęstinumo ir transformacijos procesas. Akademikas sakėsi tai ir apmąstantis savo knygoje, remdamasis mums artimų ir tolimų laike ir erdvėje tautų rašytiniais šaltiniais. Jis pasidžiaugė, kad pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje atsirado itin kvalifikuotų Rytų kultūros žinovų ir vertėjų, turinčių „lakią vaizduotę ir lengvą plunksną savo mintims išreikšti ir apibendrinti“. Tas trejus metus trukęs teksto rengimas, šlifavimas, tuo pat metu galynėjantis su sveikatos problemomis, knygos autoriaus teigimu, išmokę jį nepasiduoti, neištežti, ieškoti tvirtybės atsparų.

Akademikas susirinkusiesiems perskaitė renginyje negalėjusio dalyvauti savo bičiulio Romualdo Grigo šiam knygos pristatymui parengtą tekstą:

Tauta ir asmenybė, ir asmenybė ir tauta – šitame sakralumą ir dvasinį turinį lemiančiame rate akad. Algirdas užima ženklią, išskirtinę vietą. Jis gauna ir atiduoda daugiau nei kiti. Pagal mąstymą ir elgseną akademikas priklauso personalijų, t. y. gyvybingųjų, kuriančiųjų grupei. Esminis akademiko Algirdo portreto bruožas – nuolatinė kūrybinio proceso sklaida. Jo nuopelnai ryškūs ir lietuvių kalboje. Elegantiška, dvasingumu alsuojanti kalba pastebimai praplėtė ir jo skaitytojų mąstymą, ir ypač kalbos kultūrą, kalbos stilistiką. Tą darbą atliko plati akademiko kūrinija, ne vien tik jo pasisakymai, bet ir gausi knygų paletė.

 

Iš kairės: dailininkas Kazys Kęstutis Šiaulytis, akademikai Algirdas Gaižutis, Arvydas Matulionis ir profesorius Juozas Sigitas Mureika.

A. Gaižutis prisipažino esantis daug kuo nepatenkintas kaip buvęs ištikimas vedlys į Europos Sąjungą (ES) – ir tuo savo bendravimu su ankstesniais ES vadais. Sakėsi dabar kartais niurzgiantis, nes ES vadovai nesugeba susitarti tarpusavyje ir stipriau prispausti rusų hierarchijos. Dėl to ES ir jos kultūra praranda savo ypatingą įtaką ir galią kitiems. Tai akademikui kelia nerimą. Nerimą kelia ir masinės komunikacijos priemonėse skleidžiama niekinė informacija ir melagienos. Užbaigė apgailestavimu, kad per skubą užmiršo atsinešti jam dovanotą Seimo nario knygelę, į kurią užsirašinėja savo kuriamus rubajatus. Jais sakėsi planavęs užbaigti šį vakarą, nustebindamas ir pamalonindamas renginio dalyvius.

Dėkodama akademikui A. Gaižučiui ir linkėdama tolesnės kūrybinės sėkmės, renginio vedėja G. Blažienė išreiškė viltį, kad rubajatai netrukus jai bus perskaityti telefonu. Tikėkimės, kad ir užmirštuosius, ir sukurtus naujus rubajatus dar išgirsime ir mes kituose susitikimuose su akademiku Lietuvos mokslų akademijoje.

 

Iš kairės: LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė, akademikas Algirdas Gaižutis, HSMS vyriaus. koordinatorė Aurika Bagdonavičienė ir LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius.

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriaus. specialistė Diana Lekevičienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA